рецензия

Parodos recenzijos struktūra

I. Ką matau*?

Informacija apie parodą ir pristatomo/-ų menininko/-ų kūrybą.

• Kur ir kada veikia paroda? Ar sąmoningai pasirinkta ši vieta ir laikas?

• Kaip vadinasi paroda? Kokius jausmus ir mintis pažadina jos pavadinimas? Ar

pervadintumėte šią parodą?

• Kas dalyvauja parodoje? Nurodykite autoriaus/-ų pavardę/-es ir amžių.

• Kokie kūriniai yra rodomi? Trumpai aptarkite jų skaičių, žanrą, sukūrimo metus, techniką,

dydį, stilistiką.

• Kaip apibūdintumėte ekspoziciją žmogui, negalinčiam betarpiškai jos apžiūrėti?

• Kodėl autorius/-iai surengė šią parodą?

* Parodoje fiksuojami įspūdžiai, renkama faktologinė ir iliustracinė medžiaga būsimai

analizei/interpretacijai/vertinimui. Užsirašomi darbų duomenys, asmeniniai komentarai,

eskizuojami (jei yra galimybė fotografuojami) išskirtiniai kūriniai. Todėl nepamirštame rašiklio,

popieriaus, spalvotų pieštukų ar aliejinių pastelių (su galerijos leidimu – mobiliojo telefono su

galimybe fotografuoti arba fotoaparato).

II. Ką jaučiu ir apmąstau?

Išgyventų kūrinių analizė/interpretacija.

• Koks bendras įspūdis apie šią parodą? Kaip manote, apie ką ji?

• Kokios nuotaikos kūrinių daugiausia? Kas, Jūsų manymu, lėmė šių darbų idėjas?

• Kodėl savo sumanymams įgyvendinti menininkas pasirinko šias medžiagas, techniką,

dydžius?

• Ar galėtumėte sudaryti kūrinių grupes, kurias vienytų: 1) stilistika, 2) tematika, 2) technika?

Kaip šias grupes pavadintumėte?

• Kurie kiekvienos grupės darbai (nurodykite jų duomenis) labiausiai įsiminė? Kodėl?

• Kokius jausmus ir mintis jūsų išskirti kūriniai pažadino?

III. Ką manau?

Pojūčių ir apmąstymų apibendrinimas.

• Ar palyginus su kitomis matytomis parodomis, ši paroda yra reikšminga?

• Ką nauja šioje parodoje patyrėte: pajutote, apmąstėte, sužinojote?

• Ar ši paroda žadina norą pamatyti daugiau pristatomo/-ų autoriaus/-ių kūrinių, panašios

stilistikos darbų?

• Pritartumėte ar nepritartumėte nuomonei, kad ši paroda yra vykusi?

• Ar sutiktumėte su tuo, ką kiti pasakė apie šią parodą?

• Kaip vertintumėte šią parodą 10 balų skalėje? Savo vertinimą pagrįskite.

Recenzijos vertinimo kriterijai:

1) matytų ir išgyventų kūrinių analizė bei vertinimas (30% įvertinimo),

2) asmeninio požiūrio pagrįstumas ir argumentacija (30% įvertinimo),

3) kalbos vaizdumas ir tikslumas (20% įvertinimo),

4) informacinės medžiagos rinkimas ir pritaikymas (10% įvertinimo),

5) parinktų iliustracijų tikslingumas (10% įvertinimo).

Pastabos.

- Jei dėl objektyvių priežasčių neturime galimybės recenzuoti betarpiškai matomus kūrinius, renkamės virtualią

parodą.

- Kai recenziją rašome laisva forma (esė, miniatiūra, laiškas menininkui ir pan.), klausimų eiliškumo galime

nepaisyti – svarbiausia vaizdūs, originalūs, pagrįsti atsakymai.

