Šioje pamokoje mokiniai skatinami užsiimti kūrybine veikla, kurioje meninė raiška derinama su ekologiniu sąmoningumu. Taip pat pabrėžiama atsakingo natūralių medžiagų naudojimo vertė ir kompostavimo nauda siekiant tvaresnės ateities. 

Mokymosi rezultatai:

Mokiniai gebės:

• yrinėti gamtos įvairovę rinkdami įvairias gamtines medžiagas, pavyzdžiui, lapus, šakeles, akmenis ir gėles, ir skirstykite jas į kategorijas pagal jų savybes;

• kurti instaliacijas ir mandalas, naudojant savo surinktas gamtines medžiagas mandalų projektavimui ir konstrukcijai, sutelkiant dėmesį į simetriją, raštus ir estetiką kaip kūrybinės išraiškos formą;

• žinos pagrindinius kompostavimo principus. Supras pagrindinius kompostavimo principus, įskaitant irimo procesą, organinių medžiagų svarbą ir komposto naudą dirvožemio sveikatai;

• sukurs dirbinius iš kompostuojamų medžiagų. Eksperimentuodami su kompostuojamomis medžiagomis, pavyzdžiui, maisto atliekomis ir biologiškai skaidžiais daiktais, sukurs aplinkai nekenksmingus dirbinius ar dekoracijas, kurias galiausiai bus galima kompostuoti;

•  supras kūrybiškumą ir tvarumą. Bus skatinamas kūrybiškumas derinant natūralias medžiagas ir kompostuojamus daiktus, kad būtų sukurtas menas, skatinantis ekologinę sąmonę ir tvarumą;

• supras gyvavimo ciklą mokantis apie gamtinių medžiagų gyvavimo ciklą nuo jų augimo gamtoje iki suirimo komposte. Aptarkite, kodėl šis ciklas svarbus aplinkai;

•  supras aplinkosaugą. Apmąstykite atsakingo išteklių naudojimo, perdirbimo ir kompostavimo svarbą, nes šie veiksmai prisideda prie sveikesnės planetos kūrimo;

•  kurs meną ir ekologiškus rankdarbius, dalydamiesi savo mandalomis ir kompostuojamais rankdarbiais su mokykla ar bendruomene, kad atkreiptų dėmesį į gamtos grožį ir tvarios praktikos svarbą.

Pamokos planas

• Paaiškinkite, kad makromedžiagų skaidytojai – tai organizmai, kurie atlieka svarbų vaidmenį skaidant negyvą organinę medžiagą ekosistemose. Šie organizmai yra palyginti dideli ir paprastai matomi plika akimi. Jie minta negyvais augalais, gyvūnais ir kitomis organinėmis medžiagomis, suskaidydami jas į mažesnes daleles ir galiausiai grąžindami maistingąsias medžiagas į dirvožemį ar vandenį. Skaidytojai yra esminė maistinių medžiagų apykaitos ekosistemose dalis ir padeda perdirbti organines medžiagas. Sliekai yra bene geriausiai žinomi skaidytojai. Jie įsirausia į dirvožemį ir minta negyvais lapais ir kitomis augalinėmis medžiagomis. Virškindami šią organinę medžiagą, jie išskiria maistingųjų medžiagų turtingas iškasenas, kurios gerina dirvožemio derlingumą.

• Paaiškinkite, kodėl svarbu kompostuoti. Kompostuojant organinės atliekos nepatenka į sąvartynus ir deginimo įrenginius. Organinės atliekos sąvartynuose gali išskirti metaną – stiprias šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios prisideda prie klimato kaitos. Kompostuodami mažiname į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir mažiname atliekų šalinimo poveikį aplinkai. Kompostas yra vertingas dirvožemio priedas. Jis pagerina dirvožemio struktūrą, todėl geriau sulaikomas vanduo ir maistingosios medžiagos. Kompostas taip pat suteikia augalams būtinų maistinių medžiagų, skatina sveiką augimą ir mažina cheminių trąšų poreikį. Kompostuojant perdirbamos organinėse medžiagose esančios maistinės medžiagos. Užuot šias maistingąsias medžiagas išmetus į sąvartynus, jos grąžinamos į dirvožemį. Šis uždaras maistinių medžiagų ciklas naudingas augalams ir ekosistemoms. Sveikam, gerai išpuoselėtam dirvožemiui, susidariusiam kompostuojant, dažnai reikia mažiau pesticidų ir sintetinių trąšų. Tai naudinga ir aplinkai, ir žmonių sveikatai, nes sumažėja cheminių medžiagų nuotėkis į vandens telkinius ir kenksmingų medžiagų poveikis. Kompostavimas skatina dirvožemio biologinę įvairovę, nes sukuria palankią aplinką naudingiems mikroorganizmams ir sliekams. Šie organizmai gerina dirvožemio būklę ir padeda kontroliuoti augalų ligas.

