originalmente de
Park Hill : Misión de prensa: Edwin Archer, impresora , 1856. DE DOMINIO PÚBLICO
Edwin Archer, 1856
Formato: comienza con silabario luego fonética seguido por la traducción española
ᎼᏏ ᎢᎬᏱᏱ ᎤᏬᏪᎳᏅᎯ
mosi igvyiyi uwowelanvhi
Primer Libro de Moisés
ᏗᏓᎴᏂᏍᎬᎢ ᎤᏁᎳᏅᎯ ᏚᏬᏢᏁ ᎦᎸᎶᎢ ᎠᎴ ᎡᎶᎯ
didalenisgvi Unelanvhi duwotlvne galvloi ale elohi
ᎠᏯᏙᎸᎢ 47
capítulo 47
ᎠᏯᏙᎸᎢ 47
1 ᏦᏩᏃ ᎤᎷᏤ ᎠᎴ ᎤᏃᏁᎴ ᏇᎵᏲ, ᎯᎠ ᏄᏪᏎᎢ, ᎡᏙᏓ ᎠᎴ ᎣᏣᎵᏅᏟ ᎠᏂᎷᎩ, ᎠᎴ ᎠᏫ ᏚᏂᎧᎲ, ᎠᎴ ᏩᎦ, ᎠᎴ ᏂᎦᏛ ᏧᎾᏤᎵ ᎨᏒ ᎨᎾᏂᏱ ᏛᏂᎶᎯ, ᎠᎴ ᎬᏂᏳᏉ ᎪᏌᏂᏱ ᎠᏂᏅ.
2 ᎠᎾᎵᏅᏟᏃ ᎢᎦᏛ ᏚᏘᏅᏎᎢ, ᎯᏍᎩ ᎢᏯᏂᏛ ᎠᏂᏍᎦᏯ, ᎠᎴ ᎢᎬᏱᏢ ᏚᏪᎧᏁᎴ ᏇᎵᏲ.
3 ᏇᎵᏲᏃ ᎯᎠ ᏂᏚᏪᏎᎴ ᏦᏩ ᎠᎾᎵᏅᏟ, ᎦᏙ ᎤᏍᏗ ᏗᏥᎸᏫᏍᏓᏁᎯ? ᎯᎠᏃ ᏄᏂᏪᏎᎴ ᏇᎵᏲ, ᏘᏅᏏᏓᏍᏗ ᎠᏫ ᏗᏂᎦᏘᏯ, ᎠᏴ ᎣᎬᏒ ᎨᏒ, ᎠᎴ ᎾᏍᏉ ᏦᎩᎦᏴᎵᎨᎢ.
4 ᎠᎴ ᎾᏍᏉ ᎯᎠ ᏄᏂᏪᏎᎴ ᏇᎵᏲ, ᎠᏂ ᎦᏓ ᎠᎲ ᎣᎦᏕᏗᏱ ᎣᎦᏚᎵᎭ ᏦᎩᎷᏥᎸ; ᏘᏅᏏᏓᏍᏗᏰᏃ ᎥᏝ ᏱᏚᏁᎭ ᎦᎾᏝᎢ ᎤᎾᎵᏍᏓᏴᏂᏓᏍᏗᏱ; ᎤᏣᏘᏰᏃ ᏓᎪᏄᎸ ᎨᎾᏂᏱ; ᎾᏍᎩᏃ ᎢᏳᏍᏗ ᏘᏅᏏᏓᏍᏗ ᏔᎵᏍᎪᎸᏓᏏ ᎪᏌᏂᏱ ᎤᎾᏕᏘᏱ.
5 ᏇᎵᏲᏃ ᎤᏁᏤᎴ ᏦᏩ, ᎯᎠ ᏄᏪᏎᎢ, ᏣᏙᏓ ᎠᎴ ᎢᏣᎵᏅᏟ ᎨᏣᎷᏥ.
