originalmente de
Park Hill : Misión de prensa: Edwin Archer, impresora , 1856. DOMINIO PÚBLICO
Edwin Archer, 1856
Formato: comienza con silabario luego fonética seguido por la traducción española
ᎼᏏ ᎢᎬᏱᏱ ᎤᏬᏪᎳᏅᎯ
mosi igvyiyi uwowelanvhi
Primer Libro de Moisés
ᏗᏓᎴᏂᏍᎬᎢ ᎤᏁᎳᏅᎯ ᏚᏬᏢᏁ ᎦᎸᎶᎢ ᎠᎴ ᎡᎶᎯ
didalenisgvi Unelanvhi duwotlvne galvloi ale elohi
ᎠᏯᏙᎸᎢ
capítulo
Ayadolvi 42
1 tsegaquino udolehosv itsiquiyi dihv itsalesdi, tsegaqui hia niduwesele tsuwetsi, gadono dotsadakanihaquo
2 ale hia nuwesei, gvniyuquo gadvgvga, itsiquiyi dihv utsalesdi; nahna witsilohi, ale wisgiwahisi nahnani; nasgino idehesdi, ale vtla yidogediyohuhi
3 tsowano analinvtli asgohi iyanidv utsalesdi uniwasvse itsiquiyi?
4 quenisgini, tsowa unvtli, tsegaqui vtla yunvse analinvtli yunenvsei; hiayeno nuwesei, yinvsegagiyeno uyo yinulisdasi
5 isilino tsuwetsi danilugv uneladole utsalesdi uniwasilei; genaniyeno dagonulei.
6 tsowano ugvwiyusadegi gese nahnani, ale nasgi diganodanehi gese nigadv nahna anehi; tsowano analinvtli unilutsei, ale eladi nigvwadvnele gadohi iyvdv dunaliyasdunei
7 tsowano dugohe analinvtli, ale duwolitsei, aseno duligonelohisdanelei, ale gvsgaisdagi duwonetanei; ale hia niduweselei, hatlv datsadalehvga. hiano nuniwesei, genani dayotsilohi, alisdayvdi ogiwasiga
8 ale tsowa degolige analinvtli, uwasvsgini vtla yigvwoligei.
9 tsowano unvdade usgidasvi, nasgi unidvgv tsusgidasei; hiano niduweselei, itsigadvnidohiquo, uyoquo nogadvnv ani itsigadvnilv
10 hiano nigvwaweselei, vtla, tsagvwiyuhi, alisdayvdiquosgini uniwasilv tinvsidi.
11 ayasgini nigadv saquo asgaya tsuwetsi, duyugodv iyotsadvnehi ayv, tinvsidasdi vtla unigadvnidohiquo yigi
12 hiano niduweselei, vtla, uyoquosgini nogadvnv ani itsigadvnilv.
13 hiano nuniwesei, tinvsidasdisgini taladu naniv analinvtli, saquo asgaya tsuwetsi genani ehi; ale gvniyuquo oni ehi gohi gesv ogidodoyi tsedoha, saquono nehvna
14 tsowano hia niduweselei, nasgisgini tsitsvneisdanehvgi, itsigadvnidohiquo tsitsvyosehvgi?
15 hia nasgi datsvyadoleohisdaneli; queliyo ehv [tsineisdiha,] nasgi vtla ani yvdatsinugotsi gvni oni ehi itsinvtli ani galutsvha.
16 asiyvwi, nitsadvnv etsinvli ale watinoga itsinvtli, nihino itsiyvgi gesesdi, nasgi itsinegv etsigoliyediyi, nasgi duyugodv itsinegvi, [ale duyugodv nitsinegvna gesvi ] iyuno nasgi nusdvna igesesdi, queliyo ehv [tsineisdiha] udohiyuhiya itsigadvnidohiquo.
17 ale nigadv dusdune tsoi tsusvhidv
18 tsowano hia niduwesele tsoine iga, hia nitsadvga ale dutsvnesdi; unelanvhiyeno tsinayesgi ayv.
19 iyuno duyugodv itsadvnehi gesesdi, asiyvwi itsalinvtli agalvesdi adanelv detsisdunvi; nihino itsena utsalesdi ditsiyvsi detsadatinav dunagonulvi;
20 onino iehi itsalinvtli sgiyatinohelvha; howano itsinetsv adohiyunvha, ale vtla yidogetsiyohuhi nasgino nunadvnelei.