•  Paaiškinkite skirtingus kompostavimo etapus, t. y. surinkimas – skaidymasis – kietėjimas / brandinimas – panaudojimas.  

• Mokiniai kuria kostiumus, skirtus šiukšlių medžioklei, kurios tikslas - rasti gamtinių medžiagų kompostavimui. Dėvėdami kostiumus, grupė renka kompostą.

• Paaiškinkite apie sliekus ir skystį, kuris susidaro proceso metu. Vermikomposteris yra tarsi specialūs namai naudingiems sliekams, o skystis, kuris susidaro proceso metu, – tarsi specialus gėrimas jūsų sodo augalams. Taip pat sliekai padeda perdirbti virtuvės atliekas, gaminti fantastišką maistą augalams ir išlaikyti jūsų sodą laimingą ir sveiką! Tai tarsi turėti mažus sodo pagalbininkus tiesiog savo kieme. Kai sliekai maitinasi, jie taip pat gamina vadinamąsias „sliekų sultis“. Šis skystis yra tarsi itin sveikas gėrimas jūsų augalams. Jose gausu maistingųjų medžiagų ir jos padeda augalams augti dideliems ir stipriems. 

• Mokiniai kuria komposto kokteilius ir mandalas sliekams! 

• Mokiniai kartu kuria spektaklį – judesius ir garsus, paremtus kompostavimo veiksmu.

• Paaiškinkite mikorizės sąvoką. Tai ypatinga partnerystė, vykstanti po žeme augalų pasaulyje, tarsi komandinis augalų ir mažyčių grybų darbas. Augalams reikia tam tikrų maistinių medžiagų, kad augtų dideli ir stiprūs. Šių maistinių medžiagų paprastai yra dirvožemyje. Augalai ne visada gali patys gauti šių maistinių medžiagų. Čia į pagalbą ateina grybai. Šie maži grybai turi labai plonus siūlus, vadinamus hifais, kurie gali plačiai pasklisti dirvožemyje ir paimti tas maistingąsias medžiagas. Grybai ne visas maistingąsias medžiagas pasilieka sau. Jie dalijasi jomis su augalais! Mainais už tai augalai grybams duoda šiek tiek organinių medžiagų, kurių jie pagamina fotosintezės metu. Tai tarsi mainai. Augalai duoda grybams „saldainių“ (cukrų ir kitų organinių medžiagų), o grybai – augalams mineralinių maistinių medžiagų. Šis komandinis darbas yra naudingas abiem pusėms. Augalai gauna mineralinių maistinių medžiagų, kurių jiems reikia, kad gerai augtų, o grybai iš augalų gauna organinių medžiagų. Be to, dėl šios partnerystės augalai gali geriau atsispirti ligoms ir stresui. Mikorizė naudinga ne tik augalams, bet ir aplinkai. Ji padeda gerinti dirvožemio būklę ir padeda augalams lengviau augti įvairiomis sąlygomis, pavyzdžiui, kai sausa arba dirvožemyje nėra daug maisto medžiagų. Mikorizė yra tarsi slaptas požeminis augalų ir grybų rankos paspaudimas. Jie padeda vieni kitiems, todėl pasaulis tampa geresne vieta augalams augti ir klestėti. Tai vienas iš daugelio nuostabių būdų, kaip gamtos elementai veikia kartu, kad viskas būtų subalansuota.

• Leiskite mokiniams eksperimentuoti su mikroskopais ir didinamuoju stiklu.

• Medžių šaknų ir grybų tekstilinis vaizdavimas. Naudokite skirtingus siūlus. 

• Atkurkite ryšį su gamta dalyvaudami sąmoningumo užsiėmimuose.