Apie mus
Istorija
Bažnyčia pradėta statyti 1604 m. Kertinį akmenį pašventino Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina. Bažnyčia konsekruota 1635 m. Šios bažnyčios nuodėmklausys ir pamokslininkas buvo Andriejus Bobola – kazokų nužudytas 1657 m., šventuoju paskelbtas 1938 m. Daug kartų bažnyčia naikinta gaisrų ir žmonių.
1749–1755 m. jėzuitas architektas Tomas Žebrauskas bažnyčios kupolui suteikė laiptuotą formą, suprojektavo ir dabar esantį didįjį altorių. Viduje buvo nutapytos šv. Kazimiero gyvenimą vaizduojančios freskos.
1773 m. panaikinus Jėzaus Draugiją (atkurta 1814 m.) bažnyčią globojo kunigai augustinai, vėliau – misionieriai. Per 1812 m. karą prancūzų kariuomenė čia įsirengė grūdų sandėlį, sunaikino altorius.
1832 m. misionieriai buvo išvaryti. Keletą metų bažnyčia stovėjo apleista. 1841 m. rusų valdžia bažnyčią atidavė stačiatikiams. 1864–1868 m. pagal archit. N. Čiagino projektą atlikta rekonstrukcija, pakeitusi bažnyčios išvaizdą: pristatytas masyvus centrinis bokštas, pažeminti šoniniai. Jie ir kupolas uždengti svogūno formos šalmais.
1915 m. vokiečių kariuomenė Šv. Kazimiero bažnyčioje įrengė liuteronų maldos namus. 1917 m. ji buvo sugrąžinta katalikams. 1919 m. Vilniaus arkivysk. pal. Jurgis Matulaitis bažnyčią grąžino jėzuitams. 1925 m. lenkų jėzuitai pagal J. Borovskio projektą ją restauravo.
Nuo 1940 m. čia dirbo lietuviai jėzuitai. 1942–1943 m. rektoriaujant kun. Romualdui Blažiui atstatyta kupolo karūna, kurią suprojektavo archit. Jonas Mulokas.
1949 m. sovietų valdžia Šv. Kazimiero bažnyčią uždarė. Joje buvo įrengtas vyno sandėlis, ilgainiui sunaikintas visas bažnyčios inventorius. 1963 m. čia buvo įrengtas ateizmo muziejus.
1988 m. spalį Šv. Kazimiero bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Po restauracijos 1991 m. kovo 3 d. arkivyskupas Julijonas Steponavičius ją pašventino. Nuo tada bažnyčioje vėl dirba jėzuitai.
Architektūra ir dailė
Šv. Kazimiero bažnyčia – vienas gražiausių baroko paminklų Vilniuje. Ji pastatyta pagal Romos Jėzaus (Il Gesù) bažnyčios pavyzdį, tačiau skirtingai nuo jos, turi du pagrindinio fasado bokštus. Bažnyčios planas sudaro lotynišką kryžių. 40 m aukščio ir 17 m skersmens kupolą vainikuoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio karūnos formos žibintas. Viduje dominuoja plati 25 m aukščio centrinė nava. Šonuose – šešios praėjimu nesujungtos koplyčios.
Bažnyčios vidų puošia trys vėlyvojo baroko stiliaus dirbtinio marmuro altoriai. Jiems paveikslus nutapė dailininkas Antanas Kmieliauskas. Didžiajame altoriuje: „Kristaus prisikėlimas“ ir „Šv. Kazimieras“, kairiajame: „Šv. Andriejus Bobola“ ir „Neregio išgydymas“, dešiniajame: „Šv. Ignacas Lojola“ ir „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“.
Kripta
1991 m. Šv. Kazimiero bažnyčioje po didžiuoju altoriumi buvo rasta XVII a. kripta su unikaliais piešiniais ant sienų. Joje galėjo būti palaidoti čia gyvenę bei dirbę jėzuitai ir bažnyčios geradariai. 1995 m. šioje kriptoje perlaidoti žmonių palaikai ir iš kitų bažnyčios rūsių. 2003 m. joje įrengta šv. Andriejaus Bobolos atminimo vieta.
Muzika
Bažnyčioje įrengti kompiuteriniai „Allen“ (JAV) ir vokiški mechaniniai „Oberlinger“ 45 balsų vargonai. Kiekvieną sekmadienį po Sumos vyksta religinės muzikos koncertai.
Jėzuitai
Šv. Kazimiero bažnyčia priklauso Jėzaus Draugijai – jėzuitams. Ši vienuolija įkurta 1540 m. Jėzuitai rūpinasi sielovada, veda rekolekcijas, didelį dėmesį skiria jaunimui šviesti ir ugdyti. Jiems būdingas veiklus apaštališkas nusiteikimas. Jėzuitai neieško vienumos, o patį darbą laiko tarnavimu Dievui. Lietuvoje jėzuitai įsikūrė 1569 m. Didelę reikšmę turėjo 1579 m. jų įsteigtas Vilniaus universitetas, kitos kolegijos. Šiuo metu jėzuitai darbuojasi Vilniuje, Kaune, Šiauliuose.