originalmente de
Park Hill : Misión de prensa: Edwin Archer, impresora , 1856. DOMINIO PÚBLICO
Edwin Archer, 1856
Formato: comienza con silabario luego fonética seguido por la traducción española
ᎼᏏ ᎢᎬᏱᏱ ᎤᏬᏪᎳᏅᎯ
mosi igvyiyi uwowelanvhi
Primer Libro de Moisés
ᏗᏓᎴᏂᏍᎬᎢ ᎤᏁᎳᏅᎯ ᏚᏬᏢᏁ ᎦᎸᎶᎢ ᎠᎴ ᎡᎶᎯ
didalenisgvi Unelanvhi duwotlvne galvloi ale elohi
ᎠᏯᏙᎸᎢ
capítulo
ayadolvi 41
1 hiano nulistane tsudetiyvdv ulisquadv, nasgi queliho usgidasei, ale gvniyuquo equonulodi gadogei
2 ale gvniyuquo equoni tsunadugise galiquogi iyanvdi waga anigisi, tsunoduhi dikanodiyi, ale dinalitsohidv; ale kanesga uyegv analisdayvhvsgei
3 ale gvniyuquo nvwanadale galiquogi iyanidv waga anigisi oni tsunadugise equoni, uninegilvdi dikanodiyi, ale tsunalesodv; ale anisoi waga anidonav nav anidonae equolvlodi
4 uninegilvdino dikanodiyi, ale tsunalesodv waga duniyaone galiquogi iyanidv tsunoduhi dikanodiyi. ale dinalitsohidv waga queliyono uyetsei.
5 ale ulvnei, ale taline usgidasei; ale gvniyuquo saquo uyegv utsalesdi, galiquogi nusgudadei, tsequa ale tsosdv
6 ale gvniyuquo oni galiquogi tsusdi dusgudadei duliyenei, dikalvgv diganolvdisgv tsuyostanvhi.
7 galiquogino tsuyo dusgudadv dusvne galiquogi tsequa ale tsosdv tsugatati dusgudadvi queliyono uyetsei, ale gvniyuquo, usgidasvhiquo gesei.
8 hiano nulistane sunalei, nasgi tsudanvdv uwelihisdisgei; udanvseno ale widuyanvhe nigadv anadonisgi itsiquiyi anehi, ale nigadv anigatanai nahna anehi; queliyono dunohele nusdv usgidasvi; aseno vtla gilo gvnigesv igvwanedi yigese queliyo nasgi gadvgvi.
9 hnaquo nasgi nugvwiyusv aditasdi agatiya unetsele queliyo, hia nuwesei, gohi iga tsigi ganvdadi agisganvtsvi.
10 queliyo dunalvtselvgi tsunvsidasdi ale agiyvtanvgi didasdudiyi nahna ganelv gvwagatiya aniyawisgi tsudatinai, ayv, ale nasquo nugvwiyusv digaduhvsgi
11 ale itsula saquo svnoyi doginasgidasvgi, tsudalenaiha degadvgv doginasgidasvgi.
12 nahnano otsiyavgi awinv, aquilu, unvsidasdi gvwagatiya aniyawisgi tsudatinai, nasgino osdinonelvgi, ale gvnigesv noginvnelvgi nusdv gadvgv doginasgidasvi; osdisiyvwiha nusdv doginasgidasv gadvgv enigesv noginvnelvgi
13 hiano nulistanvgi, nasgi gvnigesv noginvnelv nasgiya nulistanvgi; ayv, taline vaginelvgi digilvwisdanedi gesvi, nano udvnvgi.
14 hnaquono queliyo udanvse ale wuyanvhe tsowa, ale ulisdiyu wuniyaise didasdudiyi; ulisdoyeheno ale dunuwaiyvsei, ale queliyo ayav wuyvlei
15 queliyono hia nuwesele tsowa; aquasgidasvgi, vtla ale gilo gvnigesv igvwanedi yigi gadvgvi; nihino gvyadvganelv holigv asgidasvhi, ale gvnigesv igetsvnedi gesv nusdv gadvgvi.
16 tsowano unetsele queliyo, hia nuwesei, vtla ayv yagiha nasgi. unelanvhisgini nvwadohiyadv dayuwohiliyvsdaneli queliyo
17 queliyono hia nuwesele tsowa, gasgidasgv, gvniyuquo equonulodi tsidogvgi.
18 gvniyuquono equoni dayunadugisv galiquogi iyanidv waga anigisi, dinalitsohidv, ale anosdv dikanodiyi, kanesgano uyegv analisdayvhvsgvgi
19 ale gvniyuquo galiquogi iyanidv nvwanadale waga anigisi oni dayunadugisvgi, tsunalesodv, ale utsati uniyo dikanodiyi, ale uyo uniquedali nasgi iyuniyo vtla ilvhiyu yiditsigoo nigvnadv itsiquiyi.
20 wagano tsunalesodv ale uniyo dikanodiyi duniyaonvgi igvyi [unadugidv] galiquogi iyanidv dinalitsohidv waga anigisi
21 duniyaonvno vtla gvdolehohisdi yigese duniyavi; asiquosgini uniyo gesvgi dikanodiyi, nasgiya nunasdv igvyiyi. hnaquono agiyetsvgi
22 ale gasgidasgv agigohvgi, ale gvniyuquo saquo uyegv utsalesdi galiquogi dusgudatanvgi, akalii tsugatati, ale tsosdv.
23 ale gvniyuquo galiquogi dusgudadv tsunasgvtsvhi, [ale] tsusdiga, dikalvgv diganolvdisgv tsuyostanvhi, oni duliyenvgi
24 tsusdino dusgudadvi, dusvnvgi galiquogi gvsdv dusgudadvi. nasgino hia dinadonisgi vgatsinonelvgi; aseno vtla gilo gvnigesv igvquvnedi yigesei
25 tsowano hia nuwesele queliyo, tsasgidasv saquoquo nigalisdiha. unelanvhi unanugowiselv queliyo nasgi nvdidvnelisvi
26 galiquogi anosdv waga anigisi, galiquogi tsudetiyvdv [gadvga,] ale galiquogi tsosdv dusgudadv galiquogi tsudetiyvdv [gadvga;] tsasgidasv saquoquo [nigalisdiha. ]
27 galiquogino waga anigisi tsunalesodv ale nuniyo dikanodiyi oni tsvtsunadugisei, galiquogi tsudetiyvdv [gadvga;] galiquogino tsusiwa dusgudadv nasgi dikalvgv diganolvdisgv tsuyostanvhi galiquogi tsudetiyvdv tsugonulohisdiyi [gadvga ]
28 hia nasgi nusdi queliyo tsitsinohvsi; nasgi unelanvhi nvdidvnelisv gananugowise queliyo.
