Embedded Files
ROKOKAS (pranc. rococo < rocaille), 18 a. 2-8 dešimečių Europos architektūros ir dailės stilius, išsirutuliojęs iš vėlyvojo baroko.
J.B.Pigalis. Merkurijus segasi savo sparnuotą sandalą. 1744 m.
Šis stilius atsirado Prancūzijoje, po karaliaus Liudviko 14, „karaliaus saulės”, mirties (1715 m.).
Žodis rococo, kilęs iš rocaille – kuris reiškė tuo metu madingus akmeninius ir kriauklinius sodo papuošimus, taip pat pačius akmenukus ir kriauklytes.
Rokokas siejosi su dvaro kultūra, o taip pat reiškėsi ir sakralinėje architektūroje. Rokoko pastatai pasižymi nedideliais masteliais, lengvomis proporcijomis, laisva, asimetrine puošyba, rokailių ornamentu. Architektūroje paplito ovalūs planai, banguojantys fasadai. Būdingi statiniai – rūmai, vilos, parkų paviljonai.
Palyginti su baroku, rokoko interjerai intymesni, įmantresni. Buvo naudojami lengvi, elegantiški ornamentai (rokailai), stiuko plastika, auksuotos detalės ir freskos, kuriomis buvo puošiamos civilinių ir sakralinių pastatų sienos ir lubos. Rokoko stiliaus papuošimai vyravo pastatų vidaus puošyboje.
Čia dominavo šviesios ir atviros erdvės, dideli langai ir veidrodžiai.
Rokoko stiliaus interjerai
Rokoko suklestėjo apie 1730 m.
Dailūs užraitų ornamentai ir augaliniai motyvai užtvindė architektūrą, spindėdami auksu ir pastelinėmis spalvomis. Vyravo stiuko lipdyba, polichromuoto medžio drožiniai, išpopuliarėjo smulkioji porceliano plastika.
Rokoko stiliaus lipdiniai
Brandaus rokoko epochos pastatai palyginti nedideli ir išoriškai paprasti – rūmai ir gyvenamieji namai vienai šeimai. Mažų salonų ir buduarų sienas dengė šviesūs paneliai arba veidrodžiai, kuriuos puošė dekoratyvios kompozicijos iš gėlių, šakų ir lapų. Švelnūs pasteliniai perlų pilkumo, auksiniai arba sidabriniai tonai, blizgančios sidabrinės plokštumos, tyliai skambčiojantys krištoliniai šviestuvai šiuos kambarius darė panašius į muzikines dėželes. Dažnai daiktai ir papuošimai įgaudavo kaprizingai asimetriškas formas.
Rokoko stiliaus interjeras. Amalienburgas. Miunchenas
Visur naudojamas kriauklės motyvas. Tai dalis sienos arba daikto paviršiaus keistai vingiuojančiais kontūrais pjaustytame rėme.
Versalio rūmai. Interjeras
Madingais tapo įvairūs kinietiško stiliaus papuošimai. Tai buvo atvežtų į Europą kinietiškų meno amatų dirbinių mėgdžiojimas.
Arbatinukai. Maisenas
Kėdės ir krėslai apmušti šviesiais audiniais, lenktomis kojelėmis, lengvos, mažos komodos, sekreterai ir kiti daiktai priminė žaisliukus.
Krėslas. 18 a. vid.
Staliukas. 18 a. vid.
Ir moterys ir vyrai dėvėjo švelnių tonų šilkinius rūbus, puošėsi nėriniais ir pudruotais perukais, tik moterys spirale susuktomis garbanomis, o vyrai su kasyte. Talijas moterys susiverždavo iki begalybės, o plačiausi sijonai primindavo puokštes.
Vyriškas rokoko stiliaus kostiumas. 18 a.
Moteriška rokoko stiliaus suknelė. 18 a.
Šventinį ir lengvabūdišką gyvenimą be rūpesčių vaizdavo to meto dailininkai.
Rokoko stiliaus šukuosena. Karikatūra
Ž.O.Fragonaras. Supynės. 1767 m.
Tapytojai linko į pastoralinius, idilinius motyvus, commedia dell'arte ikonografiją, vaizduotos galantiškos dvaro šventės, muzikavimo, šokių, lengvabūdiško meilinimosi scenos, kurtos vedutos. To meto portretai intymūs, nuoširdūs. Rokoko paveikslai nedidelių formatų, poetiški, šviesaus perlinių tonų kolorito.
A.Vato. Žilis
Tapyboje dominavo šviesūs rožiniai ir žydri tonai, virpanti šviesa, paslaptingi peizažo fonai. Šalia aliejinių dažų dažnai buvo naudojamos pastelės.
