Embedded Files
1 CIKLAS. ESTETINIS-EMOCINIS DAILĖS POVEIKIS
Temos
1. 1. Susipažinkime... Ką ir kaip mokysimės? Racionalūs ir iracionalūs kūrybos principai istorinėje dailės raidoje
1. 2. Klasikinės dailės estetiniai principai ir jų aktualumas
1. 3. Racionalūs kūrybos principai dailėje
1. 4. Iracionalūs, subjektyvūs kūrybos principai dailėje
Esminiai žodžiai
Dailės raida, racionalu, iracionalu, klasikinė dailė, postmodernizmas
Diskusijų linkmės
• Kas sieja meną ir mokslą?
• Ar galima grožį išreikšti formule?
• Kiek lemtinga kūryboje yra menininko vaizduotė ir intuicija?
• Kodėl vieni kūriniai daugiau veikia mūsų protą, o kiti – jausmus?
Uždaviniai
1. Apžvelgti dailės istorijos raidą dominuojančių (racionalių ar iracionalių) kūrybos principų
požiūriu ir nustatyti jos cikliškumo dėsningumus.
2. Analizuojant skirtingus dailės pavyzdžius, apibrėžti intelektualių-jausminių potyrių lauką kūrinio
konteksto ir vizualiosios raiškos plotmėje.
3. Įvertinti klasikinės / neklasikinės dailės perspektyvas ir apibendrinti šiuolaikinio meno vystymosi
tendencijas.
Laukiami rezultatai. Mokiniai gebės:
1. Atpažinti ir įvardinti racionalios ar iracionalios prigimties dailės kūrinio ypatumus.
2. Apibūdinti klasikinės / neklasikinės dailės kūrinio raiškos priemones, įvertinti jų meninę visumą
emociniu-estetiniu atžvilgiu.
3. Įvardinti meno kūrinio sužadintus individualius intelektualius-jausminius potyrius ir pagrįsti
konkretaus pavyzdžio galimą poveikį žiūrovui.
DVD filmų fragmentai
1.1, 2.3, 5.3, 6.2, 8.1, 8.2, 9.1, 13.1, 14.3, 15.1, 18.1, 19.3
Rezervinės užduotys
1. Mano vizitinė kortelė. Pirmajai pažinčiai iš 3–5 asmeninių daiktų dėliojame labiausiai mūsų
pomėgius ir charakterį atspindintį natiurmortą. Iš pradžių draugai komentuoja, vėliau autorius
patikslina, kas buvo pasakyta.
2. Racionalu ar iracionalu? Grupėse lygindami nagrinėjame mokytojo išdalintas 5–7 skirtingų
epochų kūrinių reprodukcijas arba lapelius su nurodytais dailės stiliais ir kryptimis. Sąlygiškai
skirstome dalomąją medžiagą į du – proto ir jausmo – blokus pagal dominuojantį estetinį-emocinį
mūsų poveikį. Kolektyviai aptariame rezultatus, mokytojas patikslina, parodo papildomų
pavyzdžių.
PAMOKŲ PAVYZDŽIAI
1. 1. Susipažinkime... Ką ir kaip mokysimės? Racionalūs ir iracionalūs kūrybos principai istorinėje
dailės raidoje
Uždaviniai:
− pasakojant asmeninio daikto „iš kišenės“ istoriją, nusakyti savo pojūčius ir parinkti tinkamą
siužetinės idėjos įgyvendinimo būdą, pakomentuoti konkrečiai dailės formai teikiamą prioritetą,
− aptarti menų pažinimo programos ir dailės modulio bendrąsias nuostatas, vidinę vertinimo
struktūrą, atsiskaitymo užduočių pobūdį ir savarankiško darbo grafiką,
− analizuojant filmų apie menininkus ištraukas, klasifikacinę dailės stilių ir krypčių lentelę,
pristatyti racionalius ir iracionalius kūrybos principus istorinėje dailės raidoje.