29 gvniyuquo galiquogi nvdvdetiyvhi utsuquisdi alisdayvdi dvdvsi nigvnadv itsiquiyi
30 onino galiquogi tsudetiyvdv dodvgonulosi, ale nigadv utsuquisdi unadvhiselv dayunvgewisi nigvnadv itsiquiyi; dagonulvno dvsvni gadohi.
31 ale utsuquisdi alisdayvdi vtla yananvdadisgesdi ani gada ahvi nigalisdodisgesdi dugonulosv ugehvtanvsvi; utsatiyeno agiliya adanvdadisdi gesesi.
32 nano tali iyuwagudi usgidasv tsigi queliyo, nvdigalisdodiha unelanvhi usdayidvhi gesvi, ale unelanvhi tlegiyu nasgi iyudvnedi gesvi
33 hnaquono queliyo wuyoga asinasani ale agatanai asgaya, ale nasgi ugvwiyusadegi winigvga nigvnadv itsiquiyi.
34 queliyo nasgi hia winadvga, ale nasgi widikanetsi nigvnadv ani anagasayasdisgi, galiquogino tsudetiyvdv tsuquiya udvhisdi tsigi nasgi hisgine gotsaledv gadohi udvsvhi itsiquiyi unaguyvdi winigvga
35 ale nasgi anitlisgesdi nigadv alisdayvdi nahiyu osdv dudetiyvsadisvi, ale ulolesdi anitlisisgesdi queliyo unetsvhi, degaduhvno anisquanigodisgesdi alisdayvdi.
36 nasgino alisdayvdi anisquanigodisgesdi nigvnadv unalisdayvdodi nahiyu galiquogi tsudetiyvdv itsiquiyi tsidodvgonulosi; nasgino tlesdi dagonulvquo unadisvhvstanvgi ani gada ahvi
37 queliyono sosiyu uyelvne nasgi, ale nigadv nasgi nunvsidasdi.
38 queliyono hia niduwesele tsunvsidasdi, tsigo hia nasgi iyusdi yediwadv, asgaya unelanvhi udanvdo uyai
39 queliyono hia nuwesele tsowa, nasgino unelanvhi hia nasgi nigadv tsitsananugowiselv nvdigalisdodiha, vtla gilo nihi tsinisinasana iyasinasani yigi, ale tsinigatanaa iyagatanai yigi.
40 tsinelv tsagvwiyusadegi gesesdi, ale nihi hinegv dunanelodesdi nigadv deiquatseli yvwi; gasgilvquo aquolv ugvwiyuhi uwediyi uwasv utli nvgilvquodesdi ayv
41 queliyono hia nuwesele tsowa, gvniyuquo nigvnadv itsiquiyi tsagvwiyusadegi nigvyvga.
42 queliyono uliyesusdogisei, ale tsowa uliyesusdonei, ale utsilv tsusidoli dinuwo dunuwoei, ale adelv dalonige gotlvtanvhi tsudadesvdv uweyatlvnei;
43 ale talinequo uhv daqualelu utsodiyi nuwanelei; igvyiditlvno aisv uneluge hia naniwesgei, ditsaliniquanvvga; ugvwiyusadegino nuwanele nigvnadv itsiquiyi.
44 queliyono hia nuwesele tsowa, queliyo ayv, ale nihi nitsanetsvna vtla gilo usaladodi yigesesdi uwoyeni ale ulasideni nigvnadv itsiquiyi
45 queliyono tsaquaquenia duwoe tsowa; ale quotiquila ona dudov atsilv-digelehi uwetsi, asina [tsudoidv,] uwekanele udayvsdi; tsowano nigvnadv itsiquiyi uwedolei.
46 tsowano tsoasgohi iyudetiyvdv gese nahiyu queliyo itsiquiyi ugvwiyuhi agatahv tsulenei; unugotseno tsowa queliyo agatahvi, ale nigvnadv itsiquiyi uwedolei
47 galiquogino tsudetiyvdv utsatanvhi tsudvsvne utsuquisdosvhi unanugowisi gadohi.
48 nigadvno alisdayvdi uwetlisane nahiyu galiquogi tsudetiyvdv tsudvsvne itsiquiyi, ale degaduwadisv usquanigotane alisdayvdi; alisdayvdi tlogesi udvsvhi, nasgi degaduwadisv gvwaduwidv [degalogesv udvsehi,] nahnaquo gaduhv usquanigotanei
49 tsowano utsalesdi uwetlisane noyu amequohi tsigalageyo nasgiyai, utsuquisdosvhi, wigvwasuligotse asehihvi; vtlayeno gvsehohvsdi yigesei.
50 tsowano anitali anitsutsa gvwadenele asiquo nidagonulosgvna gesei, nasgi asina, tsidunaugowiselei, quodiquila ona dudov atsilv-digelehi uwetsi.
51 tsowano igvyi udenelvhi manasa duwoei; unelanvhiyeno aquvgewisdiyi naquvnisi nigadv daquatsaweistanvi, ale nigadv edoda dudatinavi, [udvnei ]
52 talineno hia iquami duwoei; unelanvhiyeno aginequotsati naquvnelv ani gada ahv agigiliyotsidolvi [udvnei. ]
53 galiquogino tsudetiyvdv utsuquisdi tsudvsvne itsiquiyi gadohi hnaquo dulisquadei.
54 galiquogino tsudetiyvdv tsugonulohisdiyi uliyilolei, nasgiya tsowa nuwesvi; ale nigadv gadohi danewadisv dugonulosei; itsiquisgini nigvnadv gada ahvi alisdayvdi ahei
55 hnaquono nigvnadv gada ahv itsiquiyi duniyosisanv, queliyo gvwatayosele alisdayvdi; queliyono hia niduwesele nigadv itsiquiyi anehi, tsowoitsena; nasgino nitsiwesehv nitsadvnehesdi.
56 nahnano gada ahv nigvnadv dugonulosei; tsowano nigadv utsalesdi ahv dadanelv dusduisei, ale itsiquiyi anehi dunodanelei; ale dagonulv utsati unequotse itsiquiyi gada ahvi
57 nigadvno yvwi danewadisv itsiquiyi aniluge tsowa gvwawaselihihei; nvdigalisdodisge nigadv danewadisv [yvwi] utsati dagonulei.
