Unikalumas

ir narcicizmas

Žemėje daugiau nei 7 milijardai žmonių, iš kurių FB aktyviai naudojasi 2,7 milijardai, o Instagram‘u – 1 milijardas žmonių. Beveik pusė planetos aktyviai stebi vieni kitus ir jų kasdienybė nebeįsivaizduojama be kito sekimo. Visi norime būti matomais ir tai yra normalu iki tam tikros ribos, kurią peržengus keičiame savo asmenybę. Kai kam internetinės platformos tampa desperatišku poreikiu būti pastebėtam ir pasijausti ypatingu. Kai tokie vartotojų skaičiai, būti pamatytu, išsiskiriančiu tampa sudėtingiau. Prisitaikyti ir išsiskirti gali padėti tam tikri asmenybės bruožai: šiek tiek narcicizmo persipynusiu su psichopatiškumu. Reikia mokėti save „promotinti“ kartais net kitų sąskaita, reikia iki tam tikro laipsnio stokoti empatijos, iškelti savo prioritetus, norus, poreikius virš kitų, naudotis kitais, apgauti, jei reikia net pasmurtauti, vėl gi iki tam tikro lygio. Žaidimas rimtas, netgi kiek pavojingas, o prizas, nors ir laikinas, bet labai saldus. Kai kurie taip ir nepasisotina ir nebesustoja. Bet palikime šias bėdas psichologams ir nebesustojantiems.

Ką reiškia noras būti pamatytam? Ką reiškia noras būti ypatingam? Tai bendražmogiškas, niekuo blogas poreikis, kad mumis žavėtųsi. Taip daro maža mergytė su išpūstu sijonu ir bandydama atkreipti tėvelių dėmesį arba berniukas, sukonstravęs savo pirmą lego malūnsparnį. Tai sveikasis narcicizmas, leidžiantis tikėti savimi ir siekti savo tikslų. Mes su visa prigimtimi atsinešame norą būti savimi, būti unikaliu, su unikaliu atpažinimo asmenybės atspalviu. Tai totaliai bendražmogiškas poreikis, nes tai separacijos/individuacijos dalis. Geras tėvas skatina atsiskirti vaiką, tapti individu, nubrėždamas atitinkamas ir sveikas ribas. Bet kaip tai padaryti, jei negyveni 200 žmonių kaimo bendruomenėje, kai esi didmiesčio statistinis vienetas, o dar mama, skambinanti priekaištingu balsu primena apie blogai padarytą sprendimą išsikraustyti iš gimtųjų namų? O ką jau kalbėti, jei išskirtinumo/ypatingumo ieškome megapolyje? Natūralu, kad narcicizimas auga kaip atsakas į greitai besikeičiančią situaciją pasaulyje. Vien drastiškai besikeičianti žmonių išvaizda iškalbingai liudija poreikį būti pamatytam.

Aš nežinau kaip būti unikaliu 2,7 milijonų vartotojų talpinančiame FB ar Instagram‘e, ar kitokioje mega erdvėje. Bet aš žinau, kad yra vietų, kur jūsų unikalumas ir asmenybinis savitumas leis jums jaustis nepakeičiamais ir vieninteliais. Kažkas yra unikalus ir vienintelis savo žmonai/vyrui, kažkas yra ypatingas tėtis/mama savo vaikams, kažkas yra unikalus ir vienintelis senelis/senelė savo anūkams. Ir tai yra sveika ir maitina sveikąją narcicizmo asmenybės dalį. Kažkas yra AA bendruomenės narys, sporto klubo ar meditacijos būrelio dalis, kur esi laukiamas ir mylimas. Kažkas yra unikalus, sukūręs savo šeimos sistemą/burbulą, kuris į nieką daugiau nepanašus. Kažkam esi ypatingas ir vienintelis draugas. Šeimoje ir bendruomenėje mes visuomet esame unikalūs. Lai unikalumo ir ypatingumo paieškos tampa sveiku ir pasiekiamu iššūkiu.