Numatomi rezultatai. Mokiniai gebės:
o apibūdinti asmeninį mažmožį, kuris tinkamai parinkta dailės forma gali būti įamžintas, t. y.
dailės kūrinio dėka taps didingu, svarbiu ir kitiems,
o išskirti dalyko bendruosius reikalavimus, sudaryti atsikaitymo užduočių grafiką ir nustatyti
savarankiško darbo eigą,
o apibrėžti skirtingų dailės kūrinių poveikio lauką: jaučiame širdimi ar suvokiame protu?
Vaizdinė medžiaga
_ DVD filmų fragmentai: 6.2, 9.1
_ Heilbruno meno istorijos chronologija, prieiga per internetą:
_ Ironiška Žygimanto Augustino stilių raidos interpretacija „Ekstremalaus sporto projektas“
(2009), prieiga per internetą: http://www.augustinas.lt/index_extr_lt.html
_ Chronologinė dailės raida (ARS2), prieiga per internetą:
http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/n_pirmas.htm
_ Dailės stiliai ir kryptys, prieiga per internetą: www.artcyclopedia.com
_ Dailės istorijos chronologinė raida, prieiga per internetą:
http://arthistory.about.com/od/movements/u/styles.htm#s1
_ Europos dailės istorija (dokumentiniai filmai anglų k.), prieiga per internetą:
http://art.docuwat.ch/videos/?channel_id=0&skip=0&subpage=channel
_ Chronologinė dailės istorija (video dokumentika anglų k.), prieiga per internetą:
http://smarthistory.khanacademy.org/videos.html
Pasiruošimas pamokai: turinio klausimai
Kokie mes esame – kuo domimės, kam neabejingi? Ar būname sentimentalūs, jausmingi, o
gal priešingai, stengiamės viską iki smulkmenų apgalvojanti, mėgstame planuoti? Kodėl kartais su
savimi nešiojamės nereikalingus mažmožius? Kaip galėtume įamžinti šio daikto istoriją? Apie ką šį
pusmetį šnekėsime, ką veiksime? Kaip mokysimės ir atsikaitysime? Kokius dailės istorijos faktus,
dailininkus, kūrinius prisimename? Kaip sisteminama dailės raida? Koks meno stilių ir krypčių
kaitos principas dominuoja? Ar pastebime šias bangas gyvenime, kuomet periodiškai „valdo“ tai
protas, tai jausmas? Kaip perprantu dailės kūrinius – daugiau vadovaujuosi savo intelektu ar
pasikliauju intuicija?
Pamokos eiga
I dalis. Pažinties žaidimas „Iš kišenės“. Kiekvienas panaršę po savo kišenes ir kuprines,
surandame nereikalingą daikčiuką (pvz., kaštonas, senas bilietas, pamirštas žaisliukas etc.), kurį
kažkodėl nešiojamės. Prisimename jo istoriją – kaip jis pas mus atsirado, su kokiais žmonėmis ir
išgyvenimais susijęs. Pagalvojame, kaip kokiomis dailės formomis ir priemonėmis galėtume šį
pasakojimą įamžinti: nutapytume paveikslą, fotografuotume, kurtume minkštą skulptūrą ir pan.
Apmąstome dydį, medžiagas. Papasakojame istoriją ir jos įamžinimo būdą mokytojui ir klasės
draugams. Būtinai paaiškiname, kodėl šias menines priemones pasirinkome. Visi aptariame, ar šiai
istorijai perteikti nupasakotos priemonės ir formos yra tinkamai parinktos. Mokytojas pasakojimus
apibendrina. Ką vienas apie kitą sužinojome? Kokias dailės formas ir priemones daugiausia
rinkomės?