ᎠᏯᏙᎸᎢ 41
1 ᎯᎠᏃ ᏄᎵᏍᏔᏁ ᏧᏕᏘᏴᏛ ᎤᎵᏍᏆᏛ, ᎾᏍᎩ ᏇᎵᎰ ᎤᏍᎩᏓᏎᎢ, ᎠᎴ ᎬᏂᏳᏉ ᎡᏉᏄᎶᏗ ᎦᏙᎨᎢ.
2 ᎠᎴ ᎬᏂᏳᏉ ᎡᏉᏂ ᏧᎾᏚᎩᏎ ᎦᎵᏉᎩ ᎢᏯᏅᏗ ᏩᎦ ᎠᏂᎩᏏ, ᏧᏃᏚᎯ ᏗᎧᏃᏗᏱ, ᎠᎴ ᏗᎾᎵᏦᎯᏛ; ᎠᎴ ᎧᏁᏍᎦ ᎤᏰᎬ ᎠᎾᎵᏍᏓᏴᎲᏍᎨᎢ.
3 ᎠᎴ ᎬᏂᏳᏉ ᏅᏩᎾᏓᎴ ᎦᎵᏉᎩ ᎢᏯᏂᏛ ᏩᎦ ᎠᏂᎩᏏ ᎣᏂ ᏧᎾᏚᎩᏎ ᎡᏉᏂ, ᎤᏂᏁᎩᎸᏗ ᏗᎧᏃᏗᏱ, ᎠᎴ ᏧᎾᎴᏐᏛ; ᎠᎴ ᎠᏂᏐᎢ ᏩᎦ ᎠᏂᏙᎾᎥ ᎾᎥ ᎠᏂᏙᎾᎡ ᎡᏉᎸᎶᏗ.
4 ᎤᏂᏁᎩᎸᏗᏃ ᏗᎧᏃᏗᏱ, ᎠᎴ ᏧᎾᎴᏐᏛ ᏩᎦ ᏚᏂᏯᎣᏁ ᎦᎵᏉᎩ ᎢᏯᏂᏛ ᏧᏃᏚᎯ ᏗᎧᏃᏗᏱ. ᎠᎴ ᏗᎾᎵᏦᎯᏛ ᏩᎦ. ᏇᎵᏲᏃ ᎤᏰᏤᎢ.
5 ᎠᎴ ᎤᎸᏁᎢ, ᎠᎴ ᏔᎵᏁ ᎤᏍᎩᏓᏎᎢ; ᎠᎴ ᎬᏂᏳᏉ ᏌᏉ ᎤᏰᎬ ᎤᏣᎴᏍᏗ, ᎦᎵᏉᎩ ᏄᏍᎫᏓᏕᎢ, ᏤᏆ ᎠᎴ ᏦᏍᏛ.
6 ᎠᎴ ᎬᏂᏳᏉ ᎣᏂ ᎦᎵᏉᎩ ᏧᏍᏗ ᏚᏍᎫᏓᏕᎢ ᏚᎵᏰᏁᎢ, ᏗᎧᎸᎬ ᏗᎦᏃᎸᏗᏍᎬ ᏧᏲᏍᏔᏅᎯ.
7 ᎦᎵᏉᎩᏃ ᏧᏲ ᏚᏍᎫᏓᏛ ᏚᏒᏁ ᎦᎵᏉᎩ ᏤᏆ ᎠᎴ ᏦᏍᏛ ᏧᎦᏔᏘ ᏚᏍᎫᏓᏛᎢ. ᏇᎵᏲᏃ ᎤᏰᏤᎢ, ᎠᎴ ᎬᏂᏳᏉ, ᎤᏍᎩᏓᏒᎯᏉ ᎨᏎᎢ.
8 ᎯᎠᏃ ᏄᎵᏍᏔᏁ ᏑᎾᎴᎢ, ᎾᏍᎩ ᏧᏓᏅᏛ ᎤᏪᎵᎯᏍᏗᏍᎨᎢ; ᎤᏓᏅᏎᏃ ᎠᎴ ᏫᏚᏯᏅᎮ ᏂᎦᏛ ᎠᎾᏙᏂᏍᎩ ᎢᏥᏈᏱ ᎠᏁᎯ, ᎠᎴ ᏂᎦᏛ ᎠᏂᎦᏔᎾᎢ ᎾᎿ ᎠᏁᎯ; ᏇᎵᏲᏃ ᏚᏃᎮᎴ ᏄᏍᏛ ᎤᏍᎩᏓᏒᎢ; ᎠᏎᏃ ᎥᏝ ᎩᎶ ᎬᏂᎨᏒ ᎢᎬᏩᏁᏗ ᏱᎨᏎ ᏇᎵᏲ ᎾᏍᎩ ᎦᏛᎬᎢ.
9 ᎿᏉ ᎾᏍᎩ ᏄᎬᏫᏳᏒ ᎠᏗᏔᏍᏗ ᎠᎦᏘᏯ ᎤᏁᏤᎴ ᏇᎵᏲ, ᎯᎠ ᏄᏪᏎᎢ, ᎪᎯ ᎢᎦ ᏥᎩ ᎦᏅᏓᏗ ᎠᎩᏍᎦᏅᏨᎢ.
10 ᏇᎵᏲ ᏚᎾᎸᏤᎸᎩ ᏧᏅᏏᏓᏍᏗ ᎠᎴ ᎠᎩᏴᏔᏅᎩ ᏗᏓᏍᏚᏗᏱ ᎾᎿ ᎦᏁᎸ ᎬᏩᎦᏘᏯ ᎠᏂᏯᏫᏍᎩ ᏧᏓᏘᎾᎢ, ᎠᏴ, ᎠᎴ ᎾᏍᏉ ᏄᎬᏫᏳᏒ ᏗᎦᏚᎲᏍᎩ.
11 ᎠᎴ ᎢᏧᎳ ᏌᏉ ᏒᏃᏱ ᏙᎩᎾᏍᎩᏓᏒᎩ, ᏧᏓᎴᎾᎢᎭ ᏕᎦᏛᎬ ᏙᎩᎾᏍᎩᏓᏒᎩ.
12 ᎾᎿᏃ ᎣᏥᏯᎥᎩ ᎠᏫᏅ, ᎠᏈᎷ, ᎤᏅᏏᏓᏍᏗ ᎬᏩᎦᏘᏯ ᎠᏂᏯᏫᏍᎩ ᏧᏓᏘᎾᎢ, ᎾᏍᎩᏃ ᎣᏍᏗᏃᏁᎸᎩ, ᎠᎴ ᎬᏂᎨᏒ ᏃᎩᏅᏁᎸᎩ ᏄᏍᏛ ᎦᏛᎬ ᏙᎩᎾᏍᎩᏓᏒᎢ; ᎣᏍᏗᏏᏴᏫᎭ ᏄᏍᏛ ᏙᎩᎾᏍᎩᏓᏒ ᎦᏛᎬ ᎡᏂᎨᏒ ᏃᎩᏅᏁᎸᎩ.
