Vilniuje leidžiamame laikraštyje "Alio reklama" pasirodė skelbimas, jog parduodama 2,5 metų rudojo lokio patelė, kaina - 4 tūkstančiai litų.
Paskambinau nurodytu telefonu. "Neagresyvi, tačiau prie pat jos ir neprieisi", - prisipažino lokę vienkiemyje prie Šiaulių laikantis medžiotojas Gintaras D. Šiaip jau, pasak jo, su ja nebūsią problemų: suėda kaip du šunys, be to, viską, ką duodi - bulves, miltus, mėsgalius. "Parvežu sumedžiotų žvėrių liekanų - tai ir žarnas sulapnoja", - aiškino. Lokę parsivežęs prieš pusantrų metų iš Rusijos. Pirkėjų yra - skelbimu susidomėta.
Pernai išleistame Laukinės gyvūnijos įstatyme nurodyta: prekiauti laukiniais gyvūnais galima tiktai gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (šiuo atveju - Aplinkos ministerijos) leidimą.
Pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo zoologo Laimučio Budrio, G.D. tokio leidimo neprašė nei ministerijos Vilniuje, nei jos agentūros Šiauliuose darbuotojų.
Šiaulių gamtosaugininkai bei Medžiotojų ir žvejų draugijos šio miesto skyriaus darbuotojai sakė, jog verslininkas bei imtynininkas G.Dilinskas garsėjo imtynėmis su tuo savo lokiu. "Kai šis užaugo, matyt, jau neįveikia, tad nutarė parduoti", - juokavo pašnekovai.
Aplinkos ministerijos Bioįvairovės skyriaus viršininko Selemono Paltanavičiaus nuomone, tokį pavojingą gyvūną gali pirkti tik nepilno proto žmogus. Net cirko dresiruotojai repetuoja su meškomis tik tada, kai jos su antsnukiais. Šių plėšrūnų elgesys neprognozuojamas. Net užauginęs lokį nuo mažens negali juo visiškai pasitikėti.
Dauguma lokių jauniklių, kaip ir šis, į Lietuvą atvežami iš Rusijos, kur sumedžioti lokę - garbės reikalas. Maži jos lokiukai po tokios medžioklės parduodami ar dovanojami. Iš pradžių jie - mieli gyvūnai, tačiau kai paūgėja, atsiranda problemų.
Kai kas bando lokius šerti tik augaliniu maistu, kad nebūtų plėšrūs, tačiau šiuos gyvūnus gali suerzinti ir mėsos kvapas, o tada jų elgesys nenusakomas.
Šiuo metu Aplinkos ministerija rengia pavojingų gyvūnų laikymo taisykles. Jas priėmus, auginti tokius gyvūnus kaip lokys bus galima tiktai gavus šios ministerijos leidimą. "Tai ne mažiau pavojinga negu šautuvas, kurį laikyti taip pat reikia leidimo", - sakė L.Budrys.
Kita problema - kaip gyvūnai laikomi. Daugelis jų net ir zoologijos soduose yra uždaryti į ankštus narvus. Gyvūnų globėjai visame pasaulyje reikalauja uždaryti šias, jų žodžiais, gyvūnų kankinimo įstaigas.
Jeigu pakankamai gerų sąlygų nesugeba sudaryti net gyvūnų žinovai, tai ką kalbėti apie eilinį medžiotoją? Daugumai jų šie egzotiški gyvūnai tėra trumpas įgeidis, noras pasipuikuoti.
„Lietuvos ryto“ "Gamtos" puslapyje esame rašę apie prie Veliuonos (Jurbarko r.) gyvenančio A.Skrickaus eksperimentą: užsimanęs įsteigti zoologijos ir botanikos parką, jis atsigabeno kupranugarių, šiaurinių elnių, lokių ir kitų gyvūnų. Jų gyvenimo sąlygos buvo nepavydėtinos, tad netrukus jie ėmė gaišti vienas po kito. Ilgiausiai kankinosi ankštame narve įkalintas lokys - linguodavo jame nuo ryto iki vakaro.
Prieš porą mėnesių rašėme ir apie legendinės Nidos, kuri "vaidino" gamtininko ir kino menininko Petro Abukevičiaus filmuose "Meškutė Nida", gyvenimą Vilniaus paukštyne Rudaminoje. Nelinksmas dabar tas jos ir keleto kitų lokių gyvenimas: tas paukštyno vadovas, kuris įsteigė žvėryną ir entuziastingai globojo savo augintinius, jau ten nebedirba, kitiems jie mažai berūpi. Ir parduoti sunku - niekam tokių gyvūnų nereikia, juolab senų.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1998 06 19