II dalis. Dailės modulio pristatymas. Mokytojas trumpai nusako, apie ką ir kaip bus
mokomasi. Pristato kūrinio analizės, recenzijos ir tiriamojo darbo pobūdį bei įgyvendinimo
principus (žr. 1, 2, 3 priedus). Aptariamos betarpiško arba virtualaus tyrimo kryptys: 1) dailės
galerijos/vietos kultūros institucijos veikla, 2) dailės parodos mokykloje, 3) menas aplink mus.
Preliminariai numatomas atsikaitymo užduočių grafikas. Kartu su mokiniais būtina aptariame: a)
kas turi būti išmokta, b) kaip mokinys parodys savo darbo rezultatus, c) kokiais šaltiniais turi
naudotis, d) kokios užduotys ir kokia tvarka turi būti atliktos, e) darbo grafikas, f) kokios naujos
veiklos reikės imtis. (Mokinio mokymuisi organizuoti galima net sudaryti bendradarbiavimo
sutartį.) Preliminariai sutariamas savarankiško darbo atsiskaitymo grafikas.
III dalis. Racionalūs ir iracionalūs kūrybos principai istorinėje dailės raidoje. Žiūrime filmų
fragmentus 6.2 (Janas Vermeras aiškina tarnaitei Gritei, kaip perteikti spalvas: matome gana
apgalvotą, nuoseklia logine tvarka grindžiamą kūrybos procesą) ir 9.1 (Vincentas van Gogas tapo
saulėgrąžas: impulsyvi, vien intuicija paremta kūryba). Aiškinamės savo pojūčius – kuris
fragmentas kaip veikia? Kaip atsiranda konkretus kūrinys? Kas svarbu vienam ir kitam menininkui?
Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi? Kuris autorius kam yra artimesnis? Kodėl? Apie ką šiandien
kalbėsime?
Pasiskirstome mažomis grupelėmis po 3–4 (geriausia, jei grupę sudarys skirtingų lygių
mokiniai). Rašomojo popieriaus lape brėžiame liniją (būsimą mūsų chronologinę horizontalę arba
vertikalę) ir, bendrai pasitarę grupėje, suskirstome ją atkarpomis-dailės laikotarpiais, nurodydami
stilius, kryptis (galima ir menininkų pavardes). Aptariame gautus rezultatus: matome, ką
prisimename geriausiai. Mokytojas išdalina klasifikacinę stilių ir krypčių lentelę, su kuria
palyginame savo grupės stilių juostą. Ką pamiršome? Ko nežinojome?
Susipažįstame su Heilbruno meno istorijos chronologija ir ironiška stilių raidos
interpretacija lietuvių menininko Žygimanto Augustino projekte „Ekstremalus sportas“ (2009).
Apžvelgiame dailės stilius ir kryptis, kuriuose dominuoja „protas“ arba „jausmas“,
pasirinkdami vieną žanrą, kūrinio temą. Pavyzdžiui, moters portretas (žr. lentelę). Aptariame dailės
istorijos cikliškumą, lygindami atskirais periodais dominuojančius racionalius ar iracionalius
kūrybos principus.
„Proto karalystė“ „Jausmų viešpatija“
Antika
Jauna moteris. (Fajumo portretas.) 2 a.,
prieiga per internetą:
https://www.wikiart.org/ru/fayumskie-portrety
ons/c/c6/Fayum-34.jpg
Viduramžiai
Užsakovė Elelonora Asfyld (Eleanor Ashfield)
kartu su keturiomis dukterimis. 14 a. vitražas,
Šv. Mykolo bažnyčia, (Oksonas, Didžioji
Britanija), prieiga per internetą:
http://vidimus.org/issues/issue-28/books/
Renesansas
Leonardas da Vinčis. Dama su šermuonėliu,
1484-88, prieiga per internetą:
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/comm
ons/e/ed/Dama_z_gronostajem.jpg
Barokas
Piteris Paulius Rubensas. Dukters portretas.