21 hiano nidunadaweselei, udohiyuhiya igisganvtsv iginvtli nasgi tsinedvnelvgi, nasgi tsigigohvgi ehisdi udanvdvi, nahiyu tsigisdiyedvgi, ale nedadvdasdanehvna tsigesvgi; nasgi iyusdi hia udeyadodi nigalisdaneha
22 luquinino dunetsele hia niduweselei, tlasgo yitsvnetsele, hia yinitsvweselei, tlesdi itsisganvtselvgi awinutsa; aseno vtla nasgi yadvdasdanelei. nasgi iyusdi, gvniyuquo nasgi ugigv degigvwalodaneha
23 vtlano yanigatahe tsowa goligv aniwonisgvi, degawonedisgvyeno aganetlvdanehei.
24 tsowano ugatahvse anidonav ale dutloyilei; talineno dulutselei, ale dulinohetanei; ale simiyani duyanvelei, ale danikanv ulvlei
25 hnaquono tsowa unetse degalodi tsunikaliistanediyi utsalesdi, ale anisiyvwiha adelv daniyehv degalodihi taline digetsilanediyi, ale anaisv unalisdayvdi getsinediyi; ale nasgi nidudvnelei.
26 soquilino dinilianvhidv dunisoquilane utsalesdi, ale nahna unanigisei
27 asiyvwino ahunoyisgv degalodi tsunisvsdiyi digalianvhidv digelolisei, dugohe tsutseli adelv; gvniyuquoyeno degalodihi ahunohvquo degalei.
28 hiano niduwesele analinvtli, adelv diquatseli dovginelvquo; ale gvniyuquo ani degalodihi degala; tsuninawino esga nidunalisdanelei, ale unisgalei, hia nidunadaweselei, gado nasgi hia unelanvhi igvga
29 tsegaquino unidoda wunilutsele gada ahvi, ale uninonele nigav nunalisdanelidolvi, hia nuniwesei;
30 asgaya, nahna nugvwiyusvi, gvsgaisdagi ogiwonetanvgi, ale nahna gada ahv ogigadvnidohiquo ogelisehvgi.
31 hiano notsiweselvgi, duyugodv iyotsadvnehi ayv; vtla ogigadvnidohiquo yigi;
32 taladu notsiv otsalinvtli, saquoquo ogidoda; asiyvwi nehvna, onino ehi gohi gesv ogidodoyi tsedoha genani gada ahvi
33 ale asgaya nahna nugvwiyusv, hia nogiweselvgi, hia nasgi dagadoleohistani duyugodv itsadvnehi gesvi. asiyvwi itsalinvtli gesv sgiyaahiyasi, ale delodatinav unagonulv unalisdayvdi ditsiyvsi, ale itsanigi.
34 onino ehi itsinvtli sgiyatinohelvha; hnaquono dagadoleosi itsigadvnidohiquo nigesvna gesvi, ale duyugodv itsadvnehi gesvi; itsalinvtlino detsvyohiselvha, ale ani itsinotanidolvha
35 hiano nulistane nasgi degalodihi unilesv utsalesdi, gvniyuquo anisiyvwiha tsunatseli adelv digaquenvhi degalodihi dogalei; unvsvno ale unidoda adelv digaquenvhi dunigohv, unisgalei.
36 tsegaquino unidoda hia nuniweselei, ayv diquetsi desgiyanvelv; tsowa nehvna, ale simiyani nehvna, ale queni dvetsatinawidvhi; nasgi hia nigadv aquatludisgi
37 luquinino unetsele udoda, hia nuwesei, itsula diquetsi anitsutsa dehilvha, iyuno nigvyatinohelvna igesesdi; ayv disgiyohisi, ayvno taline dvgvyatinoheli.
38 hiano nuwesei, vtla yvgetsena aquetsi, nuniliyeno uyohusv, hiano uwasv udehiyv; iyuno uyo yinulisdanelv itsaisvi, hnaquo unegv digisdiyegi tsuniyohusvhi wanehv wvdasgiyatinoli uyo gvquadanvti
ᎠᏯᏙᎸᎢ 42
1 ᏤᎦᏈᏃ ᎤᏙᎴᎰᏒ ᎢᏥᏈᏱ ᏗᎲ ᎢᏣᎴᏍᏗ, ᏤᎦᏈ ᎯᎠ ᏂᏚᏪᏎᎴ ᏧᏪᏥ, ᎦᏙᏃ ᏙᏣᏓᎧᏂᎭᏉ?
