Мой стиль

Mokymosi stiliai

Kaip mokytojui organizuoti ugdymo procesą, kad kiekvienas mokinys galėtų mokytis jam tinkamu būdu? Kaip mokiniui žinoti, koks mokymosi būdas jam geriausias?

Lengviausias būdas, tinkamas visiems mokinimas, yra paprastas: įvairovė ir galimybė rinktis. Mokytojui reikėtų pasiūlyti mokiniams mokytis įvariais būdais: kompiuteriu ir grupėje kartu su kitais,išvykų metu ir klausantis pasakojimo, dirbant savarankiškai ir atliekant įvairius vaidmenis. Įvairovė ir galimybė rinktis yra svarbiausia kalbant apie mokymosi stilius.

Mokymosi stilius – tai pamėgtas galvojimo, informacijos apdorojimo ir supratimo būdas. Jeigu jums reikėtų pažinti atmosferos reiškinius ar skirtingų pasaulio regionų gamtą, jūs pažiūrėtumėte videofilmą, ar išklausytumėte paskaitą? O jei su vaikais reikėtų aiškintis fizikinius reiškinius (pvz., skysčių virimas, kristalizavimasis, kūnų skirtingose temperatūrose plėtimasis ar siaurėjimas ir t.t.),- mieliau su jais padirbėtumėte laboratorijoje ar skaitytumėte paskaitą?

Tyrinėtojai nustatė, kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu, rezultatai buvo daug geresni. Visų besimokančiųjų mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti - teksto analizei arba mokosi vaizdinių priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si) strategijas pradinėse klasėse, labai svarbu žinoti, kokie mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar kitam mokiniui.

Skiriami trys pagrindiniai informacijos priėmimo bei tvarkymo būdai: vizualinis, audialinis ir kinestezinis. Žmonės, kurie priima bei apdoroja informaciją dažniausiai vienu iš minėtų būdų, mokosi skirtingai.

Pasak A. Smith (1999), vizualai (dominuoja vaizdinis informacijos priėmimo ir apdorojimo būdas) turi labai gerą vaizdinę atmintį ir gali joje atkurti net prieš keletą metų matytas scenas, objektus bei veidus. Jiems patinka, kai informacija pateikiama vaizdžiai: naudojant grafikus, schemas, plakatus, minčių žemėlapius, išryškinant esminius žodžius. Vizualai taiko vaizdinę ortografijos strategiją: tardami žodžius, mato juos bei jų sudėtines dalis. Vizualai dažniausiai kalba greitai, pakeltu tonu, naudoja daug nurodančiųjų gestų, ore braižo schemas. Šie žmonės dažnai vartoja „vizualinius“ teiginius: „pažiūrėk, kaip atšilo oras“, „aš matau, ką tu galvoji“, „tai neblogai atrodo“, „nušvieskite reikalo esmę“, „pasirodo, tu buvai teisus“, „ateitis atrodo miglota“, „ar aš pakankamai aiškiai tai atskleidžiau“, „matau šviesą tunelio gale“, „pažvelk į tai iš mūsų perspektyvos“ ir pan.

Audialai (žmonės, kurie teikia pirmenybę garsinei informacijai) turi gerą girdimąją atmintį ir gali atkurti situacijas, mintyse „klausydamiesi“ dialogų. Jiems patinka diskusijos, paskaitos, pasisakymai, garso įrašai bei įvairūs žaidimai žodžiais. Jie mėgsta garsiai skaityti ir klausytis garsiai skaitomų istorijų. Audialai naudoja audialinę ortografijos strategiją, kuomet tariant žodžius įsimenamos garsų dalys. Jiems klausantis, žvilgsnis tampa tarsi nematantis, ausis atsukta į garso šaltinį. Mokydamiesi audialai garsiai skaito arba „kalbasi su savimi“, aiškiai atskiria ir moduliuoja garsus, kad pabrėžtų mintį. Jų rankų gestai - akomponuojantys: punktų skaičiavimas lenkiant pirštus, gilus įkvėpimas prieš pasakant pagrindinę mintį ir pan. Jiems patinka, kai instrukcijos pateikiamos žodžiu, akcentuojant veiksmų atlikimo tvarką, pakartojant ir apibendrinant. Audialai vartoja „audialinius“ teiginius: „girdžiu, ką sakai“, „skamba puikiai“, „jau girdžiu pavojaus varpus“, „vienąsyk tai nuskambės per visą šalį“, „visi tik ir šneka apie tai“, „ta idėja zyzia mano galvoje“, „tai man nieko nesako“, „man nepatinka jo tonas“ ir pan.

Kinestetikai (pasaulį pažįsta lytėdami ir dalyvaudami) lengvai prisimena įvykius bei gali įvardyti su jais susijusius jausmus ir pojūčius. Jiems patinka fizinė veikla, modeliavimas, žaidimai lauke, ekskursijos, mokymasis veikiant (projekto metodas). Kinestetikai įsimena žodžius juos perrašydami ar bent judindami ranką taip, tarsi rašytų. Kalbėdami jie dažnai tarsi imituoja tai, apie ką pasakoja. Kadangi kinestetikai fiziškai labai aktyvūs, jiems mokantis būtinos reguliarios pertraukėlės. Tokiems žmonėms patinka, kai užduotys pateikiamos emocionaliai, demonstruojant realius objektus, naudojant daug gestų ir mimikos elementų. Kinestetikai vartoja teiginius: „jaučiu, viskas bus gerai“, „ar jau galima to imtis?“,„esu sukrėstas to, ką patyriau“, „aš jau pakeičiau savo poziciją“, „pamečiau mintį“, „tai buvo gilus išgyvenimas“, „ši mintis pati svariausia“, „netrukus žengsime platų žingsnį“ ir pan.