13 ᎯᎠᏃ ᏄᎵᏍᏔᏅᎩ, ᎾᏍᎩ ᎬᏂᎨᏒ ᏃᎩᏅᏁᎸ ᎾᏍᎩᏯ ᏄᎵᏍᏔᏅᎩ; ᎠᏴ, ᏔᎵᏁ ᎥᎠᎩᏁᎸᎩ ᏗᎩᎸᏫᏍᏓᏁᏗ ᎨᏒᎢ, ᎾᏃ ᎤᏛᏅᎩ.
14 ᎿᏉᏃ ᏇᎵᏲ ᎤᏓᏅᏎ ᎠᎴ ᏭᏯᏅᎮ ᏦᏩ, ᎠᎴ ᎤᎵᏍᏗᏳ ᏭᏂᏯᎢᏎ ᏗᏓᏍᏚᏗᏱ; ᎤᎵᏍᏙᏰᎮᏃ ᎠᎴ ᏚᏄᏩᎢᏴᏎᎢ, ᎠᎴ ᏇᎵᏲ ᎠᏯᎥ ᏭᏴᎴᎢ.
15 ᏇᎵᏲᏃ ᎯᎠ ᏄᏪᏎᎴ ᏦᏩ; ᎠᏆᏍᎩᏓᏒᎩ, ᎥᏝ ᎠᎴ ᎩᎶ ᎬᏂᎨᏒ ᎢᎬᏩᏁᏗ ᏱᎩ ᎦᏛᎬᎢ; ᏂᎯᏃ ᎬᏯᏛᎦᏁᎸ ᎰᎵᎬ ᎠᏍᎩᏓᏒᎯ, ᎠᎴ ᎬᏂᎨᏒ ᎢᎨᏨᏁᏗ ᎨᏒ ᏄᏍᏛ ᎦᏛᎬᎢ.
16 ᏦᏩᏃ ᎤᏁᏤᎴ ᏇᎵᏲ, ᎯᎠ ᏄᏪᏎᎢ, ᎥᏝ ᎠᏴ ᏯᎩᎭ ᎾᏍᎩ. ᎤᏁᎳᏅᎯᏍᎩᏂ ᏅᏩᏙᎯᏯᏛ ᏓᏳᏬᎯᎵᏴᏍᏓᏁᎵ ᏇᎵᏲ.
17 ᏇᎵᏲᏃ ᎯᎠ ᏄᏪᏎᎴ ᏦᏩ, ᎦᏍᎩᏓᏍᎬ, ᎬᏂᏳᏉ ᎡᏉᏄᎶᏗ ᏥᏙᎬᎩ.
18 ᎬᏂᏳᏉᏃ ᎡᏉᏂ ᏓᏳᎾᏚᎩᏒ ᎦᎵᏉᎩ ᎢᏯᏂᏛ ᏩᎦ ᎠᏂᎩᏏ, ᏗᎾᎵᏦᎯᏛ, ᎠᎴ ᎠᏃᏍᏛ ᏗᎧᏃᏗᏱ, ᎧᏁᏍᎦᏃ ᎤᏰᎬ ᎠᎾᎵᏍᏓᏴᎲᏍᎬᎩ.
19 ᎠᎴ ᎬᏂᏳᏉ ᎦᎵᏉᎩ ᎢᏯᏂᏛ ᏅᏩᎾᏓᎴ ᏩᎦ ᎠᏂᎩᏏ ᎣᏂ ᏓᏳᎾᏚᎩᏒᎩ, ᏧᎾᎴᏐᏛ, ᎠᎴ ᎤᏣᏘ ᎤᏂᏲ ᏗᎧᏃᏗᏱ, ᎠᎴ ᎤᏲ ᎤᏂᏇᏓᎵ ᎾᏍᎩ ᎢᏳᏂᏲ ᎥᏝ ᎢᎸᎯᏳ ᏱᏗᏥᎪᎣ ᏂᎬᎾᏛ ᎢᏥᏈᏱ.
20 ᏩᎦᏃ ᏧᎾᎴᏐᏛ ᎠᎴ ᎤᏂᏲ ᏗᎧᏃᏗᏱ ᏚᏂᏯᎣᏅᎩ ᎢᎬᏱ [ᎤᎾᏚᎩᏛ] ᎦᎵᏉᎩ ᎢᏯᏂᏛ ᏗᎾᎵᏦᎯᏛ ᏩᎦ ᎠᏂᎩᏏ.
21 ᏚᏂᏯᎣᏅᏃ ᎥᏝ ᎬᏙᎴᎰᎯᏍᏗ ᏱᎨᏎ ᏚᏂᏯᎥᎢ; ᎠᏏᏉᏍᎩᏂ ᎤᏂᏲ ᎨᏒᎩ ᏗᎧᏃᏗᏱ, ᎾᏍᎩᏯ ᏄᎾᏍᏛ ᎢᎬᏱᏱ. ᎿᏉᏃ ᎠᎩᏰᏨᎩ.
22 ᎠᎴ ᎦᏍᎩᏓᏍᎬ ᎠᎩᎪᎲᎩ, ᎠᎴ ᎬᏂᏳᏉ ᏌᏉ ᎤᏰᎬ ᎤᏣᎴᏍᏗ ᎦᎵᏉᎩ ᏚᏍᎫᏓᏔᏅᎩ, ᎠᎧᎵᎢ ᏧᎦᏔᏘ, ᎠᎴ ᏦᏍᏛ.
23 ᎠᎴ ᎬᏂᏳᏉ ᎦᎵᏉᎩ ᏚᏍᎫᏓᏛ ᏧᎾᏍᎬᏨᎯ, [ᎠᎴ] ᏧᏍᏗᎦ, ᏗᎧᎸᎬ ᏗᎦᏃᎸᏗᏍᎬ ᏧᏲᏍᏔᏅᎯ, ᎣᏂ ᏚᎵᏰᏅᎩ.
24 ᏧᏍᏗᏃ ᏚᏍᎫᏓᏛᎢ, ᏚᏒᏅᎩ ᎦᎵᏉᎩ ᎬᏍᏛ ᏚᏍᎫᏓᏛᎢ. ᎾᏍᎩᏃ ᎯᎠ ᏗᎾᏙᏂᏍᎩ ᎥᎦᏥᏃᏁᎸᎩ; ᎠᏎᏃ ᎥᏝ ᎩᎶ ᎬᏂᎨᏒ ᎢᎬᏋᏁᏗ ᏱᎨᏎᎢ.