6 ᎢᏥᏈᏱ ᎦᏓ ᎠᎲ ᎢᎬᏱᏢ ᏗᏣᎧᎾᏂᏓᏍᏗᏱ ᎠᎭ; ᎣᏌᏂ ᎨᏒ ᎦᏙᎯ ᎤᎾᏕᏗᏱ ᏂᎩᏴᏂᏏ ᏣᏙᏓ, ᎠᎴ ᎢᏣᎵᏅᏟ; ᎪᏌᏂ ᎦᏓ ᎠᎲ ᏫᏓᎾᏁᎳᏓ; ᎢᏳ ᎠᎴ ᏕᎯᎦᏔᎮᏍᏗ ᎩᎶ ᏗᏅᏂᎦᎵᏍᏗ ᎤᎾᏓᏑᏰᏍᏗ, ᎾᏍᎩ ᏗᏆᏤᎵ ᎦᎾᏝᎢ ᏧᎾᎦᏌᏯᏍᏗᏕᎩ ᏂᏕᎲᏁᎸᎭ.
7 ᏦᏩᏃ ᎤᏴᏔᏂᎴ ᎤᏙᏓ ᏤᎦᏈ, ᎠᎴ ᏇᎵᏲ ᎤᏬᎸ ᎢᎬᏱᏗᏢ ᎤᏪᎧᏁᎢ; ᏤᎦᏈᏃ ᎣᏍᏛ ᎤᏁᏤᎴ ᏇᎵᏲ.
8 ᏇᎵᏲᏃ ᎯᎠ ᏄᏪᏎᎴ ᏤᎦᏈ, ᎢᎳᎪ ᎢᏣᏕᏘᏴᏛ?
9 ᏤᎦᏈᏃ ᎯᎠ ᏄᏪᏎᎴ ᏇᎵᏲ, ᎢᎪᎯᏛ ᎠᏆᎴᏂᏙᎸ ᎠᏍᎪᎯᏧᏈ ᏦᎠᏍᎪᎯ ᎾᏕᏘᏴ; ᎦᏲᎵᏳᏉ, ᎠᎴ ᎤᏲᏉ ᏄᎵᏍᏔᏁᏅ ᎢᎪᎯᏛ ᏓᏆᏕᏘᏴᎲᏒᎢ, ᎠᎴ ᎥᏝ ᏗᎩᎦᏴᎵᎨ ᏚᎾᏕᏘᏴᎲᏒ ᏚᎾᎴᏂᏙᎸ ᏩᎩᏱᎶᎸᎯ ᏱᎩ.
10 ᏤᎦᏈᏃ ᎣᏍᏛ ᎤᏁᏤᎴ ᏇᎵᏲ, ᎠᎴ ᎤᏄᎪᏤ ᎤᏓᏅᏎ ᏇᎵᏲ ᎠᎦᏔᎲᎢ.
11 ᏦᏩᏃ ᎤᏙᏓ ᎠᎴ ᎠᎾᎵᏅᏟ ᏚᏪᎧᏁ ᏧᎾᏁᎳᏗᏍᏗᏱ, ᎠᎴ ᏚᏁᎴ ᎦᏓ ᎢᏥᏈᏱ ᎤᎾᏤᎵ ᎢᏳᎵᏍᏙᏗ, ᎣᏌᏂ ᎦᏓ ᎠᎲᎢ, ᎳᎻᏏ ᏚᏙᎥᎢ, ᎾᏍᎩᏯ ᏇᎵᏲ ᎤᏁᏨᎢ.
12 ᏦᏩᏃ ᏕᎨᎶᎮ ᎤᏙᏓ, ᎠᎴ ᎠᎾᎵᏅᏟ, ᎠᎴ ᏂᎦᏛ ᎤᏙᏓ ᏚᏓᏘᎾᎥᎢ, ᏓᏁᎮ ᎤᎾᎵᏍᏓᏴᏗ ᎾᏍᎩᏯ ᏂᏓᏂᎠᏗᏒ ᏏᏓᏁᎸᎯ ᏕᎨᏌᏗᏒᎢ.
13 ᎥᏝ ᎠᎴ ᏰᎮ ᎠᎵᏍᏓᏴᏗ ᏂᎬᎾᏛ ᎾᎿ ᎦᏓ ᎠᎲᎢ; ᎤᏣᏘᏰᏃ ᏓᎪᏄᎴᎢ; ᎾᏍᎩ ᎢᏳᏍᏗ ᎢᏥᏈᏱ ᎠᎴ ᎨᎾᏂᏱ, ᏚᏂᏩᎾᎦᎶᏤᎢ, ᏓᎪᏄᎸ ᏂᎦᎵᏍᏙᏗᏍᎨᎢ.
