Apie mus

Istorija

Baž­ny­čia pra­dė­ta sta­ty­ti 1604 m. Kertinį akmenį pašventino Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina. Baž­ny­čia kon­sek­ruo­ta 1635 m. Šios baž­ny­čios nuodėmklausys ir pa­moks­li­nin­kas buvo Andriejus Bobola – kazokų nužudytas 1657 m., šven­tuo­ju pa­skelb­tas 1938 m. Dau­g kar­tų baž­nyčia nai­kin­ta gais­rų ir žmo­nių.

1749–1755 m. jė­zui­tas ar­chi­tektas To­mas Žeb­raus­kas baž­ny­čios ku­po­lui su­tei­kė laiptuo­tą for­mą, su­pro­jek­ta­vo ir da­bar esan­tį di­dį­jį al­to­rių. Vi­du­je bu­vo nu­ta­py­tos šv. Ka­zimie­ro gy­ve­ni­mą vaiz­duo­jan­čios fres­kos.

1773 m. pa­nai­ki­nus Jė­zaus Drau­gi­ją (at­kur­ta 1814 m.) baž­ny­čią glo­bo­jo ku­ni­gai au­gus­ti­nai, vė­liau – mi­sio­nieriai. Per 1812 m. ka­rą pran­cū­zų ka­riuo­me­nė čia įsi­ren­gė grū­dų san­dė­lį, su­nai­ki­no al­to­rius.

1832 m. misionieriai buvo išvaryti. Keletą metų bažnyčia stovėjo apleista. 1841 m. ru­sų val­džia baž­ny­čią ati­da­vė sta­čia­ti­kiams. 1864–1868 m. pa­gal ar­chi­t. N. Čia­gi­no pro­jek­tą at­lik­ta re­konst­ruk­ci­ja, pa­kei­tu­si baž­ny­čios iš­vaiz­dą: pri­sta­ty­tas ma­sy­vus cen­tri­nis bokš­tas, pa­že­min­ti šo­ni­niai. Jie ir ku­po­las už­deng­ti svo­gū­no for­mos šal­mais.

1915 m. vo­kie­čių ka­riuo­me­nė Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čio­je įren­gė liu­te­ro­nų mal­dos na­mus. 1917 m. ji bu­vo su­grą­žin­ta ka­ta­li­kams. 1919 m. Vil­niaus ar­ki­vys­k. pal. Jur­gis Ma­tu­lai­tis baž­ny­čią grą­ži­no jė­zui­tams. 1925 m. lenkų jėzuitai pagal J. Borovskio projektą ją restauravo.

Nuo 1940 m. čia dir­bo lie­tu­viai jė­zui­tai. 1942–1943 m. rek­to­riau­jant kun. Romualdui Bla­žiui at­sta­ty­ta ku­po­lo ka­rū­na, ku­rią su­pro­jek­ta­vo ar­chit. Jonas Mu­lo­kas.

1949 m. so­vie­tų val­džia Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čią už­da­rė. Jo­je bu­vo įreng­tas vy­no san­dė­lis, il­gai­niui su­nai­kin­tas vi­sas baž­ny­čios in­ven­to­rius. 1963 m. čia buvo įrengtas ate­iz­mo mu­zie­jus.

1988 m. spa­lį Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čia ­grą­žin­ta ti­kin­tie­siems. Po res­tau­ra­ci­jos 1991 m. ko­vo 3 d. ar­ki­vys­kupas

Julijonas Ste­po­na­vi­čius ją pa­šven­ti­no. Nuo tada bažnyčioje vėl dirba jėzuitai.

Architektūra ir dailė

Šv. Kazimiero bažnyčia – vienas gražiausių baroko paminklų Vilniuje. Ji pastatyta pagal Romos Jėzaus (Il Gesù) bažnyčios pavyzdį, tačiau skirtingai nuo jos, turi du pagrindinio fasado bokštus. Bažnyčios planas sudaro lotynišką kry­žių. 40 m aukščio ir 17 m skersmens kupolą vai­ni­kuoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio karūnos formos ži­bintas. Viduje dominuoja plati 25 m aukščio centrinė na­va. Šo­nuo­se – šešios praėjimu nesujungtos koplyčios.

Bažnyčios vidų puošia trys vėlyvojo baroko stiliaus dirb­tinio marmuro altoriai. Jiems paveikslus nutapė dai­lininkas Antanas Kmieliauskas. Didžiajame altoriuje: „Kris­taus prisikėlimas“ ir „Šv. Kazimieras“, kairiajame: „Šv. An­driejus Bobola“ ir „Neregio išgydymas“, de­šiniajame: „Šv. Ig­nacas Lojola“ ir „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“.

Kripta

1991 m. Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čio­je po di­džiuo­ju al­to­riu­mi bu­­vo ras­ta XVII a. krip­ta su uni­ka­liais pie­ši­niais ant sie­nų. Jo­je ga­lė­jo bū­ti pa­lai­do­ti čia gy­ve­nę bei dir­bę jė­zui­tai ir baž­ny­čios ge­ra­da­riai. 1995 m. šio­je krip­toje per­lai­do­ti žmo­nių pa­lai­kai ir iš ki­tų bažnyčios rū­sių. 2003 m. joje įrengta šv. And­riejaus Bobo­los at­mi­ni­mo vie­ta.

Muzika

Baž­ny­čio­je įreng­ti kom­piu­te­ri­niai „Al­len“ (JAV) ir vokiški me­cha­ni­niai „Ober­lin­ger“ 45 bal­sų var­go­nai. Kiekvieną sek­ma­die­nį po Sumos vyks­ta re­li­gi­nės mu­zi­kos koncertai.

Jėzuitai

Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čia pri­klau­so Jė­zaus Drau­gi­jai – jė­zui­tams. Ši vie­nuo­li­ja įkur­ta 1540 m. Jė­zui­tai rū­pi­na­si sie­lo­va­da, ve­da re­ko­lek­ci­jas, di­de­lį dė­me­sį ski­ria jau­ni­mui švie­sti­ ir ug­dy­ti. Jiems bū­din­gas veik­lus apaš­ta­liš­kas nu­si­tei­ki­mas. Jėzuitai neieš­ko vie­nu­mos, o pa­tį dar­bą lai­ko tar­na­vi­mu Die­vui. Lie­tu­vo­je jė­zui­tai įsi­kū­rė 1569 m. Di­de­lę reikš­mę tu­rė­jo 1579 m. jų įsteig­tas Vil­niaus uni­ver­si­te­tas, ki­tos ko­legi­jos. Šiuo me­tu jė­zui­tai dar­buo­ja­si Vil­niu­je, Kau­ne, Šiau­liuo­se.