2 ᎠᎴ ᎯᎠ ᏄᏪᏎᎢ, ᎬᏂᏳᏉ ᎦᏛᎬᎦ, ᎢᏥᏈᏱ ᏗᎲ ᎤᏣᎴᏍᏗ; ᎾᎿ ᏫᏥᎶᎯ, ᎠᎴ ᏫᏍᎩᏩᎯᏏ ᎾᎿᏂ; ᎾᏍᎩᏃ ᎢᏕᎮᏍᏗ, ᎠᎴ ᎥᏝ ᏱᏙᎨᏗᏲᎱᎯ.
3 ᏦᏩᏃ ᎠᎾᎵᏅᏟ ᎠᏍᎪᎯ ᎢᏯᏂᏛ ᎤᏣᎴᏍᏗ ᎤᏂᏩᏒᏎ ᎢᏥᏈᏱ.
4 ᏇᏂᏍᎩᏂ, ᏦᏩ ᎤᏅᏟ, ᏤᎦᏈ ᎥᏝ ᏳᏅᏎ ᎠᎾᎵᏅᏟ ᏳᏁᏅᏎᎢ; ᎯᎠᏰᏃ ᏄᏪᏎᎢ, ᏱᏅᏎᎦᎩᏰᏃ ᎤᏲ ᏱᏄᎵᏍᏓᏏ.
5 ᎢᏏᎵᏃ ᏧᏪᏥ ᏓᏂᎷᎬ ᎤᏁᎳᏙᎴ ᎤᏣᎴᏍᏗ ᎤᏂᏩᏏᎴᎢ; ᎨᎾᏂᏰᏃ ᏓᎪᏄᎴᎢ.
6 ᏦᏩᏃ ᎤᎬᏫᏳᏌᏕᎩ ᎨᏎ ᎾᎿᏂ, ᎠᎴ ᎾᏍᎩ ᏗᎦᏃᏓᏁᎯ ᎨᏎ ᏂᎦᏛ ᎾᎿ ᎠᏁᎯ; ᏦᏩᏃ ᎠᎾᎵᏅᏟ ᎤᏂᎷᏤᎢ, ᎠᎴ ᎡᎳᏗ ᏂᎬᏩᏛᏁᎴ ᎦᏙᎯ ᎢᏴᏛ ᏚᎾᎵᏯᏍᏚᏁᎢ.
7 ᏦᏩᏃ ᏚᎪᎮ ᎠᎾᎵᏅᏟ, ᎠᎴ ᏚᏬᎵᏤᎢ, ᎠᏎᏃ ᏚᎵᎪᏁᎶᎯᏍᏓᏁᎴᎢ, ᎠᎴ ᎬᏍᎦᎢᏍᏓᎩ ᏚᏬᏁᏔᏁᎢ; ᎠᎴ ᎯᎠ ᏂᏚᏪᏎᎴᎢ, ᎭᏢ ᏓᏣᏓᎴᎲᎦ? ᎯᎠᏃ ᏄᏂᏪᏎᎢ, ᎨᎾᏂ ᏓᏲᏥᎶᎯ, ᎠᎵᏍᏓᏴᏗ ᎣᎩᏩᏏᎦ.
8 ᎠᎴ ᏦᏩ ᏕᎪᎵᎨ ᎠᎾᎵᏅᏟ, ᎤᏩᏒᏍᎩᏂ ᎥᏝ ᏱᎬᏬᎵᎨᎢ.
9 ᏦᏩᏃ ᎤᏅᏓᏕ ᎤᏍᎩᏓᏒᎢ, ᎾᏍᎩ ᎤᏂᏛᎬ ᏧᏍᎩᏓᏎᎢ; ᎯᎠᏃ ᏂᏚᏪᏎᎴᎢ, ᎢᏥᎦᏛᏂᏙᎯᏉ, ᎤᏲᏉ ᏃᎦᏛᏅ ᎠᏂ ᎢᏥᎦᏛᏂᎸ.