14 ᏦᏩᏃ ᎤᏪᏟᏌᏁ ᏂᎦᏛ ᎠᏕᎸ ᎢᏥᏈᏱ ᎦᏓ ᎠᎲ ᎠᎴ ᎨᎾᏂ ᎦᏓ ᎠᎲ ᏗᎬᏩᏛᏗ ᎨᏒᎢ, ᏓᎬᏩᏓᏁᎲ ᎤᏣᎴᏍᏗ ᎤᏂᏩᏒᎯ; ᏦᏩᏃ ᏇᎵᏲ ᎦᏁᎸ ᏚᏲᎴ ᎠᏕᎸ.
15 ᎿᏉᏃ ᎠᏕᎸ ᎤᎾᏗᏒᏅ ᎢᏥᏈᏱ, ᎠᎴ ᎨᎾᏂᏱ, ᏂᎦᏛ ᎢᏥᏈᏱ ᎠᏁᎯ ᎬᏩᎷᏤᎴ ᏦᏩ, ᎯᎠ ᏄᏂᏪᏎᎢ, ᎠᎵᏍᏓᏴᏗ ᏍᎩᎥᏏ; ᎦᏙᏃ ᏱᏙᏥᏲᎱᏍᎦ ᎯᎦᏔᎲᎢ? ᎠᏕᎸᏰᏃ ᎤᎾᏗᏒᏅ.
16 ᏦᏩᏃ ᎯᎠ ᏄᏪᏎᎢ, ᎢᏥᎾᏝᎾᎥ ᏗᏥᎧᎲᎦ; ᎢᏥᎾᏝᎾᎥᏃ ᏧᎬᏩᎳᏅᎯ ᏓᏨᏁᎵ, ᎢᏳᏃ ᎠᏕᎸ ᎠᎾᏗᏒᎲᏍᎨᏍᏗ.
17 ᎤᏂᎾᏝᎾᎥᏃ ᏚᎾᏘᏃᎮᎴ ᏦᏩ; ᏦᏩᏃ ᎠᎵᏍᏓᏴᏗ ᏚᏁᎴ ᏚᏁᏟᏴᏍᏓᏁᎴ ᏐᏈᎵ, ᎠᎴ ᎠᏫ, ᎠᎴ ᏩᎦ, ᎠᎴ ᏐᏈᎵ ᏗᏂᎵᎠᏅᎯᏛ; ᎠᎵᏍᏓᏴᏗᏃ ᏚᏪᎳᏍᏔᏁ ᎤᏕᏘᏴᏌᏗᏒᎢ, ᏂᎦᏛ ᎤᏂᎾᏝᎾᎥ ᎾᎯᏳ ᏚᎬᏩᎶᏓᏁᎴᎢ.
18 ᎾᎯᏳᏃ ᎤᏕᏘᏴᏌᏗᏒ ᎤᎵᏍᏆᏛ, ᏔᎵᏁ ᏭᏕᏘᏴᏌᏗᏒ ᎢᎬᏩᎷᏤᎴᎢ, ᎠᎴ ᎯᎠ ᏂᎬᏩᏪᏎᎴᎢ, ᎥᏝ ᏴᏓᏨᏴᏍᎦᎳᏁᎵ ᏣᎬᏫᏳᎯ, ᎾᏍᎩ ᎠᏕᎸ ᏙᎦᏗᏒᏁᎸᎢ; ᎠᎴ ᎾᏍᏉ ᏣᎬᏫᏳᎯ ᏕᏣᎧᎭ ᎦᎾᏝᎢ ᏦᎩᎾᏢᏅᎯ; ᎥᏝ ᎿᏉ ᎪᎱᏍᏗ ᏲᎦᏘᏰᎭ ᎯᎦᏔᎲ ᏣᎬᏫᏳᎯ, ᏦᏥᏰᎸ ᎠᎴ ᎦᏓ ᏙᎩᎲ ᎤᏩᏒ.