R. Neuburg ir V. Harris (2003) pateikia patarimų, kaip reikėtų mokytis skirtingų tipų žmonėms. Jei dominuoja vizualinis informacijos priėmimo būdas, rekomenduojama:

- piešti su mokomąja medžiaga susijusius paveikslėlius, schemas, minčių žemėlapius;

- pabraukti svarbiausius dalykus, naudojant spalvas bei skirtingus šriftus.

- taip pat gerai yra žiūrėti mokomuosius filmus;

- kurti plakatus;

- svarbiausią informaciją užsirašyti ir priklijuoti gerai matomose vietose ir t.t.

Jei dominuoja audialinis informacijos priėmimo būdas, geriausia mokytis:

- skaitant garsiai ar pašnibždomis;

- nuolat klausantis įrašyto teksto;

- kam nors pasakojant apie tai, ką norima įsiminti, tekstą, kurį reikia išmokti;

- kartojant ritmiškai;

- labai gerai mokytis klausantis muzikos bei radijo programų apie tai, ko mokomasi.

Jei dominuoja kinestezinis informacijos priėmimo ir apdorojimo būdas, rekomenduojama:

- mokantis vaikščioti ar kitaip ritmingai judėti (pavyzdžiui, kartojant taisyklę ritmingai spragsėti pirštais ar mušti koja);

- nuolat keisti ar bent pertvarkyti savo mokymosi vietą;

- skaitant mokymosi medžiagą rekomenduojama keisti kūno padėtį (skaityti atsistojus, atsigulus, atsisėdus, stovint ant vienos kojos ir pan.);

- emocionaliai reaguoti į skaitomą tekstą (šypsotis, linksėti, raukytis, piešti šypsenėles, šauktukus ir kt. ženklus).

Svarbius dalykus patariama užrašyti mažuose lapeliuose ir priklijuoti juos gerai matomose, bet gal netikėtose vietose (pavyzdžiui, šaldytuvo viduje, draugui ant nugaros ir pan.)

KOKS YRA TAVO MOKYMOSI STILIUS?

Iš trijų pateiktų variantų pasirinkti ir apibraukti labiausiai tinkantį. Suskaičiavus apibrauktus variantus kiekvieno stulpelio apačioje parašyti galutinį variantą.

KOKS MANO MOKYMOSI STILIUS?

Ši anketa padės nustatyti kokiu būdu jums geriausia mokytis. Gauta informacija jums bei jūsų mokytojams pagelbės, kad jūsų praleistas laikas mokykloje taptų maloniu ir sėkmingu.

Ką turite daryti?

·            Anketoje nėra teisingų ar klaidingų atsakymų bei paslėptų netikėtumų.

·            Anketą pildykite tiek laiko, kiek prireiks.

·            Greičiausiai tai truks 10-30 minučių, tačiau nieko tokio, jei pildysite ilgiau.

·            Svarbiausia - tikslūs rezultatai.

·            Tam, kad  rezultatai būtų geriausi, atsakykite į visus klausimus.

·            Visi atsakymai yra „taip“ arba „ne“.

·            Kiekvienam klausimui pasirenkate tik vieną atsakymą.

·            Jei norite atsakyti „kartais“ pagalvokite ir apsispręskite ar dažniau pritartumėte teiginiui ar nepritartumėte ir pažymėkite „taip“ arba „ne“.

·            Norėdami geriausių rezultatų į klausimus turime atsakyti sąžiningai.

·            Anketa priklauso jums; atsakymų galite niekam nerodyti.

·            Anketą pildykite pats. Esant reikalui, ją jums gali perskaityti ar perrašyti kitas asmuo.

·            Jei įstrigote atsakydami – klauskite.

·            Sėkmės!

Rezultatai

Pažymėkite tik tuos klausimų numerius, kur atsakėte „taip“: 

Dažniausiai rezultatas atspindi jums labiausiai tinkamą mokymosi būdą.

Jei tai regimasis būdas, patariama piešti, žymėtis paraštėse, naudotis grafikais, lentelėmis,

piešiniais. Svarbu atidžiai sekti nuorodas po jais. Rekomenduojama mintyse įsivaizduoti, net suvaidinti nagrinėjamą temą.

Jei tai garsinis būdas, patariama klausytis žodžių, kurie skaitomi, pabandyti „sukurti“ pokalbį tarp

skaitovo ir teksto. Rekomenduojama skaityti garsiai.

Jei tai kinetinis būdas, patariama tekstuose žymėtis tai, kas yra svarbu, užrašinėti tai, apie ką

pagalvota skaitant, mokantis. Patariama knygą laikyti rankoje, o ne pasidėti ant stalo. Tokiems žmonėms svarbu visą laiką būti užimtiems.