Dvasiniai pokalbiai
Šv. Ignaco dvasinės pratybos kasdienybėje
Kas yra dvasinės pratybos?
Šv. Ignaco Dvasinės pratybos – tai dvasinio augimo programa, trokštantiems gilinti asmeninį ryšį su Dievu ir ieškoti jo kasdienybėje; tai įsipareigojimas kasdienei maldai ir kartą per savaitę dalintis gyvenimo bei maldos patirtimi su dvasinės kelionės bičiuliais.
Kaip vyks užsiėmimai?
Dvasinėse pratybose galite dalyvauti anonimiškai arba registruotis. Visiems dalyviams bus teikiamos gairės asmeninei maldai. Užsiregistravę turės galimybę maldos ir gyvenimo patirtimi pasidalinti grupelėse.
Visiems dalyviams. Užsiėmimai vyks ketvirtadieniais 17.30 nuotoliniu būdu. Per mišias bus pateikiamos gairės asmeninei maldai. Kiekvienos savaitės tekstai su nuorodomis bus talpinami svetainėje.
Užsiregistravusiems. Po mišių 18.15 užsiregistravusieji dalyviai susitiks grupelėse nuotoliniu būdu pasidalinti maldos patirtimi. Kad pasidalinimas būtų kryptingas, iš anksto bus pateikti klausimai.
Kiek užsiėmimai tęsis?
Pratybos vyks 12 savaičių per gavėnią ir Velykų laiku. Pradžia – vasario 11 d. (ketvirtadienį) 17.30, pabaiga – balandžio 29 d. Mišios – neatsiejama dvasinių užsiėmimų dalis. Per jas bus pateikiamos gaires savaitės maldai.
Ketvirtadieniais po mišių nuo 18.15 iki ~ 19.00 užsiregistravusieji turės galimybę pasidalinti grupelėje dvasine patirtimi.
Mišios ir dvasinės pratybos
Paminėtina, kad mišių eiga simboliniu, apeiginiu būdu atspindi Ignaco Dvasinių pratybų dinamiką, todėl kiekvieną kartą pratybų tema bus siejama su kuriuo nors mišių aspektu. Tikriausiai tai bus daroma neformaliai prieš pradedant mišias.
Asmeninis dalyvių įsipareigojimas atliekant pratybas
Dalyvavimas nuotoliniuose susitikimuose.
Kasdienė asmeninė malda (~ 20 min.). Jeigu manote, kad nerasite laiko maldai, pratybas atidėkite.
Pasidalinimas grupelėse užsiregistravusiesiems.
Pratybų tekstai
Tekstai, kurių nuorodas rasite čia, skirti konkrečiai savaitei.
Esu nuostabiai padarytas >>> (02.11).
Dievas sukūrė dangų ir žemę >>> (02.18).
Nuodėmė ir gailestingumas >>> (02.25).
Nuodėmė – maištas prieš Dievą >>> (03.04).
Dievo atleidimas >>> (03.11).
Kvietimas kartu darbuotis >>> (03.18).
Dievo žodis tampa kūnu >>> (03.25).
Jėzus gydo >>> (04.01).
Jis prisikėlė >>> (04.08).
Jie pažino Jėzų >>> (04.15).
Jėzus yra su mumis >>> (04.22).
Dievo meilė mums ir mūsų atsakas >>> (04.29).
Prisijungimo nuorodos
Užsiregistravusiems bus išsiųsta susijungimo grupelėse nuoroda, kuri nesikeis.
Registracijos anketa >>>.
Laisva auka
Norėdami paaukoti Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčiai auką perveskite į bažnyčios banko sąskaita LT087044060000458376.
Juridinio asmens pavadinimas: Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčia.
Juridinio asmens kodas: 291310320.
Mokėjimo pavedimo PASKIRTIES laukelyje BŪTINAI įrašykite aukos paskirtį, pvz., už "Dvasines pratybas".
Dėl informacijos kreipkitės į bažnyčios rektorių V. Sadauską SJ vytautas.sadauskas@jezuitai.lt
Pokalbių apie ignaciškąjį dvasingumą programa
Pokalbiai vyks skaitant ir aptariant D. Lonsdale knygą "Akys – matyti, ausys – girdėti: įvadas į ignaciškąjį dvasingumą".
