Embedded Files
Daugelis popmeno kūrėjų naudojo kūrybos metodą, atėjusį iš dadaistų eksperimentų, kai forma ne modeliuojama tiesiog iš medžiagos (pvz. skulptūroje), bet surenkama iš nemeninių objektų, įvairiai juos sujungiant.
J.Kornelis. Erdvės objektų dėžė. 1950 m.
ASAMBLIAŽAS (pranc. assemblage – rinkinys, junginys, sankaupa) – modernizmo dailės rūšis: erdviniai kūriniai iš daiktų, pritvirtintų ant įrėmintos plokštumos ar sudėtų į dėžutes. Asambliažas jungia skulptūros ir tapybos išraiškos priemones. Tai trijų dimensijų koliažas. Pasirinkti objektai (objekt trouve) reljefiškai tvirtinami prie pagrindo - sukuriamas erdvinis-plastinis paveikslas.
K.Oldenburgas
Multiplių retrospektyva. 1990 m.
Asambliažo užuomazgų būta dada, siurrealizmo dailėje. Jo principus subrandino popdailės menininkai.
1953 m. asambliažą įvardino Žano Diubufė (Jeans Dubuffet) terminą išpopuliarino
1961 m. Niujorke surengta paroda „Asambliažo menas”, kurioje buvo eksponuojami 20 a. I pusės meno krypčių dailininkų kūriniai.
Nuosekliausiai šią meno kryptį plėtojo Jozefas Kornelis (Joseph Cornel)
J.Kornelis. Nakties daina.
Asambliažo technika itin suklestėjo 6-to dešimtmečio pabaigoje. Šią dailės rūšį mėgo Edvardas Kynholcas (Edward Kienholz) ir Robertas Rauschenbergas (Robert Rauschenberg).
R.Raušenbergas. Kelio ženklų asambliažas
Asambliažo formos - Danielio Spoerio (Daniel Spoerri) yrantys paveikslai, kombinuotoji tapyba ir akumuliacija.
Armanas. Ąsočių akumuliacija. 1961 m.
Asambliažas buvo svarbus ir dėl kitų priežasčių. Jis ne tik sukūrė prielaidas pereiti nuo abstrakčiojo ekspresionizmo prie popmeno, bet ir paskatino iš esmės naują požiūrį į formatą – erdvę, kurioje egzistuoja vaizduojamasis menas.
Taip asambliažas tapo tramplinu dvejopiems sumanymams, kurie darėsi vis svarbesni menininkams – aplinkos menui ir hepeningui.
Nam June Paikas. Erelio akis. 1996 m.
Jis taip pat vedė ir prie naujų kūrybinės realizacijos formų: invairomento (enviroment) – erdvinės objektų sankaupos, į kurią gali įeiti ir pats žiūrovas – ir instaliacijos.
AKUMULIACIJA (lot. accumulatio - kaupimas; orig. vok. Akkumulation).
Kitaip - daiktų sankaupos. Iš „Nouveau Realisme" dailininkų kūrybos kilusi objektų dailės forma.
Armanas. Be pavadinimo. Akumuliacija. 1998 m.
Visiškai nepakeisti, dažnai vienodi kasdieninės apyvokos daiktai sujungiami į reljefinę aranžuotę. Sankaupos dedamos į pleksiglazo dėžes arba tvirtinamos ant vertikalios plokštės. Tokią vaizdavimo formą naudojo Armanas (tikr. Armand Fernandez), Danielis Spoeris (Daniel Spoerri) ir Žanas Tinkveli (Jean Tinguely).
Armanas. Venera iš dolerių.
D.Spoeris. Amžini pusryčiai. 1997 m.
Page updated
Google Sites
Report abuse