1618, prieiga per internetą:
http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Peter_
Neoklasicizmas
Žanas Ogiustas Engras. Grafienė Luiza de
Broljė. 1845, prieiga per internetą:
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/comm
Romantizmas
Eženas Delakrua. Žorž Sand. 1838, prieiga per
internetą:
https://muzei-mira.com/kartini_francii/1805-portret-zhorzh-sand-ezhen-delakrua-1838.html
s/a/ae/Eug%C3%A8ne_Ferdinand_Victor_Dela
Neoimpresionizmas
Polis Sinjakas. Moteris su skėčiu. 1893,
prieiga per internetą: http://www.museeorsay.
fr/en/collections/works-infocus/
search/commentaire.html?no_cache=1
&zoom=1&tx_damzoom_pi1%5BshowUid%
Impresionizmas
Ogiustas Renuaras. Terasoje. 1881, prieiga per
internetą:
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/common
_The_Two_Sisters%2C_On_the_Terrace.jpg
Konstruktyvizmas
Aleksandra Ekster (Alexandra Exter). Moteris
su vėduokle. (Kostiumo eskizas.) 1922,
prieiga per internetą:
http://www.russianavantgard.com/Artists/exte
r/exter_cost_lagy_phantom_fan.html
Ekspresionizmas
Ernstas Liudvikas Kirchneris. Sėdinti moteris.
1907, prieiga per internetą:
Optinis menas
ViktorasVazarelis. Gėlių mergaitė. Apie
1980, prieiga per internetą:
https://www.artsy.net/artwork/victor-vasarely-fille-fleur-1
Abstraktusis ekspresionizmas
Vilemas de Kuningas (Willem de Kooning).
Moteris V. 1952–1953, prieiga per internetą:
https://www.pinterest.com/pin/198299189824604666/
Fotorealizmas
Gerhardas Richteris. Betė. 1988, prieiga per
internetą: http://www.gerhardrichter.
com/art/paintings/photo_paintings/deta
https://www.vle.lt/Straipsnis/Gerhard-Richter-79779#articleImages-2
Neoekspresionizmas
Frenkas Auerbachas (Franka Auerbach). J.Y.M.
galva. 1969, prieiga per internetą:
https://www.pinterest.co.uk/udesh31/auerbach/
Kuo vienoje lentelės pusėje esantys stiliai ir kryptys yra panašūs ir kuo skiriasi? Atkreipiame
dėmesį, kaip dėsningai jie vienas kitą keičia. Kalbamės, kurie stiliai ir kryptys yra mums artimesni.
Kodėl? (Visgi moters grožis yra universalus, nepriklausomai nuo vaizdavimo būdų kaitos. Šią mintį
puikiai iliustruoja Moters portretas: 500 metų Vakarų dailės istorijoje, prieiga per internetą:
http://www.youtube.com/watch?v=nUDIoN-_Hxs, http://www.maysstuff.com/womenid.htm.)
Mokytojas balsavimo būdu (pvz., pakeliant ranką) išsiaiškina mokinių teikiamą pirmenybę
„proto karalystei“ ar „jausmo viešpatijai“. Apibendrina, kaip dauguma mūsų – daugiau protu ar
labiau jausmu – suvokiame dailės kūrinį.
Žodynėlis
_ Kryptis – idėjų ir plastinių principų vienovė, būdinga tam tikrai meno kūrinių grupei. Priešingai
istoriniam stiliui kryptis yra trumpalaikė (gyvuoja kelis dešimtmečius arba keletą metų) ir
fragmentiška (plėtojasi vienoje arba keliose meno šakose, būdinga ne visai menininko kūrybai,
o tik kuriam nors jos periodui).
_ Stilius – išraiškos vienovė, būdinga meno kūriniui arba kūrinių grupei, t. y. dailininko, tautos,
meninio regiono, epochos kūrybai. Dažnai šiai sąvokai suteikiama istorinio (epochos) stiliaus,
kuris pasižymi patvarumu ir universalumu (ilgą laiką plinta visose meno šakose), reikšmė,
pavyzdžiui, bizantiškasis stilius, romantika, gotika, renesansas, barokas, rokokas, klasicizmas.
