EKSPRESIONIZMAS

2.Ekspresionizmo tikslas – menininko jausmų, išgyvenimų, būsenų perteikimas (ekspresija).

Apibendrintos ir sujauktos formos, grynos, ryškios spalvos priešinamos tradicinei tapybai ir impresionizmui.

E.Noldė. Susierzinęs žmogus. 1913 m.

3.Ekspresionizmo užuomazgų atsirado 19a. pab. V.Europos tapyboje – P.Gogeno V.van Gogo, Dž.Ensoro, E.Munko paveiksluose. V.van Gogo nervinga technika ir neįprastos spalvos daugeliui ekspresionistų tapo įkvėpimo šaltiniu.

E Munkas. Baimė. 1894 m.

4.Ekspresionizmo terminas apima 20 a. pradžios vokiečių modernistinės dailės, literatūros, teatro kryptį, kuri reiškėsi nuo 1905 iki 1930 m. 

20 a. II dešimtmečio pradžioje ekspresionizmo terminu vokiečių kritikai vadino prancūzų fovizmo ir kubizmo tapybą, eksponuotą Berlyno parodose. 

K.Šmitas-Rotlufas. Moters galva. 1916 m.

6.Ekspresionistai siekė susikurti tokias vaizdines formas, kurios daugiau reikštų vidinius jų jausmus nei atspindėtų išorinį pasaulį. Ekspresionistų tapyba įtempta, aistringa ir labai asmeniška, ji pagrįsta idėja, kad drobė – tai priemonė išreikšti jausmams.

A.Makė. Dama žaliu apsiaustu. 1913 m.