19 ᎦᏙᏃ ᏲᏣᏗᏒᎲᏍᎦ ᏕᏍᎩᎦᏅᎢ, ᎠᏴ ᎠᎴ ᎦᏓ ᏙᎩᎲᎢ. ᏍᎩᏩᎯ ᎠᏴ, ᎠᎴ ᎦᏓ ᏙᎩᎲᎢ, ᎠᎵᏍᏓᏴᏗ ᏍᎩᏯᎫᏴᏓᏏ, ᎠᏴᏃ ᎠᎴ ᏦᎦᏤᎵᎦ ᎦᏓ ᏇᎵᏲ ᎣᎩᏅᏏᏓᏍᏗ ᎨᏎᏍᏗ; ᎠᎴ ᎤᎦᏔ ᏍᎩᎥᏏ ᎾᏍᎩᏃ ᏙᏣᏛᏂᏛᎭ, ᎠᎴ ᏞᏍᏗ ᏦᎩᏲᎱᏒᎩ, ᎠᎴ ᏞᏍᏗ ᏅᏔ ᎢᏳᎵᏍᏔᏅᎩ ᎦᏓ ᎠᎲᎢ.
20 ᏦᏩᏃ ᎤᏩᎯᏎᎴ ᏇᎵᏲ ᏂᎦᏛ ᎦᏙᎯ ᎢᏥᏈᏱ; ᎢᏥᏈᏱᏰᏃ ᎠᏁᎯ ᎠᏂᏏᏴᏫᎭ ᏚᏂᎾᏗᏅᏎ ᏚᏂᎶᎨᏒᎢ, ᏂᎦᎵᏍᏙᏗᏍᎨ ᎤᏣᏘ ᏚᎾᎪᏄᎸᎢ; ᎦᏙᎯᏃ ᏇᎵᏲ ᎤᏤᎵᎦ ᏄᎵᏍᏔᏁᎢ.
21 ᏴᏫᏃ ᎨᏒᎢ, ᏕᎦᏚᎲ ᏚᏪᎧᏂᏙᎴᎢ ᏌᏉ ᎢᏗᏢ ᎤᎵᏍᏘᏂᎸ ᎢᏥᏈᏱ ᏐᎢᏱ ᏭᎵᏍᏘᏂᎸ ᏩᏍᏗ.
22 ᎠᏥᎸ ᎠᏁᎶᎯ ᎤᏂᎲ ᎦᏓ ᎤᏩᏒ, ᎥᏝ ᏳᏩᏎᎢ; ᎠᏥᎸᏰᏃ ᎠᏁᎶᎯ ᎤᏂᎮ ᏇᎵᏲ ᎤᎾᏁᎳᏁᎸᎯ, ᎠᎴ ᎠᎾᎵᏍᏓᏴᏗᏍᎨ ᏇᎵᏲ ᎤᏂᏁᎸᎯ; ᎾᏍᎩ ᎢᏳᏍᏗ ᎥᏝ ᏱᏚᏂᎾᏗᏅᏎ ᎦᏓ ᏚᏂᎲᎢ.
23 ᎿᏉᏃ ᏦᏩ ᎯᎠ ᏂᏚᏪᏎᎴ ᏴᏫ, ᎬᏂᏳᏉ ᎪᎯ ᎢᎦ ᏥᎩ, ᎢᏳᏩᎯ, ᎠᎴ ᎦᏓ ᎢᏥᎲᎢ, ᏇᎵᏲ ᏥᏩᎯᏏ; ᎬᏂᏳᏉ ᎠᏉ ᎠᎭ ᎤᎦᏔ ᎢᏥᎩᏍᏗ, ᎠᎴ ᏓᏥᏫᏏ ᎦᏙᎯ.
24 ᎯᎠᏃ ᏅᏓᎦᎵᏍᏔᏂ ᎾᏍᎩ ᎤᏁᏉᏨᎯ ᎯᏍᎩᏁ ᎪᏣᎴᏛ ᎡᏥᏁᏗ ᎨᏎᏍᏗ ᏇᎵᏲ, ᏅᎩᏃ ᎢᏳᏓᏛᎯ ᎢᏨᏒ ᎢᏣᏤᎵ ᎨᏎᏍᏗ, ᎾᏍᎩ ᏠᎨᏏ ᎠᏫᏍᏙᏗ, ᎠᎴ ᎢᏣᎵᏍᏓᏴᏗ, ᎠᎴ ᏕᏣᏓᏘᎾᎥ ᎤᎾᎵᏍᏓᏴᏗ, ᎠᎴ ᏗᏤᏥ ᏗᏂᏲᎵ ᎤᎾᎵᏍᏓᏴᏗ.