Recenzijos pavyzdžiai

2011 m. balandžio 8 – birželio 5 d. Nacionalinėje dailės galerijoje veikė dailininko Stasio

Eidrigevičiaus paroda „Veidas ant kaukės“. Tai beveik 150-ies įvairių žanrų, stilistikos, dydžių (net nuo 4,7

x 5,7 cm iki 239 x 152 cm) ir technikų (aliejus, tempera, grafitas, pastelė ant popieriaus, kartono, drobės,

medžio) menininko darbų ekspozicija. Puikiai parinkta parodos erdvė (šviesios talpios NDG salės) ir laikas

(buvau per Šv. Velykų atostogas) leido susikaupti, laisvai atsiduoti pojūčiams. Pavadinimas suintrigavo jau

ne vieną parodos lankytoją ir tarsi iš anksto perspėjo apie kitokį, neįprastą autoriaus požiūrį.

Stasys Eidrigevičius – vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, grafikas ir režisierius.

Kurdamas šioje parodoje eksponuojamus darbus, jis atsisakė tradicinės kaukės interpretacijos. Anot

autoriaus, jam labiau rūpi paradoksalioji veido ant kaukės reikšmė – įkvėpti gyvybę tam, kuris yra negyvas.

Mano manymu, S. Eidrigevičiui puikiai pavyko parodyti, kaip žmogaus veido, kūno motyvus galima

pritaikyti, tiksliau sakant, įžiūrėti įprastuose dalykuose, daiktuose (duryse, dėžėse, lentose ir pan.).

Dailininko idėja – kasdieninių jausmų, darbų sugretinimas su žmogumi – man paliko gilų įspūdį.

Noras įkvėpti gyvybę ten, kur jos nėra, atspindi daugiau paslaptingus, liūdnus jausmus, o šalti, neutralūs

veidai tiesiog vertė mane surimtėti. Manau, S. Eidrigevičiui pavyko atskleisti minėtus jausmus ne tik dėl

sėkmingos idėjos, bet ir dėl puikiai pritaikytų darbų dydžių, pasirinktos technikos, medžiagų.

Nors ekspozicijoje visi darbai atrodė panašūs, bet, mano manymu, galima įžvelgti tris pagrindines,

kūrinius tarpusavyje vienijančias grupes. Pirmoji – besisiejantys stilistika. Juos būtų galima pavadinti

„Specifinės formos darbai“. Manau, šios grupės būdingiausias kūrinys yra „Durys“ (popierius, pastelė, 67

x 50 cm), nes jame nėra apibrėžtumo, standartinės formos, taip pat ciklas „Liūdesiai“. Antrąją kūrinių grupę

sieja tematika. Šioji galėtų vadintis „Gyvybė tuštumoje“. Labiausiai įsiminęs šios grupės darbas –

„Autoportretas“ (1995, popierius, pastelė, 93 x 64 cm), nes atrodo neįprastai, lyg būtų pieštas ant atskirų

popieriaus dalių. O paskutinei, tematika besijungiančiai grupei, tinkantis pavadinimas – „Žmogaus

užuominos“. Tai geriausiai atsispindi kūrinyje „Marškinėliai“ (1984, popierius, tempera, 21 x 17,5 cm).

Čia, kitaip nei visoje parodoje, vaizduojama tik žmogaus kūno dalys (be galvos). Visų grupių minėti

pavyzdžiai yra man labiausiai patikę darbai. Jie sukėlė vienpusiškus jausmus: rimtį, susikaustymą,

susikaupimą, galbūt net vidinį skausmą.

Paroda „Veidas ant kaukės“, manau, labai vykusi. Ji vertė susimąstyti apie paprastus,

pasaulietinius dalykus. Galbūt juose yra daugiau, nei mes galime pamatyti, pajausti, suprasti... Pirmą kartą

regėjau šaltą, bet kartu jaukią ir rimtą parodą. Todėl ji man patiko, ir negalėčiau jos vertinti mažiau nei 10

balų. Tikiuosi ateityje pamatysiu ir daugiau šio autoriaus kūrinių.

Ieva R., 17 m.

Vertinimas: puikiai (10 balų). Mokinė užduotį atliko laiku ir pagal iš anksto aptartus

reikalavimus, pati suskirstė kūrinius į grupes ir jas aprašė.