25 ᏦᏩᏃ ᎯᎠ ᏄᏪᏎᎴ ᏇᎵᏲ, ᏣᏍᎩᏓᏒ ᏌᏉᏉ ᏂᎦᎵᏍᏗᎭ. ᎤᏁᎳᏅᎯ ᎤᎾᏄᎪᏫᏎᎸ ᏇᎵᏲ ᎾᏍᎩ ᏅᏗᏛᏁᎵᏒᎢ.
26 ᎦᎵᏉᎩ ᎠᏃᏍᏛ ᏩᎦ ᎠᏂᎩᏏ, ᎦᎵᏉᎩ ᏧᏕᏘᏴᏛ [ᎦᏛᎦ,] ᎠᎴ ᎦᎵᏉᎩ ᏦᏍᏛ ᏚᏍᎫᏓᏛ ᎦᎵᏉᎩ ᏧᏕᏘᏴᏛ [ᎦᏛᎦ;] ᏣᏍᎩᏓᏒ ᏌᏉᏉ [ᏂᎦᎵᏍᏗᎭ.]
27 ᎦᎵᏉᎩᏃ ᏩᎦ ᎠᏂᎩᏏ ᏧᎾᎴᏐᏛ ᎠᎴ ᏄᏂᏲ ᏗᎧᏃᏗᏱ ᎣᏂ ᏨᏧᎾᏚᎩᏎᎢ, ᎦᎵᏉᎩ ᏧᏕᏘᏴᏛ [ᎦᏛᎦ;] ᎦᎵᏉᎩᏃ ᏧᏏᏩ ᏚᏍᎫᏓᏛ ᎾᏍᎩ ᏗᎧᎸᎬ ᏗᎦᏃᎸᏗᏍᎬ ᏧᏲᏍᏔᏅᎯ ᎦᎵᏉᎩ ᏧᏕᏘᏴᏛ ᏧᎪᏄᎶᎯᏍᏗᏱ [ᎦᏛᎦ.]
28 ᎯᎠ ᎾᏍᎩ ᏄᏍᏗ ᏇᎵᏲ ᏥᏥᏃᎲᏏ; ᎾᏍᎩ ᎤᏁᎳᏅᎯ ᏅᏗᏛᏁᎵᏒ ᎦᎾᏄᎪᏫᏎ ᏇᎵᏲ.
29 ᎬᏂᏳᏉ ᎦᎵᏉᎩ ᏅᏛᏕᏘᏴᎯ ᎤᏧᏈᏍᏗ ᎠᎵᏍᏓᏴᏗ ᏛᏛᏏ ᏂᎬᎾᏛ ᎢᏥᏈᏱ.
30 ᎣᏂᏃ ᎦᎵᏉᎩ ᏧᏕᏘᏴᏛ ᏙᏛᎪᏄᎶᏏ, ᎠᎴ ᏂᎦᏛ ᎤᏧᏈᏍᏗ ᎤᎾᏛᎯᏎᎸ ᏓᏳᏅᎨᏫᏏ ᏂᎬᎾᏛ ᎢᏥᏈᏱ; ᏓᎪᏄᎸᏃ ᏛᏒᏂ ᎦᏙᎯ.
31 ᎠᎴ ᎤᏧᏈᏍᏗ ᎠᎵᏍᏓᏴᏗ ᎥᏝ ᏯᎾᏅᏓᏗᏍᎨᏍᏗ ᎠᏂ ᎦᏓ ᎠᎲᎢ ᏂᎦᎵᏍᏙᏗᏍᎨᏍᏗ ᏚᎪᏄᎶᏒ ᎤᎨᎲᏔᏅᏒᎢ; ᎤᏣᏘᏰᏃ ᎠᎩᎵᏯ ᎠᏓᏅᏓᏗᏍᏗ ᎨᏎᏏ.
32 ᎾᏃ ᏔᎵ ᎢᏳᏩᎫᏗ ᎤᏍᎩᏓᏒ ᏥᎩ ᏇᎵᏲ, ᏅᏗᎦᎵᏍᏙᏗᎭ ᎤᏁᎳᏅᎯ ᎤᏍᏓᏱᏛᎯ ᎨᏒᎢ, ᎠᎴ ᎤᏁᎳᏅᎯ ᏞᎩᏳ ᎾᏍᎩ ᎢᏳᏛᏁᏗ ᎨᏒᎢ.
33 ᎿᏉᏃ ᏇᎵᏲ ᏭᏲᎦ ᎠᏏᎾᏌᏂ ᎠᎴ ᎠᎦᏔᎾᎢ ᎠᏍᎦᏯ, ᎠᎴ ᎾᏍᎩ ᎤᎬᏫᏳᏌᏕᎩ ᏫᏂᎬᎦ ᏂᎬᎾᏛ ᎢᏥᏈᏱ.
34 ᏇᎵᏲ ᎾᏍᎩ ᎯᎠ ᏫᎾᏛᎦ, ᎠᎴ ᎾᏍᎩ ᏫᏗᎧᏁᏥ ᏂᎬᎾᏛ ᎠᏂ ᎠᎾᎦᏌᏯᏍᏗᏍᎩ, ᎦᎵᏉᎩᏃ ᏧᏕᏘᏴᏛ ᏧᏈᏯ ᎤᏛᎯᏍᏗ ᏥᎩ ᎾᏍᎩ ᎯᏍᎩᏁ ᎪᏣᎴᏛ ᎦᏙᎯ ᎤᏛᏒᎯ ᎢᏥᏈᏱ ᎤᎾᎫᏴᏗ ᏫᏂᎬᎦ.
35 ᎠᎴ ᎾᏍᎩ ᎠᏂᏟᏍᎨᏍᏗ ᏂᎦᏛ ᎠᎵᏍᏓᏴᏗ ᎾᎯᏳ ᎣᏍᏛ ᏚᏕᏘᏴᏌᏗᏒᎢ, ᎠᎴ ᎤᎶᎴᏍᏗ ᎠᏂᏟᏏᏍᎨᏍᏗ ᏇᎵᏲ ᎤᏁᏨᎯ, ᏕᎦᏚᎲᏃ ᎠᏂᏍᏆᏂᎪᏗᏍᎨᏍᏗ ᎠᎵᏍᏓᏴᏗ.