25 ᎯᎠᏃ ᏄᏂᏪᏎᎢ, ᏂᎯ ᏕᏍᎩᏍᏕᎸᎡᎸ ᏙᏨᏅᎢ; ᎣᏍᏛ ᏍᎩᏯᏓᏅᏖᏗᏱ ᎢᏨᏩᏛᏏ ᏣᎬᏫᏳᎯ, ᏇᎵᏲᏃ ᏍᎩᏅᏏᏓᏍᏗ ᎨᏎᏍᏗ.
26 ᏦᏩᏃ ᏗᎧᎿᏩᏛᏍᏗ ᏄᏩᏁᎴ ᎦᏓ ᎠᎲ ᎢᏥᏈᏱ ᎪᎯ ᎢᏯᏍᏘ ᏇᎵᏲ ᎯᏍᎩᏂ ᎪᏣᎴᏛ ᎠᏥᏗᏱ; ᎠᏥᎸ ᎠᏁᎶᎯ ᎤᎾᏤᎵᎦ ᎦᏓ ᎤᏩᏒ ᎥᏝ ᎾᏍᎩ ᏇᎵᏲ ᎤᏤᎵᎦ ᏱᏄᎵᏍᏔᏁᎢ.
27 ᎢᏏᎵᏃ ᎢᏥᏈᏱ ᎠᏁᎮᎢ, ᎪᏌᏂ ᏚᏙᎥᎢ; ᎠᎴ ᏧᎾᏤᎵᎪᎯ ᏕᎨᏌᏗᏎ ᎾᎿᏂ, ᎠᎴ ᎤᎾᎥᏎᎢ, ᎠᎴ ᎤᏂᏁᏉᏤ ᎤᏣᏘ.
28 ᏤᎦᏈᏃ ᎦᎵᏆᏚ ᏧᏕᏘᏴᏛ ᎤᎴᏂᏙᎴ ᎢᏥᏈᏱ; ᎾᏍᎩᏃ ᏂᎪᎯᎸ ᎤᎴᏂᏙᎸ ᏤᎦᏈ ᎠᏍᎪᎯᏧᏈ ᏅᎦᏍᎪᎯ ᎦᎵᏉᎩᎦᎵ ᏄᏕᏘᏴᎮᎢ.
29 ᎿᏉᏃ ᎤᏍᏆᎸᎯᏗᏎ ᎢᏏᎵ ᎤᏲᎱᎯᏍᏗᏱ; ᏭᏯᏅᎮᏃ ᎤᏪᏥ ᏦᏩ, ᎠᎴ ᎯᎠ ᏄᏪᏎᎴᎢ, ᎢᏳᏃ ᎣᏍᏛ ᏍᎩᏰᎸᏗᏱ ᎬᏩᏛᎡᎴᏍᏗ, ᏥᎦᎶ ᏍᏆᏏᏄᏴᏓᏏ, ᎣᏍᏛᏃ ᎠᎴ ᏚᏳᎪᏛ ᏂᏍᏆᏛᏂᏏ; ᏞᏍᏗ ᎢᏥᏈᏱ ᏍᎩᏂᏌᏅᎩ.
30 ᏗᎩᎦᏴᎵᎨᏍᎩᏂ ᎢᏧᎳᎭ ᎣᏥᏂᏝᎡᏍᏗ, ᎠᎴ ᎢᏥᏈᏱ ᏍᎩᎾᏫᏛᎲᎭ, ᎠᎴ ᎾᏍᎩ ᏧᎾᏓᏂᏐᏗᏱ ᏍᎩᏂᏌᏅᎭ. ᎯᎠᏃ ᏄᏪᏎᎢ, ᏂᏣᏪᏒ ᎾᏍᎩᏯ ᏅᏓᎦᏛᏁᎵ.
31 ᎯᎠᏃ ᏄᏪᏎᎢ, ᏍᏆᏎᎵᏓᏏ. ᎤᏎᎵᏓᏁᎴᏃ. ᏭᏗᏌᏓᏕᏃ ᎠᏙᎳᏅᏍᏗᏱ ᎤᏍᎪᎵ ᎤᎵᏍᏕᎸᏕᎢ.
ayadolvi 47
1 tsowano ulutse ale unonele queliyo, hia nuwesei, edoda ale otsalinvtli anilugi, ale awi dunikahv, ale waga, ale nigadv tsunatseli gesv genaniyi dvnilohi, ale gvniyuquo gosaniyi aninv
2 analinvtlino igadv dutinvsei, hisgi iyanidv anisgaya, ale igvyitlv duwekanele queliyo
3 queliyono hia niduwesele tsowa analinvtli, gado usdi ditsilvwisdanehi hiano nuniwesele queliyo, tinvsidasdi awi dinigatiya, ayv ogvsv gesv, ale nasquo tsogigayvligei.