10 ᎯᎠᏃ ᏂᎬᏩᏪᏎᎴᎢ, ᎥᏝ, ᏣᎬᏫᏳᎯ, ᎠᎵᏍᏓᏴᏗᏉᏍᎩᏂ ᎤᏂᏩᏏᎸ ᏘᏅᏏᏗ.
11 ᎠᏯᏍᎩᏂ ᏂᎦᏛ ᏌᏉ ᎠᏍᎦᏯ ᏧᏪᏥ, ᏚᏳᎪᏛ ᎢᏲᏣᏛᏁᎯ ᎠᏴ, ᏘᏅᏏᏓᏍᏗ ᎥᏝ ᎤᏂᎦᏛᏂᏙᎯᏉ ᏱᎩ.
12 ᎯᎠᏃ ᏂᏚᏪᏎᎴᎢ, ᎥᏝ, ᎤᏲᏉᏍᎩᏂ ᏃᎦᏛᏅ ᎠᏂ ᎢᏥᎦᏛᏂᎸ.
13 ᎯᎠᏃ ᏄᏂᏪᏎᎢ, ᏘᏅᏏᏓᏍᏗᏍᎩᏂ ᏔᎳᏚ ᎾᏂᎥ ᎠᎾᎵᏅᏟ, ᏌᏉ ᎠᏍᎦᏯ ᏧᏪᏥ ᎨᎾᏂ ᎡᎯ; ᎠᎴ ᎬᏂᏳᏉ ᎣᏂ ᎡᎯ ᎪᎯ ᎨᏒ ᎣᎩᏙᏙᏱ ᏤᏙᎭ, ᏌᏉᏃ ᏁᎲᎾ.
14 ᏦᏩᏃ ᎯᎠ ᏂᏚᏪᏎᎴᎢ, ᎾᏍᎩᏍᎩᏂ ᏥᏨᏁᎢᏍᏓᏁᎲᎩ, ᎢᏥᎦᏛᏂᏙᎯᏉ ᏥᏨᏲᏎᎲᎩ.
15 ᎯᎠ ᎾᏍᎩ ᏓᏨᏯᏙᎴᎣᎯᏍᏓᏁᎵ; ᏇᎵᏲ ᎡᎲ [ᏥᏁᎢᏍᏗᎭ,] ᎾᏍᎩ ᎥᏝ ᎠᏂ ᏴᏓᏥᏄᎪᏥ ᎬᏂ ᎣᏂ ᎡᎯ ᎢᏥᏅᏟ ᎠᏂ ᎦᎷᏨᎭ.
16 ᎠᏏᏴᏫ, ᏂᏣᏛᏅ ᎡᏥᏅᎵ ᎠᎴ ᏩᏘᏃᎦ ᎢᏥᏅᏟ, ᏂᎯᏃ ᎢᏥᏴᎩ ᎨᏎᏍᏗ, ᎾᏍᎩ ᎢᏥᏁᎬ ᎡᏥᎪᎵᏰᏗᏱ, ᎾᏍᎩ ᏚᏳᎪᏛ ᎢᏥᏁᎬᎢ, [ᎠᎴ ᏚᏳᎪᏛ ᏂᏥᏁᎬᎾ ᎨᏒᎢ.] ᎢᏳᏃ ᎾᏍᎩ ᏄᏍᏛᎾ ᎢᎨᏎᏍᏗ, ᏇᎵᏲ ᎡᎲ [ᏥᏁᎢᏍᏗᎭ] ᎤᏙᎯᏳᎯᏯ ᎢᏥᎦᏛᏂᏙᎯᏉ.
17 ᎠᎴ ᏂᎦᏛ ᏚᏍᏚᏁ ᏦᎢ ᏧᏒᎯᏛ.
18 ᏦᏩᏃ ᎯᎠ ᏂᏚᏪᏎᎴ ᏦᎢᏁ ᎢᎦ, ᎯᎠ ᏂᏣᏛᎦ ᎠᎴ ᏚᏨᏁᏍᏗ; ᎤᏁᎳᏅᎯᏰᏃ ᏥᎾᏰᏍᎩ ᎠᏴ.