36 ᎾᏍᎩᏃ ᎠᎵᏍᏓᏴᏗ ᎠᏂᏍᏆᏂᎪᏗᏍᎨᏍᏗ ᏂᎬᎾᏛ ᎤᎾᎵᏍᏓᏴᏙᏗ ᎾᎯᏳ ᎦᎵᏉᎩ ᏧᏕᏘᏴᏛ ᎢᏥᏈᏱ ᏥᏙᏛᎪᏄᎶᏏ; ᎾᏍᎩᏃ ᏞᏍᏗ ᏓᎪᏄᎸᏉ ᎤᎾᏗᏒᎲᏍᏔᏅᎩ ᎠᏂ ᎦᏓ ᎠᎲᎢ.
37 ᏇᎵᏲᏃ ᏐᏏᏳ ᎤᏰᎸᏁ ᎾᏍᎩ, ᎠᎴ ᏂᎦᏛ ᎾᏍᎩ ᏄᏅᏏᏓᏍᏗ.
38 ᏇᎵᏲᏃ ᎯᎠ ᏂᏚᏪᏎᎴ ᏧᏅᏏᏓᏍᏗ, ᏥᎪ ᎯᎠ ᎾᏍᎩ ᎢᏳᏍᏗ ᏰᏗᏩᏛ, ᎠᏍᎦᏯ ᎤᏁᎳᏅᎯ ᎤᏓᏅᏙ ᎤᏯᎢ?
39 ᏇᎵᏲᏃ ᎯᎠ ᏄᏪᏎᎴ ᏦᏩ, ᎾᏍᎩᏃ ᎤᏁᎳᏅᎯ ᎯᎠ ᎾᏍᎩ ᏂᎦᏛ ᏥᏣᎾᏄᎪᏫᏎᎸ ᏅᏗᎦᎵᏍᏙᏗᎭ, ᎥᏝ ᎩᎶ ᏂᎯ ᏥᏂᏏᎾᏌᎾ ᎢᏯᏏᎾᏌᏂ ᏱᎩ, ᎠᎴ ᏥᏂᎦᏔᎾᎠ ᎢᏯᎦᏔᎾᎢ ᏱᎩ.
40 ᏥᏁᎸ ᏣᎬᏫᏳᏌᏕᎩ ᎨᏎᏍᏗ, ᎠᎴ ᏂᎯ ᎯᏁᎬ ᏚᎾᏁᎶᏕᏍᏗ ᏂᎦᏛ ᏕᎢᏆᏤᎵ ᏴᏫ; ᎦᏍᎩᎸᏉ ᎠᏉᎸ ᎤᎬᏫᏳᎯ ᎤᏪᏗᏱ ᎤᏩᏒ ᎤᏟ ᏅᎩᎸᏉᏕᏍᏗ ᎠᏴ.
41 ᏇᎵᏲᏃ ᎯᎠ ᏄᏪᏎᎴ ᏦᏩ, ᎬᏂᏳᏉ ᏂᎬᎾᏛ ᎢᏥᏈᏱ ᏣᎬᏫᏳᏌᏕᎩ ᏂᎬᏴᎦ.
42 ᏇᎵᏲᏃ ᎤᎵᏰᏑᏍᏙᎩᏎᎢ, ᎠᎴ ᏦᏩ ᎤᎵᏰᏑᏍᏙᏁᎢ, ᎠᎴ ᎤᏥᎸ ᏧᏏᏙᎵ ᏗᏄᏬ ᏚᏄᏬᎡᎢ, ᎠᎴ ᎠᏕᎸ ᏓᎶᏂᎨ ᎪᏢᏔᏅᎯ ᏧᏓᏕᏒᏛ ᎤᏪᏯᏢᏁᎢ;
43 ᎠᎴ ᏔᎵᏁᏉ ᎤᎲ ᏓᏆᎴᎷ ᎤᏦᏗᏱ ᏄᏩᏁᎴᎢ; ᎢᎬᏱᏗᏢᏃ ᎠᎢᏒ ᎤᏁᎷᎨ ᎯᎠ ᎾᏂᏪᏍᎨᎢ, ᏗᏣᎵᏂᏆᏅᎥᎦ; ᎤᎬᏫᏳᏌᏕᎩᏃ ᏄᏩᏁᎴ ᏂᎬᎾᏛ ᎢᏥᏈᏱ.
44 ᏇᎵᏲᏃ ᎯᎠ ᏄᏪᏎᎴ ᏦᏩ, ᏇᎵᏲ ᎠᏴ, ᎠᎴ ᏂᎯ ᏂᏣᏁᏨᎾ ᎥᏝ ᎩᎶ ᎤᏌᎳᏙᏗ ᏱᎨᏎᏍᏗ ᎤᏬᏰᏂ ᎠᎴ ᎤᎳᏏᏕᏂ ᏂᎬᎾᏛ ᎢᏥᏈᏱ.
45 ᏇᎵᏲᏃ ᏣᏆᏇᏂᎠ ᏚᏬᎡ ᏦᏩ; ᎠᎴ ᏉᏘᏈᎳ ᎣᎾ ᏚᏙᎥ ᎠᏥᎸ-ᏗᎨᎴᎯ ᎤᏪᏥ, ᎠᏏᎾ [ᏧᏙᎢᏛ,] ᎤᏪᎧᏁᎴ ᎤᏓᏴᏍᏗ; ᏦᏩᏃ ᏂᎬᎾᏛ ᎢᏥᏈᏱ ᎤᏪᏙᎴᎢ.
46 ᏦᏩᏃ ᏦᎠᏍᎪᎯ ᎢᏳᏕᏘᏴᏛ ᎨᏎ ᎾᎯᏳ ᏇᎵᏲ ᎢᏥᏈᏱ ᎤᎬᏫᏳᎯ ᎠᎦᏔᎲ ᏧᎴᏁᎢ; ᎤᏄᎪᏤᏃ ᏦᏩ ᏇᎵᏲ ᎠᎦᏔᎲᎢ, ᎠᎴ ᏂᎬᎾᏛ ᎢᏥᏈᏱ ᎤᏪᏙᎴᎢ.
47 ᎦᎵᏉᎩᏃ ᏧᏕᏘᏴᏛ ᎤᏣᏔᏅᎯ ᏧᏛᏒᏁ ᎤᏧᏈᏍᏙᏒᎯ ᎤᎾᏄᎪᏫᏏ ᎦᏙᎯ.
48 ᏂᎦᏛᏃ ᎠᎵᏍᏓᏴᏗ ᎤᏪᏟᏌᏁ ᎾᎯᏳ ᎦᎵᏉᎩ ᏧᏕᏘᏴᏛ ᏧᏛᏒᏁ ᎢᏥᏈᏱ, ᎠᎴ ᏕᎦᏚᏩᏗᏒ ᎤᏍᏆᏂᎪᏔᏁ ᎠᎵᏍᏓᏴᏗ; ᎠᎵᏍᏓᏴᏗ ᏠᎨᏏ ᎤᏛᏒᎯ, ᎾᏍᎩ ᏕᎦᏚᏩᏗᏒ ᎬᏩᏚᏫᏛ [ᏕᎦᎶᎨᏒ ᎤᏛᏎᎯ,] ᎾᎿᏉ ᎦᏚᎲ ᎤᏍᏆᏂᎪᏔᏁᎢ.
