PAMOKOS PLANAS

Mokykla. Panevėžio rajono Paįstrio Juozo Zikaro vidurinė mokykla.

Dalykas. Dailė

Mokytojas. Tomas Rudokas.

Klasė. 10

Pamokos tema. Optinė dailė. Optinė dailė - iliuzija ar tikrovė, optinio (kinetinio) ornamento

kūrimas.

Pamokos tipas. Pirmoji (įvadinė) 7 pamokų ciklo pamoka.

Pamokos uždavinys. Susipažinę su optinio meno kūrimo principais, išnagrinėję pateiktas optinės

dailės kūrinių reprodukcijas ir liaudies tekstilės ornamento pavyzdžius, mokiniai nusakys

pagrindinius kūrinių meninius bruožus ir plokštumoje sukurs optinio (kinetinio) ornamento

projektą.

Ugdomos nuostatos. Domėtis daile ir šiuolaikiniais jos reiškiniais, gerbti paveldą. Stengtis ieškoti

ir kelti naujas idėjas. Formuotis tvarkingo ir nuoseklaus darbo įgūdžius.

Integracinės sąsajos ir mokinių turima patirtis. Svarbi kitų dalykų (istorijos, gamtos mokslų,

istorijos) pamokose įgyta patirtis. Remiuosi mokinių noru pažinti ir keisti savo aplinką, tyrinėti

šiuolaikinę dailę ir etnokultūros paveldą.

Pasiruošimas pamokai. Kabinete iškabinami optinės dailės pavyzdžiai (mokinių sukurti

ornamentai), segtuvuose pateikiama dalomoji medžiaga (dailės kūrinių reprodukcijos, optinių

iliuzijų pavyzdžiai, lietuvių liaudies tekstilės ornamentai). Mokiniams išdalijami dailės vadovėliai.

Kūrybos reikmenys. A3 formato piešimo popierius, braižybos įrankiai, pieštukai, trintukai, įvairios

liniuotės, flomasteriai, rašikliai.

PAMOKOS EIGA

1. TEMOS IR PAMOKOS UŽDAVINIO PASKELBIMAS – ,,Optinė dailė - iliuzija ar tikrovė“.

Išnagrinėję optinio meno pavyzdžius kursime optinį (kinetinį) ornamentą, naudodamiesi turimomis

priemonėmis.

2. DAILĖS PAŽINIMAS (teorinė pamokos dalis). Pamokos pradžioje aptariame jusles, kuriomis

žmogus suvokia jį supantį pasaulį: regą, klausą, uoslę, skonį, lytėjimą. Dažniausiai mokiniai teigia,

kad geriausiai aplinką suvokia regos pojūčiais. Aptariame teiginį ,,Tikiu tik tuo, ką matau“, tai yra,

jei daiktą matau, jis egzistuoja tikrovėje. Norėdami įrodyti akies, kaip kūno organo nepatikimumą,

atliekame tai įrodantį bandymą.

BANDYMAS - popieriaus lape 10-15 cm atstumu pažymime du 5 mm skersmens taškus. Paėmę

lapą į dešinę ranką ištiesiame ją ir laikome popieriaus lapą akių lygyje. Tada kaire ranka

uždengiame kairę akį. Dešine akimi žiūrime į kairįjį tašką, tuo pat metu lapą labai lėtai traukiame

artyn prie veido. Šio proceso metu iš žmogaus žiūrėjimo lauko trumpam dingsta dešinysis taškas,

kuris vėl tampa matomas, jei popieriaus lapą traukiate prie veido arčiau arba toliau. Šiuo

bandymu mes įrodome, kad žmogaus akyje egzistuoja vadinamoji ,,juodoji dėmė“, kuri pateikia

stebėtojui ne visada tikslų vaizdą ar vizualinę informaciją.

Aptariame ir išanalizuojame kitus ,,optinės apgaulės“ pavyzdžius, pateiktus dalomojoje medžiagoje

(įvairūs geometrinių figūrų ir vaizdų, kurių nėra tikrovėje, piešiniai, M. K. Ešero kūrinių

reprodukcijos ir kt.).

Tada pasiūlau mokiniams atsiversti dailės vadovėlį ir supažindinu mokinius su optinės dailės

atsiradimo istorija, žymiausių dailininkų kūryba, liaudies kūrybos pavyzdžiais, prisimename, kas

Europos ir JAV žmonėms buvo svarbu po 1945-ųjų metų. Akcentuoju, kad optinio meno kūrėjai

puikiai mokėjo taikyti optikos dėsnius savo kūryboje, sugebėdami plokštumoje išgauti gylio,

apimties iliuzijas. Peržiūrime ir išanalizuojame lietuvių liaudies tekstilės pavyzdžius, aptariame jų

ornamento meninius bruožus. Aptariame, kur žmogaus aplinkoje gali būti pritaikomi optinės dailės

kūriniai (reklamoje, pakuočių apipavidalinimui, interjere).

3. RAIŠKOS (kūrybinės) UŽDUOTIES ATLIKIMAS. Po teorinės pamokos dalies pakartoju

mokiniams raiškos užduotį – plokštumoje sukurti optinės iliuzijos ornamentą. Pasirenkame A3

formato lapą, nutariame, kad ornamentas bus 20 x 20 cm dydžio. Mokiniai patys turi apsispręsti, ar

savo kūrybinę užduotį atliks grafiškai (naudodami dvi spalvas – juodą ir baltą) ar naudos įvairesnę

spalvų gamą. Tie mokiniai, kuriems sunkiau sekasi, užduotį gali atlikti milimetrinio popieriaus lape.

Patariu atliekant šią užduotį naudotis braižybos įrankiais, lekalinėmis kreivėmis ir elipsinėmis

liniuotėmis, nes optinio ornamento piešinys turi būti labai tikslus ir kruopščiai nupieštas. Ieškodami

idėjų savo kompozicijai mokiniai gali naudotis papildoma literatūra, optinio meno pavyzdžiais,

mokyklos biblioteka, internetu.

4. PAMOKOS UŽBAIGIMAS. Pamokos pabaigoje visada peržiūrime mokinių piešinius,

originalesnius ar labiau pavykusius pagiriu, prašau parodyti klasės draugams, o iškilusias kūrybines

ar technines problemas aptariame individualiai su kiekvienu mokiniu. Jei didžioji klasės dalis

atlikdama užduotį padaro ryškią pažangą, surengiame trumpą bendrą darbų peržiūrą, kurios metu

mokiniai gali išsakyti savo nuomonę, įvertinti savo ir klasės draugų piešinius.

Namų užduočių neskiriu, visus raiškos darbus užbaigiame klasėje. Iki pamokos pabaigos likus 2-3

min. mokiniai sutvarko darbo vietas, savo piešinius (užbaigtus ar neužbaigtus) sudeda į jų klasei

skirtą lentyną ir po skambučio išeina iš klasės.