19 ᎢᏳᏃ ᏚᏳᎪᏛ ᎢᏣᏛᏁᎯ ᎨᏎᏍᏗ, ᎠᏏᏴᏫ ᎢᏣᎵᏅᏟ ᎠᎦᎸᎡᏍᏗ ᎠᏓᏁᎸ ᏕᏥᏍᏚᏅᎢ; ᏂᎯᏃ ᎢᏤᎾ ᎤᏣᎴᏍᏗ ᏗᏥᏴᏏ ᏕᏣᏓᏘᎾᎥ ᏚᎾᎪᏄᎸᎢ;
20 ᎣᏂᏃ ᎢᎡᎯ ᎢᏣᎵᏅᏟ ᏍᎩᏯᏘᏃᎮᎸᎭ; ᎰᏩᏃ ᎢᏥᏁᏨ ᎠᏙᎯᏳᏅᎭ, ᎠᎴ ᎥᏝ ᏱᏙᎨᏥᏲᎱᎯ. ᎾᏍᎩᏃ ᏄᎾᏛᏁᎴᎢ.
21 ᎯᎠᏃ ᏂᏚᎾᏓᏪᏎᎴᎢ, ᎤᏙᎯᏳᎯᏯ ᎢᎩᏍᎦᏅᏨ ᎢᎩᏅᏟ ᎾᏍᎩ ᏥᏁᏛᏁᎸᎩ, ᎾᏍᎩ ᏥᎩᎪᎲᎩ ᎡᎯᏍᏗ ᎤᏓᏅᏛᎢ, ᎾᎯᏳ ᏥᎩᏍᏗᏰᏛᎩ, ᎠᎴ ᏁᏓᏛᏓᏍᏓᏁᎲᎾ ᏥᎨᏒᎩ; ᎾᏍᎩ ᎢᏳᏍᏗ ᎯᎠ ᎤᏕᏯᏙᏗ ᏂᎦᎵᏍᏓᏁᎭ.
22 ᎷᏈᏂᏃ ᏚᏁᏤᎴ ᎯᎠ ᏂᏚᏪᏎᎴᎢ, ᏝᏍᎪ ᏱᏨᏁᏤᎴ, ᎯᎠ ᏱᏂᏨᏪᏎᎴᎢ, ᏞᏍᏗ ᎢᏥᏍᎦᏅᏤᎸᎩ ᎠᏫᏄᏣ; ᎠᏎᏃ ᎥᏝ ᎾᏍᎩ ᏯᏛᏓᏍᏓᏁᎴᎢ? ᎾᏍᎩ ᎢᏳᏍᏗ, ᎬᏂᏳᏉ ᎾᏍᎩ ᎤᎩᎬ ᏕᎩᎬᏩᎶᏓᏁᎭ.
23 ᎥᏝᏃ ᏯᏂᎦᏔᎮ ᏦᏩ ᎪᎵᎬ ᎠᏂᏬᏂᏍᎬᎢ, ᏕᎦᏬᏁᏗᏍᎬᏰᏃ ᎠᎦᏁᏢᏓᏁᎮᎢ.
24 ᏦᏩᏃ ᎤᎦᏔᎲᏎ ᎠᏂᏙᎾᎥ ᎠᎴ ᏚᏠᏱᎴᎢ; ᏔᎵᏁᏃ ᏚᎷᏤᎴᎢ, ᎠᎴ ᏚᎵᏃᎮᏔᏁᎢ; ᎠᎴ ᏏᎻᏯᏂ ᏚᏯᏅᎡᎴᎢ, ᎠᎴ ᏓᏂᎧᏅ ᎤᎸᎴᎢ.
25 ᎿᏉᏃ ᏦᏩ ᎤᏁᏤ ᏕᎦᎶᏗ ᏧᏂᎧᎵᎢᏍᏔᏁᏗᏱ ᎤᏣᎴᏍᏗ, ᎠᎴ ᎠᏂᏏᏴᏫᎭ ᎠᏕᎸ ᏓᏂᏰᎲ ᏕᎦᎶᏗᎯ ᏔᎵᏁ ᏗᎨᏥᎳᏁᏗᏱ, ᎠᎴ ᎠᎾᎢᏒ ᎤᎾᎵᏍᏓᏴᏗ ᎨᏥᏁᏗᏱ; ᎠᎴ ᎾᏍᎩ ᏂᏚᏛᏁᎴᎢ.
26 ᏐᏈᎵᏃ ᏗᏂᎵᎠᏅᎯᏛ ᏚᏂᏐᏈᎳᏁ ᎤᏣᎴᏍᏗ, ᎠᎴ ᎾᎿ ᎤᎾᏂᎩᏎᎢ.