Prancūzų rokoko tapytojas Antuanas Vato (Jean Antoine Watteau) tapė šventes soduose ir teatrinius vaidinimus. Jie vaizduojami švelniais tonais. Gracingos damos ir kavalieriai linksminasi poetiškame parkų fone.
A.Vato. Draugija parke
Anglas Viljamas Hogartas (William Hogarth) - rokoko krypties anglų tapytojas, vario raižytojas ir karikatūristas. Hogartas tapė tuometines dorovines scenas ir sukūrė keletą paveikslų ciklų, kuriuose su kandžia pašaipa vaizdavo eilinių miestiečių nutikimus. Jis rokoko tapybą papildė kandžia ironija.
V.Hokartas. Grehemų vaikai
Žanas-Onorė Fragonaras (Jean-Honoré Fragonard) prancūzų tapytojas ir grafikas - vienas iš garsiausių rokoko krypties meistrų.
Iš pradžių jis kūrė mitologinėmis ir religinėmis temomis, kol galantiškame rokoko pasaulyje atrado savo siužetą. Jis tapė linksmas, gracingas, dažnai pikantiškas scenas, interjerus, parko peizažus ir portretus. Dailininko kūriniai yra koketiški ir žaismingi.
Ž.O.Fragonaras. Žaidimas
Gracingos damos ir kavalieriai linksminasi poetiškame parkų fone, žaižaruoja šilkiniai drabužiai.
Saldi Fransua Bušė (François Boucher) sieninė tapyba ir paveikslai. Jis mėgavosi šviesos ir spalvų efektais, darbuose vaizdavo lengvo turinio scenas iš antikinės mitologijos. Bušė buvo darbštus ir įvairiapusis tapytojas: orientavosi į tuometį skonį ir madas.
Bušė. Markizės de Pompadur portretas. 1756 m.
Italijoje dirbo tapytojai Kanaletas (Canaletto, tikr. Giovanni Antonio Canal), Džiovani Batista Tiepolo (Giovanni Battista Tiepolo) ir Frančesko Gvardis (Francesco Guardi)
Kanaletas. Venecijos dožų rūmai. 1730 m.
F.Gvardis. Venecijos vaizdas nuo molo. 1770 m.
G.Tiepolo. Pegasas. 1746-47 m.
Lengvumas, švelnumas ir gracija viešpatavo ir skulptūroje. Dažnai vaizduojamos besimaudančios moterys, pučiai ir amūriukai.
Labai madingi rokoko epochoje įvairūs porcelianiniai niekučiai. Europoje juos pradėta gaminti Maiseno mieste, Vokietijoje. Čia galų gale pavyko įspėti Azijoje saugotą porceliano gamybos paslaptį.
Maiseno porcelianas. Skulptūrėlė ir indai
Naujos rokoko idėjos veikė ir parkų projektuotojus. Priešingai simetriškam ir taisyklingam prancūziškojo baroko parkui, atsirado natūralią gamtą mėgdžiojantis parkas vingiuotais takeliais su lyg atsitiktinai išmėtytomis medžių grupėmis.
Toks parkas vadinamas angliškuoju, nors iš tikrųjų ši idėja gimė Kinijoje.
Stougedas, Viltširas. Landšaftinis parkas
Asimetrinis rokoko stiliaus kartušas
Rokoko gimtinė Prancūzija savo architektūroje netrukus atsisakė šio stiliaus, tačiau Austrijoje ir P.Vokietijoje jis ir toliau gyvavo elegantiškuose ir gracinguose fasaduose bei vidaus apdailoje.
Vienos rūmų laiptinė
Džiugios, šventiškos ornamentikos formos klestėjo architektūroje, tapyboje, plastikoje, kalvystėje ir sąlygojo šių meno šakų sambūvį, pasireiškiantį rokoko menų sintezės kūriniais. Vokietijoje rokoko stilius ypač ryškiai atsispindėjo architektūroje.
Didžiausias pasiekimas – rūmų ir parko ansamblis Sansusi (išvertus „be rūpesčių”) Potsdame vidinės patalpos.
Rokoko yra tam tikra dekoro maniera vėlyvojo baroko laikotarpiu.
Šonbruno pilis.
Porceliano kambarys.
Porceliano krosnis ir sienos
Sansusi rūmai
Berlyno rokoko stiliaus karieta.
„Princesės karieta".
Viena. Apie 1740 m.
Karaliaus Albrechto karūnavimui pagaminta karieta. Paryžius. 1740 m.
Karūnavimo imperatoriškoji karieta. Viena 18 a. vid.
Dalis Cameo servizo
Prancūzija, Sevres porceliano dirbtuvės
1778-1779 m.
Ąsotis ir dubuo
Prancūzija, Sevres porceliano dirbtuvės
1754-1756 m.
Rokoko stiliaus taikomosios dailės dirbiniai
Page updated
Google Sites
Report abuse