49 ᏦᏩᏃ ᎤᏣᎴᏍᏗ ᎤᏪᏟᏌᏁ ᏃᏳ ᎠᎺᏉᎯ ᏥᎦᎳᎨᏲ ᎾᏍᎩᏯᎢ, ᎤᏧᏈᏍᏙᏒᎯ, ᏫᎬᏩᏑᎵᎪᏤ ᎠᏎᎯᎲᎢ; ᎥᏝᏰᏃ ᎬᏎᎰᎲᏍᏗ ᏱᎨᏎᎢ.
50 ᏦᏩᏃ ᎠᏂᏔᎵ ᎠᏂᏧᏣ ᎬᏩᏕᏁᎴ ᎠᏏᏉ ᏂᏓᎪᏄᎶᏍᎬᎾ ᎨᏎᎢ, ᎾᏍᎩ ᎠᏏᎾ, ᏥᏚᎾᎤᎪᏫᏎᎴᎢ, ᏉᏗᏈᎳ ᎣᎾ ᏚᏙᎥ ᎠᏥᎸ-ᏗᎨᎴᎯ ᎤᏪᏥ.
51 ᏦᏩᏃ ᎢᎬᏱ ᎤᏕᏁᎸᎯ ᎹᎾᏌ ᏚᏬᎡᎢ; ᎤᏁᎳᏅᎯᏰᏃ ᎠᏋᎨᏫᏍᏗᏱ ᎾᏋᏂᏏ ᏂᎦᏛ ᏓᏆᏣᏪᎢᏍᏔᏅᎢ, ᎠᎴ ᏂᎦᏛ ᎡᏙᏓ ᏚᏓᏘᎾᎥᎢ, [ᎤᏛᏁᎢ.]
52 ᏔᎵᏁᏃ ᎯᎠ ᎢᏆᎻ ᏚᏬᎡᎢ; ᎤᏁᎳᏅᎯᏰᏃ ᎠᎩᏁᏉᏣᏘ ᎾᏋᏁᎸ ᎠᏂ ᎦᏓ ᎠᎲ ᎠᎩᎩᎵᏲᏥᏙᎸᎢ [ᎤᏛᏁᎢ.]
53 ᎦᎵᏉᎩᏃ ᏧᏕᏘᏴᏛ ᎤᏧᏈᏍᏗ ᏧᏛᏒᏁ ᎢᏥᏈᏱ ᎦᏙᎯ ᎿᏉ ᏚᎵᏍᏆᏕᎢ.
54 ᎦᎵᏉᎩᏃ ᏧᏕᏘᏴᏛ ᏧᎪᏄᎶᎯᏍᏗᏱ ᎤᎵᏱᎶᎴᎢ, ᎾᏍᎩᏯ ᏦᏩ ᏄᏪᏒᎢ; ᎠᎴ ᏂᎦᏛ ᎦᏙᎯ ᏓᏁᏩᏗᏒ ᏚᎪᏄᎶᏎᎢ; ᎢᏥᏈᏍᎩᏂ ᏂᎬᎾᏛ ᎦᏓ ᎠᎲᎢ ᎠᎵᏍᏓᏴᏗ ᎠᎮᎢ.
55 ᎿᏉᏃ ᏂᎬᎾᏛ ᎦᏓ ᎠᎲ ᎢᏥᏈᏱ ᏚᏂᏲᏏᏌᏅ, ᏇᎵᏲ ᎬᏩᏔᏲᏎᎴ ᎠᎵᏍᏓᏴᏗ; ᏇᎵᏲᏃ ᎯᎠ ᏂᏚᏪᏎᎴ ᏂᎦᏛ ᎢᏥᏈᏱ ᎠᏁᎯ, ᏦᏬᎢᏤᎾ; ᎾᏍᎩᏃ ᏂᏥᏪᏎᎲ ᏂᏣᏛᏁᎮᏍᏗ.
56 ᎾᎿᏃ ᎦᏓ ᎠᎲ ᏂᎬᎾᏛ ᏚᎪᏄᎶᏎᎢ; ᏦᏩᏃ ᏂᎦᏛ ᎤᏣᎴᏍᏗ ᎠᎲ ᏓᏓᏁᎸ ᏚᏍᏚᎢᏎᎢ, ᎠᎴ ᎢᏥᏈᏱ ᎠᏁᎯ ᏚᏃᏓᏁᎴᎢ; ᎠᎴ ᏓᎪᏄᎸ ᎤᏣᏘ ᎤᏁᏉᏤ ᎢᏥᏈᏱ ᎦᏓ ᎠᎲᎢ.
57 ᏂᎦᏛᏃ ᏴᏫ ᏓᏁᏩᏗᏒ ᎢᏥᏈᏱ ᎠᏂᎷᎨ ᏦᏩ ᎬᏩᏩᏎᎵᎯᎮᎢ; ᏅᏗᎦᎵᏍᏙᏗᏍᎨ ᏂᎦᏛ ᏓᏁᏩᏗᏒ [ᏴᏫ] ᎤᏣᏘ ᏓᎪᏄᎴᎢ.
Génesis 41Reina-Valera Antigua (RVA)
41 Y ACONTECIO que pasados dos años tuvo Faraón un sueño: Parecíale que estaba junto al río;
2 Y que del río subían siete vacas, hermosas á la vista, y muy gordas, y pacían en el prado:
3 Y que otras siete vacas subían tras ellas del río, de fea vista, y enjutas de carne, y se pararon cerca de las vacas hermosas á la orilla del río:
4 Y que las vacas de fea vista y enjutas de carne devoraban á las siete vacas hermosas y muy gordas. Y despertó Faraón.
5 Durmióse de nuevo, y soñó la segunda vez: Que siete espigas llenas y hermosas subían de una sola caña:
6 Y que otras siete espigas menudas y abatidas del Solano, salían después de ellas:
7 Y las siete espigas menudas devoraban á las siete espigas gruesas y llenas. Y despertó Faraón, y he aquí que era sueño.
8 Y acaeció que á la mañana estaba agitado su espíritu; y envió é hizo llamar á todos los magos de Egipto, y á todos sus sabios: y contóles Faraón sus sueños, mas no había quien á Faraón los declarase.
