Vidinės pergalės

Žodis „pasiekimai“ ko gero daugeliui iš mūsų asocijuojasi su gera profesija, gerai apmokamu darbu, statusu, pastatytais namais prestižinėje vietoje, labai geru sekamumu Instagrame ar Facebook‘e, geru vyru ar žmona, gerais vaikais ar augintiniais, tobulu kūnu ir t.t. Ir iš tiesų kas viso to nenorėtų, ir dar vienoje krūvoje? Juk visais laikais visi žmonės norėjo būti matomais, gerbiamais, išgirstais, trumpiau kalbant – vertinamais. Rašau apie labai savaime suprantamus dalykus, ar ne?

O kaip gi vidinės pergalės? Trumpam bandau įsivaizduoti kaip skambėtų pokalbis apie vidinius pasiekimus. Pavyzdžiui, man šiandien pavyko suvaldyti save ir eilinį kartą neaprėkti savo vaiko, ir netgi pažvelgti iš jo pozicijos; arba man pavyko atskirti savo vaikišką poreikį ir nesukelti dramos poroje, reikalaujant partnerio laikinos transformacijos į mamą ar tėtį; arba man pavyko įkyriai mamai ar kontroliuojančiam tėčiui pasakyti NE, ačiū už jūsų pastangas renkant man mašiną ar antrąją pusę pagal savo skonį, aš susitvarkysiu pats ar pati; man šiandien pagaliau pavyko atgauti raktus nuo savo namų iš savo uošvių, mandagiai jiems primenant, kad lauksiu jų svečiuose, kai juos pakviesiu; man pavyko išgyventi ir suprasti tą siaubingą jausmą, ir nepasiduoti impulsui apspardyti nieko nekaltą savo šunį; man pavyko atrasti atramą savyje, paremti save psichologiškai nuraminant, neišsikvietus antros pusės iš darbo; man pavyko pripažinti, kad esu narcizas, dėl ko mažai domiuosi kitais; man pavyko pripažinti savo hyperseksualumą, griaunantį mano artimus santykius; man pavyko pamatyti, kad mano vaikystė nebuvo eilinė kaip visų, o išgyvenau šimtą penkiasdešimt mūšių, po kurių likau suluošintas, bet GYVAS; man pavyko šiandien apčiuopti norą džiaugtis; man pavyko gražiai paserviruoti savo pietų lėkštę, vietoj eilinio greito ir nelabai skanaus valgymo iš puodo; man pavyko pajudėti tiek, kiek leido mano kūnas; man pavyko išdrįsti ir užkalbinti tą merginą; man pavyko pasakyti atsiprašau, nutraukiant dviejų mėnesių tylą; man pavyko pagirti kitą žmogų, juo pasidžiaugti, ir nepulti pasakoti apie savo pasiekimus; man pavyko savyje apčiuopti, kad aš esu ir galiu kurti savo gyvenimą, nelaukiant savo draugų ar kitų tetų ir dėdžių pripažinimo;

Norėčiau kuo daugiau tokių pokalbių, patyrimų ir supratimų. Vietos po saule visiems užteks.