4 ale nasquo hia nuniwesele queliyo, ani gada ahv ogadediyi ogaduliha tsogilutsilv; tinvsidasdiyeno vtla yiduneha ganatlai unalisdayvnidasdiyi; utsatiyeno dagonulv genaniyi; nasgino iyusdi tinvsidasdi talisgolvdasi gosaniyi unadetiyi
5 queliyono unetsele tsowa, hia nuwesei, tsadoda ale itsalinvtli getsalutsi.
6 itsiquiyi gada ahv igvyitlv ditsakananidasdiyi aha; osani gesv gadohi unadediyi nigiyvnisi tsadoda, ale itsalinvtli; gosani gada ahv widananelada; iyu ale dehigatahesdi gilo dinvnigalisdi unadasuyesdi, nasgi diquatseli ganatlai tsunagasayasdidegi nidehvnelvha
7 tsowano uyvtanile udoda tsegaqui, ale queliyo uwolv igvyiditlv uwekanei; tsegaquino osdv unetsele queliyo?
8 queliyono hia nuwesele tsegaqui, ilago itsadetiyvdv.
9 tsegaquino hia nuwesele queliyo, igohidv aqualenidolv asgohitsuqui tsoasgohi nadetiyv; gayoliyuquo, ale uyoquo nulistanenv igohidv daquadetiyvhvsvi, ale vtla digigayvlige dunadetiyvhvsv dunalenidolv wagiyilolvhi yigi
10 tsegaquino osdv unetsele queliyo, ale unugotse udanvse queliyo agatahvi.
11 tsowano udoda ale analinvtli duwekane tsunaneladisdiyi, ale dunele gada itsiquiyi unatseli iyulisdodi, osani gada ahvi, lamisi dudovi, nasgiya queliyo unetsvi
12 tsowano degelohe udoda, ale analinvtli, ale nigadv udoda dudatinavi, danehe unalisdayvdi nasgiya nidaniadisv sidanelvhi degesadisvi.
13 vtla ale yehe alisdayvdi nigvnadv nahna gada ahvi; utsatiyeno dagonulei; nasgi iyusdi itsiquiyi ale genaniyi, duniwanagalotsei, dagonulv nigalisdodisgei
14 tsowano uwetlisane nigadv adelv itsiquiyi gada ahv ale genani gada ahv digvwadvdi gesvi, dagvwadanehv utsalesdi uniwasvhi; tsowano queliyo ganelv duyole adelv.
15 hnaquono adelv unadisvnv itsiquiyi, ale genaniyi, nigadv itsiquiyi anehi gvwalutsele tsowa, hia nuniwesei, alisdayvdi sgivsi; gadono yidotsiyohusga higatahvi adelvyeno unadisvnv.
16 tsowano hia nuwesei, itsinatlanav ditsikahvga; itsinatlanavno tsugvwalanvhi datsvneli, iyuno adelv anadisvhvsgesdi
17 uninatlanavno dunatinohele tsowa; tsowano alisdayvdi dunele dunetliyvsdanele soquili, ale awi, ale waga, ale soquili dinilianvhidv; alisdayvdino duwelastane udetiyvsadisvi, nigadv uninatlanav nahiyu dugvwalodanelei?
18 nahiyuno udetiyvsadisv ulisquadv, taline wudetiyvsadisv igvwalutselei, ale hia nigvwaweselei, vtla yvdatsvyvsgalaneli tsagvwiyuhi, nasgi adelv dogadisvnelvi; ale nasquo tsagvwiyuhi detsakaha ganatlai tsoginatlvnvhi; vtla hnaquo gohusdi yogatiyeha higatahv tsagvwiyuhi, tsotsiyelv ale gada dogihv uwasv
19 gadono yotsadisvhvsga desgiganvi, ayv ale gada dogihvi. sgiwahi ayv, ale gada dogihvi, alisdayvdi sgiyaguyvdasi, ayvno ale tsogatseliga gada queliyo oginvsidasdi gesesdi; ale ugata sgivsi nasgino dotsadvnidvha, ale tlesdi tsogiyohusvgi, ale tlesdi nvta iyulistanvgi gada ahvi
20 tsowano uwahisele queliyo nigadv gadohi itsiquiyi; itsiquiyiyeno anehi anisiyvwiha duninadinvse dunilogesvi, nigalisdodisge utsati dunagonulvi; gadohino queliyo utseliga nulistanei.