9 Entonces el principal de los coperos habló á Faraón, diciendo: Acuérdome hoy de mis faltas:
10 Faraón se enojó contra sus siervos, y á mí me echó á la prisión de la casa del capitán de los de la guardia, á mí y al principal de los panaderos:
11 Y yo y él vimos un sueño una misma noche: cada uno soñó conforme á la declaración de su sueño.
12 Y estaba allí con nosotros un mozo Hebreo, sirviente del capitán de los de la guardia; y se lo contamos, y él nos declaró nuestros sueños, y declaró á cada uno conforme á su sueño.
13 Y aconteció que como él nos declaró, así fué: á mí me hizo volver á mi puesto, é hizo colgar al otro.
14 Entonces Faraón envió y llamó á José; é hiciéronle salir corriendo de la cárcel, y le cortaron el pelo, y mudaron sus vestidos, y vino á Faraón.
15 Y dijo Faraón á José: Yo he tenido un sueño, y no hay quien lo declare; mas he oído decir de ti, que oyes sueños para declararlos.
16 Y respondió José á Faraón, diciendo: No está en mí; Dios será el que responda paz á Faraón.
17 Entonces Faraón dijo á José: En mi sueño parecíame que estaba á la orilla del río:
18 Y que del río subían siete vacas de gruesas carnes y hermosa apariencia, que pacían en el prado:
19 Y que otras siete vacas subían después de ellas, flacas y de muy fea traza; tan extenuadas, que no he visto otras semejantes en toda la tierra de Egipto en fealdad:
20 Y las vacas flacas y feas devoraban á las siete primeras vacas gruesas:
21 Y entraban en sus entrañas, mas no se conocía que hubiese entrado en ellas, porque su parecer era aún malo, como de primero. Y yo desperté.
22 Vi también soñando, que siete espigas subían en una misma caña llenas y hermosas;
23 Y que otras siete espigas menudas, marchitas, abatidas del Solano, subían después de ellas:
24 Y las espigas menudas devoraban á las siete espigas hermosas: y helo dicho á los magos, mas no hay quien me lo declare.
25 Entonces respondió José á Faraón: El sueño de Faraón es uno mismo: Dios ha mostrado á Faraón lo que va á hacer.
26 Las siete vacas hermosas siete años son; y las espigas hermosas son siete años: el sueño es uno mismo.
27 También las siete vacas flacas y feas que subían tras ellas, son siete años; y las siete espigas menudas y marchitas del Solano, siete años serán de hambre.
28 Esto es lo que respondo á Faraón. Lo que Dios va á hacer, halo mostrado á Faraón.
29 He aquí vienen siete años de grande hartura en toda la tierra de Egipto:
30 Y levantarse han tras ellos siete años de hambre; y toda la hartura será olvidada en la tierra de Egipto; y el hambre consumirá la tierra;
31 Y aquella abundancia no se echará de ver á causa del hambre siguiente, la cual será gravísima.
32 Y el suceder el sueño á Faraón dos veces, significa que la cosa es firme de parte de Dios, y que Dios se apresura á hacerla.
33 Por tanto, provéase ahora Faraón de un varón prudente y sabio, y póngalo sobre la tierra de Egipto.
34 Haga esto Faraón, y ponga gobernadores sobre el país, y quinte la tierra de Egipto en los siete años de la hartura;
35 Y junten toda la provisión de estos buenos años que vienen, y alleguen el trigo bajo la mano de Faraón para mantenimiento de las ciudades; y guárdenlo.
36 Y esté aquella provisión en depósito para el país, para los siete años del hambre que serán en la tierra de Egipto; y el país no perecerá de hambre.
37 Y el negocio pareció bien á Faraón, y á sus siervos.
38 Y dijo Faraón á sus siervos: ¿Hemos de hallar otro hombre como éste, en quien haya espíritu de Dios?
39 Y dijo Faraón á José: Pues que Dios te ha hecho saber todo esto, no hay entendido ni sabio como tú:
40 Tú serás sobre mi casa, y por tu dicho se gobernará todo mi pueblo: solamente en el trono seré yo mayor que tú.
41 Dijo más Faraón á José: He aquí yo te he puesto sobre toda la tierra de Egipto.
42 Entonces Faraón quitó su anillo de su mano, y púsolo en la mano de José, é hízole vestir de ropas de lino finísimo, y puso un collar de oro en su cuello;
43 E hízolo subir en su segundo carro, y pregonaron delante de él: Doblad la rodilla: y púsole sobre toda la tierra de Egipto.
44 Y dijo Faraón á José: Yo Faraón; y sin ti ninguno alzará su mano ni su pie en toda la tierra de Egipto.
45 Y llamó Faraón el nombre de José, Zaphnath-paaneah; y dióle por mujer á Asenath, hija de Potipherah, sacerdote de On. Y salió José por toda la tierra de Egipto.
46 Y era José de edad de treinta años cuando fué presentado delante de Faraón, rey de Egipto: y salió José de delante de Faraón, y transitó por toda la tierra de Egipto.
47 E hizo la tierra en aquellos siete años de hartura á montones.
48 Y él juntó todo el mantenimiento de los siete años que fueron en la tierra de Egipto, y guardó mantenimiento en las ciudades, poniendo en cada ciudad el mantenimiento del campo de sus alrededores.
49 Y acopió José trigo como arena de la mar, mucho en extremo, hasta no poderse contar, porque no tenía número.
50 Y nacieron á José dos hijos antes que viniese el primer año del hambre, los cuales le parió Asenath, hija de Potipherah, sacerdote de On.
51 Y llamó José el nombre del primogénito Manasés; porque Dios (dijo) me hizo olvidar todo mi trabajo, y toda la casa de mi padre.
52 Y el nombre del segundo llamólo Ephraim; porque Dios (dijo) me hizo fértil en la tierra de mi aflicción.
53 Y cumpliéronse los siete años de la hartura, que hubo en la tierra de Egipto.
54 Y comenzaron á venir los siete años del hambre, como José había dicho: y hubo hambre en todos los países, mas en toda la tierra de Egipto había pan.
55 Y cuando se sintió el hambre en toda la tierra de Egipto, el pueblo clamó á Faraón por pan. Y dijo Faraón á todos los Egipcios: Id á José, y haced lo que él os dijere.
56 Y el hambre estaba por toda la extensión del país. Entonces abrió José todo granero donde había, y vendía á los Egipcios; porque había crecido el hambre en la tierra de Egipto.
57 Y toda la tierra venía á Egipto para comprar de José, porque por toda la tierra había crecido el hambre.
Reina-Valera Antigua (RVA)