Parengė Irena Staknienė

Kompetencijų ugdymas mokant dailės

Pakoreguota dailės vidurinio ugdymo bendroji programa skatina mokinius pažinti savo polinkius, remiantis įvairiais šaltiniais, mokytis ieškoti kūrybinių idėjų, fiksuoti jas ir, pasirinkus tinkamą variantą ir atlikimo techniką, kurti ir pristatyti kitiems savo kūrybinės veiklos rezultatą. Programoje daug dėmesio išlieka praeities ir dabarties meninių idėjų kūrybinei interpretacijai bei vertinimui, siūloma pereiti prie integruoto dailės raiškos ir pažinimo proceso bei visuminio estetinio lavinimo. Dailės dalykas skiriamas ne tik kūrybinei raiškai ir dailės reiškinių pažinimui. Dailės pamokose siekiama vizualinės raiškos priemonėmis ugdyti mokinių bendrąsias ir dailės kompetencijas. Tikimasi, kad kiekvienas mokinys, pagal savo išgales, pasieks kuo geresnių rezultatų. Dailės kompetencija įgyjama atliekant užduotis, kurios apima visas kūrybos ir pažinimo sritis: dailės raišką, dailės raiškos ir dailės kūrinių interpretavimą ir vertinimą, vizualiųjų reiškinių pažinimą socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Kuriant užduotį ir vertinimo kriterijus įtraukiami ir bendrųjų kompetencijų aspektai. Užduotys turi būti įvairiapusės (teikiančios daug ugdymo ir ugdymosi galimybių): skatinančios mokinius kūrybiškai mąstyti ir aktyviai veikti, leidžiančios rinktis įvairius raiškos ir vaizdavimo būdus, teikiančios pasirinkimo galimybių įvairių gabumų mokiniams, leidžiančios bendrauti ir diskutuoti, teikiančios galimybių mokiniams pajusti pasitikėjimą savo jėgomis ir tapti savarankiškiems.

            Esminė visam mokinio ugdymo procesui yra mokymosi mokytis kompetencija. Kad mokiniai įgytų šią kompetenciją, jie turi jausti poreikį tobulėti ir suvokti, kuo mokymasis yra vertingas. Dailės mokytojui pakankamai sunku palaikyti šį poreikį, kai dalis visuomenės sutapatina dailės mokymą su rengimu menininko profesijai. Mokymosi motyvacijai skatinti labai vertingais tampa susitikimai su dailininkais, parodų lankymas, netradicinės pamokos ir netradicinių metodų taikymas, kuris suteikia galimybę mokiniams pajusti kūrybos džiugesį. Stiprinant mokymosi mokytis kompetenciją mokytojas turėtų aiškiai formuluoti mokiniams jų mokymosi uždavinius (kiekvieną pamoką, atliekant kiekvieną užduotį) ir nusakyti, kokiais būdais reikės jų siekti, kas mokinių darbuose turėtų parodyti, kad tie uždaviniai bus (yra) pasiekti. Pats dailės raiškos ir pažinimo procesas (nuo idėjos iškėlimo iki jos įgyvendinimo ir rezultato apmąstymo) padeda mokiniui įgyti mokymosi mokytis kompetenciją.  

            Komunikavimo kompetencija labai aktuali šiuolaikinės informacinės visuomenės nariams. Ji suteikia neribotas galimybes išreikšti save, išsakyti mintis, jausmus, be baimės kalbėti apie juos kitiems, pasakoti apie savo kūrybos ir pažinimo procesą. Per dailės pamokas reikėtų prisiminti, kad ne viską galima perteikti žodžiais, todėl nebūtina forsuoti suvokimo pernelyg daug kalbant pačiam mokytojui, pasakojant, rodant. Kartais būtina sudaryti ir tylos pauzes, atokvėpius, padrąsinti mokinius, kad jie galėtų susikaupti, pagalvoti, pasvajoti ir tik tada išreikšti savo pamąstymus ir jausenas. Vizualioji komunikacija svarbi ir atpažįstant įvairius kultūrinius kodus, istorines meno citatas.

             Mokydamiesi dailės mokiniai randa, kritiškai vertina, apibendrina informaciją apie dailės kūrinius ir vizualiuosius reiškinius. Pažinimo kompetencija ugdoma atliekant dailės raiškos ir pažinimo užduotis, kurios skatina mokinius įvairiuose šaltiniuose ieškoti reikiamos informacijos, pasirinkti, derinti tarpusavyje ir praktiškai taikyti įvairius kūrybinės idėjos raiškos būdus (technikas, medžiagas, vaizdavimo ir kompozicinius principus), įsivertinti savo kūrybinius atradimus ir numatyti galimybes juos tobulinti. 

             Dailės kūriniai suteikia progą susipažinti su praeities epochų menu ir grožio idealais, atpažinti bendražmogiškas įvairių šalių, rasių, skirtingų kultūrų tradicijas, mintis, papročius. Tokiu būdu prisidedama prie socialinės ir psichologinės atskirties mažinimo, realių asmenybės laisvių, stiprinamos vizualinės įžvalgos, gilinančios įvairių žmonių, skirtingų kartų tarpusavio supratimą. Socialinė pilietinė kompetencija ugdoma, kai mokiniai palaiko draugiškus santykius, kuria kartu ir bendradarbiauja siekdami bendro tikslo, gerbia ir toleruoja kitokią nuomonę, mokosi valdyti konfliktus ir padeda vieni kitiems.            