27 ᎠᏏᏴᏫᏃ ᎠᎱᏃᏱᏍᎬ ᏕᎦᎶᏗ ᏧᏂᏒᏍᏗᏱ ᏗᎦᎵᎠᏅᎯᏛ ᏗᎨᎶᎵᏎᎢ, ᏚᎪᎮ ᏧᏤᎵ ᎠᏕᎸ; ᎬᏂᏳᏉᏰᏃ ᏕᎦᎶᏗᎯ ᎠᎱᏃᎲᏉ ᏕᎦᎴᎢ.
28 ᎯᎠᏃ ᏂᏚᏪᏎᎴ ᎠᎾᎵᏅᏟ, ᎠᏕᎸ ᏗᏆᏤᎵ ᏙᎥᎩᏁᎸᏉ; ᎠᎴ ᎬᏂᏳᏉ ᎠᏂ ᏕᎦᎶᏗᎯ ᏕᎦᎳ; ᏧᏂᎾᏫᏃ ᎡᏍᎦ ᏂᏚᎾᎵᏍᏓᏁᎴᎢ, ᎠᎴ ᎤᏂᏍᎦᎴᎢ, ᎯᎠ ᏂᏚᎾᏓᏪᏎᎴᎢ, ᎦᏙ ᎾᏍᎩ ᎯᎠ ᎤᏁᎳᏅᎯ ᎢᎬᎦ.
29 ᏤᎦᏈᏃ ᎤᏂᏙᏓ ᏭᏂᎷᏤᎴ ᎦᏓ ᎠᎲᎢ, ᎠᎴ ᎤᏂᏃᏁᎴ ᏂᎦᎥ ᏄᎾᎵᏍᏓᏁᎵᏙᎸᎢ, ᎯᎠ ᏄᏂᏪᏎᎢ;
30 ᎠᏍᎦᏯ, ᎾᎿ ᏄᎬᏫᏳᏒᎢ, ᎬᏍᎦᎢᏍᏓᎩ ᎣᎩᏬᏁᏔᏅᎩ, ᎠᎴ ᎾᎿ ᎦᏓ ᎠᎲ ᎣᎩᎦᏛᏂᏙᎯᏉ ᎣᎨᎵᏎᎲᎩ.
31 ᎯᎠᏃ ᏃᏥᏪᏎᎸᎩ, ᏚᏳᎪᏛ ᎢᏲᏣᏛᏁᎯ ᎠᏴ; ᎥᏝ ᎣᎩᎦᏛᏂᏙᎯᏉ ᏱᎩ;
32 ᏔᎳᏚ ᏃᏥᎥ ᎣᏣᎵᏅᏟ, ᏌᏉᏉ ᎣᎩᏙᏓ; ᎠᏏᏴᏫ ᏁᎲᎾ, ᎣᏂᏃ ᎡᎯ ᎪᎯ ᎨᏒ ᎣᎩᏙᏙᏱ ᏤᏙᎭ ᎨᎾᏂ ᎦᏓ ᎠᎲᎢ.
33 ᎠᎴ ᎠᏍᎦᏯ ᎾᎿ ᏄᎬᏫᏳᏒ, ᎯᎠ ᏃᎩᏪᏎᎸᎩ, ᎯᎠ ᎾᏍᎩ ᏓᎦᏙᎴᎣᎯᏍᏔᏂ ᏚᏳᎪᏛ ᎢᏣᏛᏁᎯ ᎨᏒᎢ. ᎠᏏᏴᏫ ᎢᏣᎵᏅᏟ ᎨᏒ ᏍᎩᏯᎠᎯᏯᏏ, ᎠᎴ ᏕᎶᏓᏘᎾᎥ ᎤᎾᎪᏄᎸ ᎤᎾᎵᏍᏓᏴᏗ ᏗᏥᏴᏏ, ᎠᎴ ᎢᏣᏂᎩ.
34 ᎣᏂᏃ ᎡᎯ ᎢᏥᏅᏟ ᏍᎩᏯᏘᏃᎮᎸᎭ; ᎿᏉᏃ ᏓᎦᏙᎴᎣᏏ ᎢᏥᎦᏛᏂᏙᎯᏉ ᏂᎨᏒᎾ ᎨᏒᎢ, ᎠᎴ ᏚᏳᎪᏛ ᎢᏣᏛᏁᎯ ᎨᏒᎢ; ᎢᏣᎵᏅᏟᏃ ᏕᏨᏲᎯᏎᎸᎭ, ᎠᎴ ᎠᏂ ᎢᏥᏃᏔᏂᏙᎸᎭ.