_ Menu grįstas tyrimas – kryptingas meninės praktinės veiklos nagrinėjimas.
Informacijos šaltiniai
1. Charlton B. C. Neformaliojo vertinimo strategijos, Vilnius: Tyto alba, 2007.
2. Čiurlionytė A., Dailė. Vadovėlis XI–XII klasei. Pirmoji knyga, Kaunas: Šviesa, 2007.
3. Čiurlionytė A., Dailė. Vadovėlis XI–XII klasei. Antroji knyga, Kaunas: Šviesa, 2007.
4. Dailės žodynas, Vilnius: VDA leidykla, 1999.
5. Easly Sh-D., Mitchell K. Vertinimo aplankas: kur, kada, kodėl ir kaip jį naudoti, Vilnius: Tyto
alba, 2007.
6. Ignatavičienė E. Mokyklinis dailės terminų žodynas, Kaunas: Ugda, 2011
22
7. Karatajienė D., Matonis V. Meno istorijos mokymo bei ugdymo pasitelkiant meno istoriją
tikslingumas ir perspektyvos, Pedagogika, 2008, Nr. 92, p. 89–94, prieiga per internetą:
www.vpu.lt/pedagogika/PDF/2008/92/karatmatonis89-94.pdf
8. Kogelytė-Simanaitienė R. Vaizdinio mokymo metodų analizė dailės istorijos pamokose, Tiltai,
2006, Nr. 1, p. 73–75, prieiga per internetą: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-
0001:J.04~2006~ISSN_1392-3137.N_1_34.PG_73-78/DS.002.0.01.ARTIC
9. Kudinovienė J. Meno edukologinių tyrimų metodologijos pradmenys, Vilnius: VPU leidykla,
2008.
10. Meno kūrinio įvertinimas, prieiga per internetą (oficialus APPLE bendrijos tinklapis):
http://www.applequest.org/main-lt/Patarimai/Daile/Daile.html
11. Meno pažinimas: mokytojas – mokinys, VII – XII klasėms, Vilnius: baltos lankos, 2002
12. Mažeikis G., Vaitkevičienė A. Interaktyvaus ugdymo daile teorinis modelis, Pedagogika, 2004,
Nr. 72, p. 63–71, prieiga per internetą:
www.vpu.lt/pedagogika/PDF/2004/72/mazeikis_vaitkeviciene.pdf
13. Meno istorija. Nuo viduramžių iki šiuolaikinio meno, Vilnius: Alma litera, 2006.
14. Paterson K. Pasiruošk... Dėmesio... Mokyk!: kaip per penkias minutes sužadinti norą mokytis,
Vilnius: Tyto alba, 2002.
15. Paulionytė J. Vizualiojo meninio ugdymo kaitos tendencijos, Acta Paedagogica Vilnensia, 2007,
Nr. 19, p. 93–101, prieiga per internetą:
http://www.leidykla.eu/fileadmin/Acta_Paedagogica_Vilnensia/19/93-101.pdf
16. Petty G. Įrodymais pagrįstas mokymas, Vilnius: Tyto alba, 2008.
17. Šiaučiukėnienė L., Visockienė O., Talijūnienė P. Šiuolaikinės didaktikos pagrindai, Kaunas:
Technologija, 2006.
18. Vismantienė R. Dailės mokymas – laisva kūryba ar žinių perteikimas: mokytojų ir mokinių
požiūris, Pedagogika, 2005, Nr. 78, p. 48–54, prieiga per internetą:
http://www.vpu.lt/pedagogika/PDF/2005/78/vismantiene.pdf
19. Vizualioji meno istorija, Kaunas: Šviesa, 2007.
Mokytojo užrašai ir pastabos
................................................................................................................................................................
............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
Page updated
Google Sites
Report abuse