Ignaciškasis dvasingumas
Ignacas ir Jėzus
Pasaulis ir Trejybė
Dvasių atpažinimas
Ignaco malda
Dvasinės pratybos
Ignaciškasis dvasingumas
7. Dvasinis vadovavimas
8. Dvasios įkūnijimas: Jėzaus Draugija
9. Ignaco dvasingumas ir Bažnyčia
10. Ignaco dvasingumas ir pasauliečiai
Anthony de Mello SJ, "Šaltiniai"
Anthony de Mello (1931–1987) – kunigas jėzuitas, gimęs Indijoje, kur įkūrė ir vadovavo sielovados institutui, ruošiančiam dvasinius vadovus. Pasaulinį pripažinimą A. de Mello pelnė už gilias įžvalgas ir unikalų požiūrį į dvasinį gyvenimą. Bestseleriais tapusios jo knygos perteikia išmintį, kuri suvienydama Rytų ir Vakarų mistines tradicijas plečia suvokimo horizontus bei vaduoja nuo tokių įsitikinimų, kurie įkalina mūsų protą, kūną ir sielą. Jos skirtos ne tik krikščionims, bet ir kitų religijų atstovams, agnostikams bei ateistams.
Jėzaus Draugijai, kuria labai didžiuojuosi ir kuriai priklausyti jaučiuosi nevertas.
Nepaisant dažnai minimo Mesijo Jėzaus, kurio mokiniu autorius save išpažįsta, ši knyga yra skirta įvairiausių dvasinių pakraipų žmonėms – tikintiesiems, netikintiesiems, agnostikams ir ateistams.
Jeigu atliekant dvasines pratybas yra tik skaitoma, tada nepatiriama toji jėga, kuri jose glūdi. Dvasinės pratybos turi būti išgyvenamos. Tai galioja beveik kiekvienam maldoje vartojamo teksto sakiniui. Tai, kas perskaičius iš pradžių atrodo kaip nieko nereiškiančių žodžių rinkinys, toliau pasiliekant su tekstu visai netikėtai gali tapti keliu į nušvitimą.
Atliekant pratybas grupėje, paprastai, vadovas, dažnai darydamas pauzes, garsiai skaito tekstą. Kiekvienas grupės narys, tačiau, privalo eiti savo, o ne vadovo vidiniu žingsniu. Kitais žodžiais tariant, jauskis laisvas(-a) atsilikti, net jei vadovas toliau skaito tekstą; visiškai nekreipk dėmesio į jo(-os) žodžius, jeigu koks nors skaitomas dalykas patraukia tavo dėmesį ir kviečia stabtelti.
Atliekant pratybas vienumoje, atidžiai perskaičius maldai skirtą tekstą, geriausia yra padėti šią knygą į šalį ir stengtis gauti kiek įmanoma daugiau dvasinės naudos iš to, ką atsimeni – dažnas sugrįžimas prie teksto tik blaškytų dėmesį. Tu neprivalai atlikti viso pratimo – galima pasirinkti ir kurią nors jo dalį – arba dėl to, kad negali daugiau maldai skirti laiko, arba todėl, kad toji ištrauka tau siūlo tiek daug vaisių, kad nejauti poreikio dar ko nors daugiau norėti.
Atlik pratybas reguliariai, nes kartais tik kartojant dalykus pereinama į aukštesnį patirties lygmenį arba sugriaunama tam tikra užtvara, kurios dėka teksto žinia, iš pradžių pastarąjį paėmus maldai, atrodė sunkiai užčiuopiama ir neprieinama.
Atliekant pratybas – tiek grupėje, tiek pavieniui – patirsi, jog kartais rašymas padeda skatinti proto veiklą, kai pastarasis yra aptingęs, ir jį sutelkti, jam esant išsiblaškius. Vis dėl to, atmink, jog rašymas yra tik tarsi raketą paleidžiantis mechanizmas, kuris, vos tik atsiplėšus jai nuo žemės, turi būti tuoj pat paliktas.
Prieš pradedant kokią nors pratybą, visada turi skirti sau šiek tiek laiko vidinei nuostatai užimti – kad imiesi šios pratybos ne vien dėl savęs, bet dėl visos kūrinijos, kurios dalis esi, gerovės, kad bet koks pasikeitimas, kurį patirsi, atlieps ir pasaulio naudai. Dažnai nustebsi matydamas, kokie skirtingi vaisiai pasiekiami, kada sąmoningai pasisavinamas toks požiūris.
Ši knyga yra skirta vesti asmenį nuo proto prie jautimo, nuo minties – prie jausmų ir vaizduotės, ir tada, tikiuos, jautimo, vaizduotės bei jausmų dėka – prie tylos. Tad naudok ją tarsi kopėčias, kuriomis užlipama ant stogo. Ir kai čia užlipsi, atitrauk nuo jų savo dėmesį – nes kitaip neišvysi dangaus.
Pasiekus tylą, ši knyga taps tavo priešu. Atsikratyk jos.
Anthony de Mello, SJ 1984 m. gegužės 10 d.