35 ᎯᎠᏃ ᏄᎵᏍᏔᏁ ᎾᏍᎩ ᏕᎦᎶᏗᎯ ᎤᏂᎴᏒ ᎤᏣᎴᏍᏗ, ᎬᏂᏳᏉ ᎠᏂᏏᏴᏫᎭ ᏧᎾᏤᎵ ᎠᏕᎸ ᏗᎦᏇᏅᎯ ᏕᎦᎶᏗᎯ ᏙᎦᎴᎢ; ᎤᏅᏒᏃ ᎠᎴ ᎤᏂᏙᏓ ᎠᏕᎸ ᏗᎦᏇᏅᎯ ᏚᏂᎪᎲ, ᎤᏂᏍᎦᎴᎢ.
36 ᏤᎦᏈᏃ ᎤᏂᏙᏓ ᎯᎠ ᏄᏂᏪᏎᎴᎢ, ᎠᏴ ᏗᏇᏥ ᏕᏍᎩᏯᏅᎡᎸ; ᏦᏩ ᏁᎲᎾ, ᎠᎴ ᏏᎻᏯᏂ ᏁᎲᎾ, ᎠᎴ ᏇᏂ ᏛᎡᏣᏘᎾᏫᏛᎯ; ᎾᏍᎩ ᎯᎠ ᏂᎦᏛ ᎠᏆᏡᏗᏍᎩ.
37 ᎷᏈᏂᏃ ᎤᏁᏤᎴ ᎤᏙᏓ, ᎯᎠ ᏄᏪᏎᎢ, ᎢᏧᎳ ᏗᏇᏥ ᎠᏂᏧᏣ ᏕᎯᎸᎭ, ᎢᏳᏃ ᏂᎬᏯᏘᏃᎮᎸᎾ ᎢᎨᏎᏍᏗ; ᎠᏴ ᏗᏍᎩᏲᎯᏏ, ᎠᏴᏃ ᏔᎵᏁ ᏛᎬᏯᏘᏃᎮᎵ.
38 ᎯᎠᏃ ᏄᏪᏎᎢ, ᎥᏝ ᏴᎨᏤᎾ ᎠᏇᏥ, ᏄᏂᎵᏰᏃ ᎤᏲᎱᏒ, ᎯᎠᏃ ᎤᏩᏒ ᎤᏕᎯᏴ; ᎢᏳᏃ ᎤᏲ ᏱᏄᎵᏍᏓᏁᎸ ᎢᏣᎢᏒᎢ, ᎿᏉ ᎤᏁᎬ ᏗᎩᏍᏗᏰᎩ ᏧᏂᏲᎱᏒᎯ ᏩᏁᎲ ᏮᏓᏍᎩᏯᏘᏃᎵ ᎤᏲ ᎬᏆᏓᏅᏘ.
Génesis 42Reina-Valera Antigua (RVA)
42 Y VIENDO Jacob que en Egipto había alimentos, dijo á sus hijos: ¿Por qué os estáis mirando?
2 Y dijo: He aquí, yo he oído que hay víveres en Egipto; descended allá, y comprad de allí para nosotros, para que podamos vivir, y no nos muramos.
3 Y descendieron los diez hermanos de José á comprar trigo á Egipto.
4 Mas Jacob no envió á Benjamín hermano de José con sus hermanos; porque dijo: No sea acaso que le acontezca algún desastre.
5 Y vinieron los hijos de Israel á comprar entre los que venían: porque había hambre en la tierra de Canaán.
6 Y José era el señor de la tierra, que vendía á todo el pueblo de la tierra: y llegaron los hermanos de José, é inclináronse á él rostro por tierra.
7 Y José como vió á sus hermanos, conociólos; mas hizo que no los conocía, y hablóles ásperamente, y les dijo: ¿De dónde habéis venido? Ellos respondieron: De la tierra de Canaán á comprar alimentos.
8 José, pues, conoció á sus hermanos; pero ellos no le conocieron.
9 Entonces se acordó José de los sueños que había tenido de ellos, y díjoles: Espías sois; por ver lo descubierto del país habéis venido.
