Krikštas

„Argi nežinote, jog mes visi, pakrikštytieji Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti jo mirtyje? Taigi, krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą“ (Rom 6, 3–4).

Krikštą apaštalas Paulius apibūdina kaip mirties ir prisikėlimo patirtį. Krikštas – tai gyvenimo su Kristumi pradžia.

Gyvenimas su Kristumi yra didelė Dievo dovana. O mūsų pareiga padaryti viską, ką galime, kad kitas žmogus tą dovaną gautų. Čia tėvų vaidmuo yra labai svarbus. Jie turi suprasti šio sakramento svarbą ir sąmoningai jam rengtis.

Krikštu yra švenčiamas naujo nario į(si)traukimas į Bažnyčią, į krikščionių šeimą. Tačiau tai tik pirmas gyvenimo su Kristumi žingsnis. Tėvai ir krikšto tėvai įsipareigoja padėti Krikštą priimančiam eiti tikėjimo keliu. Prie naujo Bažnyčios nario ugdymo turi prisidėti ir visa krikščionių bendruomenė. Po Krikšto priimami Sutaikinimo, Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentai.

Krikštyti žmogų galima bet kokio amžiaus, tačiau Bažnyčia siūlo tai padaryti nuo pat pirmųjų jo gyvenimo dienų.

Per krikštą užduodami klausimai į kuriuos krikštijamasis arba jį atstovaujantys tėvai ir krikšto tėvai atsako "Tikiu":

  • „Ar tiki į Dievą Tėvą, Visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją?“ Klausiama, ar tiki, kad egzistuoja tas, kuris tave sukūrė, kuris teikia tavo gyvenimui tikslą ir prasmę, kad tu nesi tas, kuris šiuos dalykus nustato?
  • "Ar tiki į Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį...?" Klausiama, ar tiki, kad tas, kuris turėjo Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu ir apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis išore tapo kaip visi žmonės, bet Dievas jį išaukštino (plg. Fil 2, 6–7)? Ar tiki, kad, būdamas kūriniu, esi toks svarbus ir nuostabus, kad Dievas pasirinko tapti kūriniu tokiu kaip tu?
  • "Ar tiki į Šventąją Dvasią, šventą visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą...?" Klausiama, ar tiki, kad Dievo Dvasia veikia pasaulyje – ne tik tavyje ar manyje, bet ypač mumyse? Tai yra, ar tiki, kad Dvasia labiausiai gyva ne atskiruose individuose, o bendruomenėse, kurių nariai stengiasi gyventi pagal Kristaus pavyzdį? Jie sudaro Kristaus kūną.

Minėti trys klausimai yra labai svarbūs. Į juos visus atsakyti „tikiu“ – tai labai aiškiai pareikšti, kas man yra Dievas, kas esu aš ir koks mano santykis su kitais žmonėmis. Krikšto pažadų davimas rodo, koks radikalus yra asmens apsisprendimas.

Kadangi krikštu pradedamas naujas ir veiklus gyvenimas, Bažnyčia naują pakrikštytąjį patepa aliejumi. Senovėje patepimas buvo Dievo palaimos ir sustiprinimo ženklas. Atletai būdavo ištepami aliejumi prieš varžybas, karaliai patepami prieš pradėdami vadovauti, o aukštieji kunigai Izraelyje patepimą priimdavo kaip Dievo palaimos ženklą. Ir mes buvome patepti, mes tapome „pateptaisiais“, „Kristumi“. Krikšto metu tampame mažuoju Kristumi – pažodžiui „krikščionimi“, kad pradėtume naują, veiklų, reiklų krikščionišką gyvenimą.


SKAITYKITE DAUGIAU

Michael Himes "Tikėjimo slėpinys: įvadas į katalikybę", sk. Krikštas

Katalikų Bažnyčios katekizmas: Krikštas

Vaizdo medžiaga apie Krikštą

Pasirengimo mažų vaikų Krikštui tvarka

Pasirengimas Krikštui ir pačios apeigos paprastai vyksta savoje parapijoje, tačiau, esant svarbiai priežasčiai, galima krikštyti ir kitur. Jeigu ketinate priimti Krikšto sakramentą Šv. Kazimiero bažnyčioje, laikykitės čia nurodytos tvarkos:

  • susipažinkite su čia pateikta medžiaga apie Krikštą;
  • kreipkitės į kunigą likus bent mėnesiui iki Krikšto, sutarkite datą ir laiką;
  • pasirinkite Krikšto tėvus – krikšto tėvą ir mamą arba bent vieną iš jų; bent vienas iš krikšto tėvų turi būti priėmęs Krikšto, Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus; abu turi būti subrendę šioms pareigoms ir ne jaunesni nei 16 metų.
  • užregistruokite Krikštą, užpildydami žemiau pateiktą formą;
  • pasirinkite skaitinius ir sutarkite, kas iš dalyvių juos perskaitys;
  • Krikšto apeigoms turėkite žvakę ir baltą rūbelį.
Kriksto_apeigynas.pdf