21 yvwino gesvi, degaduhv duwekanidolei saquo iditlv ulistinilv itsiquiyi soiyi wulistinilv wasdi
22 atsilv anelohi unihv gada uwasv, vtla yuwasei; atsilvyeno anelohi unihe queliyo unanelanelvhi, ale analisdayvdisge queliyo uninelvhi; nasgi iyusdi vtla yiduninadinvse gada dunihvi.
23 hnaquono tsowa hia niduwesele yvwi, gvniyuquo gohi iga tsigi, iyuwahi, ale gada itsihvi, queliyo tsiwahisi; gvniyuquo aquo aha ugata itsigisdi, ale datsiwisi gadohi
24 hiano nvdagalistani nasgi unequotsvhi hisgine gotsaledv etsinedi gesesdi queliyo, nvgino iyudadvhi itsvsv itsatseli gesesdi, nasgi tlogesi awisdodi, ale itsalisdayvdi, ale detsadatinav unalisdayvdi, ale ditsetsi diniyoli unalisdayvdi.
25 hiano nuniwesei, nihi desgisdelvelv dotsvnvi; osdv sgiyadanvtediyi itsvwadvsi tsagvwiyuhi, queliyono sginvsidasdi gesesdi
26 tsowano dikahnawadvsdi nuwanele gada ahv itsiquiyi gohi iyasti queliyo hisgini gotsaledv atsidiyi; atsilv anelohi unatseliga gada uwasv vtla nasgi queliyo utseliga yinulistanei.
27 isilino itsiquiyi anehei, gosani dudovi; ale tsunatseligohi degesadise nahnani, ale unavsei, ale uninequotse utsati
28 tsegaquino galiquadu tsudetiyvdv ulenidole itsiquiyi; nasgino nigohilv ulenidolv tsegaqui asgohitsuqui nvgasgohi galiquogigali nudetiyvhei.
29 hnaquono usqualvhidise isili uyohuhisdiyi; wuyanvheno uwetsi tsowa, ale hia nuweselei, iyuno osdv sgiyelvdiyi gvwadvelesdi, tsigalo squasinuyvdasi, osdvno ale duyugodv nisquadvnisi; tlesdi itsiquiyi sginisanvgi
30 digigayvligesgini itsulaha otsinitlaesdi, ale itsiquiyi sginawidvhvha, ale nasgi tsunadanisodiyi sginisanvha? hiano nuwesei, nitsawesv nasgiya nvdagadvneli.
31 hiano nuwesei, squaselidasi uselidaneleno. wudisadadeno adolanvsdiyi usgoli ulisdelvdei.
Génesis 47Reina-Valera Antigua (RVA)
47 Y JOSÉ vino, é hizo saber á Faraón, y dijo: Mi padre y mis hermanos, y sus ovejas y sus vacas, con todo lo que tienen, han venido de la tierra de Canaán, y he aquí, están en la tierra de Gosén.
2 Y de los postreros de sus hermanos tomó cinco varones, y presentólos delante de Faraón.
3 Y Faraón dijo á sus hermanos: ¿Cuál es vuestro oficio? Y ellos respondieron á Faraón: Pastores de ovejas son tus siervos, así nosotros como nuestros padres.
4 Dijeron además á Faraón: Por morar en esta tierra hemos venido; porque no hay pasto para las ovejas de tus siervos, pues el hambre es grave en la tierra de Canaán: por tanto, te rogamos ahora que habiten tus siervos en la tierra de Gosén.
5 Entonces Faraón habló á José, diciendo: Tu padre y tus hermanos han venido á ti;
6 La tierra de Egipto delante de ti está; en lo mejor de la tierra haz habitar á tu padre y á tus hermanos; habiten en la tierra de Gosén; y si entiendes que hay entre ellos hombres eficaces, ponlos por mayorales del ganado mío.