10 Y ellos le respondieron: No, señor mío: mas tus siervos han venido á comprar alimentos.
11 Todos nosotros somos hijos de un varón: somos hombres de verdad: tus siervos nunca fueron espías.
12 Y él les dijo: No; á ver lo descubierto del país habéis venido.
13 Y ellos respondieron: Tus siervos somos doce hermanos, hijos de un varón en la tierra de Canaán; y he aquí el menor está hoy con nuestro padre, y otro no parece.
14 Y José les dijo: Eso es lo que os he dicho, afirmando que sois espías:
15 En esto seréis probados: Vive Faraón que no saldréis de aquí, sino cuando vuestro hermano menor aquí viniere.
16 Enviad uno de vosotros, y traiga á vuestro hermano; y vosotros quedad presos, y vuestras palabras serán probadas, si hay verdad con vosotros: y si no, vive Faraón, que sois espías.
17 Y juntólos en la cárcel por tres días.
18 Y al tercer día díjoles José: Haced esto, y vivid: Yo temo á Dios:
19 Si sois hombres de verdad, quede preso en la casa de vuestra cárcel uno de vuestros hermanos; y vosotros id, llevad el alimento para el hambre de vuestra casa:
20 Pero habéis de traerme á vuestro hermano menor, y serán verificadas vuestras palabras, y no moriréis. Y ellos lo hicieron así.
21 Y decían el uno al otro: Verdaderamente hemos pecado contra nuestro hermano, que vimos la angustia de su alma cuando nos rogaba, y no le oímos: por eso ha venido sobre nosotros esta angustia.
22 Entonces Rubén les respondió, diciendo: ¿No os hablé yo y dije: No pequéis contra el mozo; y no escuchásteis? He aquí también su sangre es requerida.
23 Y ellos no sabían que los entendía José, porque había intérprete entre ellos.
24 Y apartóse él de ellos, y lloró: después volvió á ellos, y les habló, y tomó de entre ellos á Simeón, y aprisionóle á vista de ellos.
25 Y mandó José que llenaran sus sacos de trigo, y devolviesen el dinero de cada uno de ellos, poniéndolo en su saco, y les diesen comida para el camino: é hízose así con ellos.
26 Y ellos pusieron su trigo sobre sus asnos, y fuéronse de allí.
27 Y abriendo uno de ellos su saco para dar de comer á su asno en el mesón, vió su dinero que estaba en la boca de su costal.
28 Y dijo á sus hermanos: Mi dinero se me ha devuelto, y aun helo aquí en mi saco. Sobresaltóseles entonces el corazón, y espantados dijeron el uno al otro: ¿Qué es esto que nos ha hecho Dios?
29 Y venidos á Jacob su padre en tierra de Canaán, contáronle todo lo que les había acaecido, diciendo:
30 Aquel varón, señor de la tierra, nos habló ásperamente, y nos trató como á espías de la tierra:
31 Y nosotros le dijimos: Somos hombres de verdad, nunca fuimos espías:
32 Somos doce hermanos, hijos de nuestro padre; uno no parece, y el menor está hoy con nuestro padre en la tierra de Canaán.
33 Y aquel varón, señor de la tierra, nos dijo: En esto conoceré que sois hombres de verdad; dejad conmigo uno de vuestros hermanos, y tomad para el hambre de vuestras casas, y andad,
34 Y traedme á vuestro hermano el menor, para que yo sepa que no sois espías, sino hombres de verdad: así os daré á vuestro hermano, y negociaréis en la tierra.
35 Y aconteció que vaciando ellos sus sacos, he aquí que en el saco de cada uno estaba el atado de su dinero: y viendo ellos y su padre los atados de su dinero, tuvieron temor.
36 Entonces su padre Jacob les dijo: Habéisme privado de mis hijos; José no parece, ni Simeón tampoco, y á Benjamín le llevaréis: contra mí son todas estas cosas.
37 Y Rubén habló á su padre, diciendo: Harás morir á mis dos hijos, si no te lo volviere; entrégalo en mi mano, que yo lo volveré á ti.
38 Y él dijo: No descenderá mi hijo con vosotros; que su hermano es muerto, y él solo ha quedado: y si le aconteciere algún desastre en el camino por donde vais, haréis descender mis canas con dolor á la sepultura.
Reina-Valera Antigua (RVA)