             Kultūrinio sąmoningumo ugdymas – svarbiausias dailės dalyko ugdymo uždavinys. Tačiau kultūrinė kompetencija – ne tik paveldo pažinimas ir jo išsaugojimo svarbos suvokimas. Tai autonomiški dailės dalyko ugdymo uždaviniai, kurie užtikrina estetinę nuovoką ir meno prigimties suvokimą bei gebėjimą išreikšti savo kūrybines idėjas tradicinės ir šiuolaikinės dailės raiškos priemonėmis. Kultūrinio sąmoningumo ugdymo nuostatos įvardijamos dailės Bendrojoje programoje viduriniam ugdymui. Planuojant ugdymo turinį jos nuolat siejamos su gebėjimų ugdymu perteikiant žinias ir supratimą apie dailės raiškos formas ir būdus.

              Ugdant kompetencijų, tiek dailės, tiek bendrųjų kompetencijų dalis (nuostatas, gebėjimus, žinias ir supratimą), ugdymo turinys yra tas pats. Kitaip tariant, dailės raiškos ir dailės pažinimo užduotys savo turiniu ugdo daugelį kompetencijų. Mokytojui svarbu įžvelgti šių kompetencijų sąsajas ir jas aptarti kartu su mokiniais, kad mokymasis būtų sąmoningas ir sėkmingas. Lentelėje matome, kaip bendrųjų kompetencijų sudedamosios dalys yra integruojamos į dailės užduotis.

Į kompetencijų ugdymą orientuotos užduoties pavyzdys

1 pavyzdys. Kompozicija ,,Šiuolaikinio žmogaus portretas“ (iš ciklo ,,Kūrybiniai stiliai ir vaizdavimo būdai. Žmogus dailėje“).

Užduoties aprašas (mokiniui)

               Kiekvienas iš mūsų esame sukūrę daugybę fotoportretų. Kur kas sudėtingiau nupiešti, nutapyti ar nulipdyti portretą žmogaus, kurį visi atpažintų. Reikia būti pastabiam, gebėti įžvelgti tik tam žmogui būdingų bruožų. Prisiminkite, kokių portretų, kokia dailės technika esate kūrę. Pagalvokite, kokį portretą – konkretaus žmogaus ar portretinės kompozicijos, perteikiančios savo žmogaus išvaizdos idealą – norėtumėte dabar sukurti. Tyrinėkite įvairiais istoriniais laikotarpiais kūrusių dailininkų (pavyzdžiui, L. da Vinčio, A. Diurerio, D. Velaskeso, Rembranto, A. van Deiko, Ž. L. Davido, E. M. Rėmerio, P. Pikaso, V. van Gogo, E. Munko, G. Klimto, V. Ciplijausko, A. Varno, V. Kisarausko, V. Antanavičiaus, S. Veiverytės ir kt.) sukurtų portretų reprodukcijas. Įvardykite šių kūrinių vaizdavimo būdą (realistinis ar sąlygiškasis), apibūdinkite meninius bruožus, atraskite panašumų ir skirtumų. Apibūdinkite kūrinių kompoziciją (portretas visu ūgiu, veido profilis, grupinis portretas, biustas ir pan.), trumpai paaiškinkite, kokiomis priemonėmis dailininkai išreiškė kūno plastiką ir grožio idealus, kaip atsispindi žmogaus socialinė padėtis, charakterio bruožai, kokių vaizdavimo taisyklių buvo laikomasi  (kaip perteikti veido bruožai, kūno proporcijos, drabužių siluetas ir detalės, šukuosena ir kt.).

                Nusipieškite keletą eskizų ir, pasirinkę geriausią (tinkamiausią), komponuokite (didinkite) piešinį A3 formato popieriaus arba kartono lape. Pasirinkite jūsų idėjai tinkamas kūrybos priemones (tušas, plunksnelės, guašo arba akrilo dažai, teptukai, klijai, žirklės, spalvotas popierius, senų spalvotų žurnalų iškarpos ir kt.) ir kurkite sumanytą kompoziciją.

                 Pakabinkite užbaigtą portretinę kompoziciją matomoje vietoje ir įsivertinkite savo kūrybos procesą ir rezultatą: paaiškinkite, kokio kūrybinio rezultato tikėjotės, kodėl pasirinkote tokį vaizdavimo būdą (realistinis arba sąlygiškasis) ir atlikimo techniką, ar pavyko perteikti pasirinktą idėją (eskizinį sumanymą), kas svarbiausia jūsų dailės kūrinyje, apibūdinkite jo kompoziciją ir meninius ypatumus. Apmąstykite, jei kurtumėte šia tema dar kartą, ką darytumėte kitaip.

Kurių kompetencijų aspektai ugdomi šia užduotimi?