7 Y José introdujo á su padre, y presentólo delante de Faraón; y Jacob bendijo á Faraón.
8 Y dijo Faraón á Jacob: ¿Cuántos son los días de los años de tu vida?
9 Y Jacob respondió á Faraón: Los días de los años de mi peregrinación son ciento treinta años; pocos y malos han sido los días de los años de mi vida, y no han llegado á los días de los años de la vida de mis padres en los días de su peregrinación.
10 Y Jacob bendijo á Faraón, y salióse de delante de Faraón.
11 Así José hizo habitar á su padre y á sus hermanos, y dióles posesión en la tierra de Egipto, en lo mejor de la tierra, en la tierra de Rameses como mandó Faraón.
12 Y alimentaba José á su padre y á sus hermanos, y á toda la casa de su padre, de pan, hasta la boca del niño.
13 Y no había pan en toda la tierra, y el hambre era muy grave; por lo que desfalleció de hambre la tierra de Egipto y la tierra de Canaán.
14 Y recogió José todo el dinero que se halló en la tierra de Egipto y en la tierra de Canaán, por los alimentos que de él compraban; y metió José el dinero en casa de Faraón.
15 Y acabado el dinero de la tierra de Egipto y de la tierra de Canaán, vino todo Egipto á José diciendo: Danos pan: ¿por qué moriremos delante de ti, por haberse acabado el dinero?
16 Y José dijo: Dad vuestros ganados, y yo os daré por vuestros ganados, si se ha acabado el dinero.
17 Y ellos trajeron sus ganados á José; y José les dió alimentos por caballos, y por el ganado de las ovejas, y por el ganado de las vacas, y por asnos: y sustentólos de pan por todos sus ganados aquel año.
18 Y acabado aquel año, vinieron á él el segundo año, y le dijeron: No encubriremos á nuestro señor que el dinero ciertamente se ha acabado; también el ganado es ya de nuestro señor; nada ha quedado delante de nuestro señor sino nuestros cuerpos y nuestra tierra.
19 ¿Por qué moriremos delante de tus ojos, así nosotros como nuestra tierra? Cómpranos á nosotros y á nuestra tierra por pan, y seremos nosotros y nuestra tierra siervos de Faraón: y danos simiente para que vivamos y no muramos, y no sea asolada la tierra.
20 Entonces compró José toda la tierra de Egipto para Faraón; pues los Egipcios vendieron cada uno sus tierras, porque se agravó el hambre sobre ellos: y la tierra vino á ser de Faraón.
21 Y al pueblo hízolo pasar á las ciudades desde el un cabo del término de Egipto hasta el otro cabo.
22 Solamente la tierra de los sacerdotes no compró, por cuanto los sacerdotes tenían ración de Faraón, y ellos comían su ración que Faraón les daba: por eso no vendieron su tierra.
23 Y José dijo al pueblo: He aquí os he hoy comprado y á vuestra tierra para Faraón: ved aquí simiente, y sembraréis la tierra.
24 Y será que de los frutos daréis el quinto á Faraón, y las cuatro partes serán vuestras para sembrar las tierras, y para vuestro mantenimiento, y de los que están en vuestras casas, y para que coman vuestros niños.
25 Y ellos respondieron: La vida nos has dado: hallemos gracia en ojos de mi señor, y seamos siervos de Faraón.
26 Entonces José lo puso por fuero hasta hoy sobre la tierra de Egipto, señalando para Faraón el quinto; excepto sólo la tierra de los sacerdotes, que no fué de Faraón.
27 Así habitó Israel en la tierra de Egipto, en la tierra de Gosén; y aposesionáronse en ella, y se aumentaron, y multiplicaron en gran manera.
28 Y vivió Jacob en la tierra de Egipto diecisiete años: y fueron los días de Jacob, los años de su vida, ciento cuarenta y siete años.
29 Y llegáronse los días de Israel para morir, y llamó á José su hijo, y le dijo: Si he hallado ahora gracia en tus ojos, ruégote que pongas tu mano debajo de mi muslo, y harás conmigo misericordia y verdad; ruégote que no me entierres en Egipto;
30 Mas cuando durmiere con mis padres, llevarme has de Egipto, y me sepultarás en el sepulcro de ellos. Y él respondió: Yo haré como tú dices.
31 Y él dijo: Júramelo. Y él le juró. Entonces Israel se inclinó sobre la cabecera de la cama.
Reina-Valera Antigua (RVA)
de dominio public