Realybė. Šaltiniai

Ieškau atgaivos, palaikymo ir išgydymo šaltinių, kurių mano dvasiai, kaip ir kūnui, nuolat reikia.

Išgyju – manasis „aš“ man vėl yra sugrąžinamas – vienatvėje ir tyloje.

Tad dabar siekiu nutildyti savo žodžius bei mintis išgirsdamas mane pasiekiančius garsus, jausdamas savo kūną, kvėpavimą.

Esu palaikomas meilės.

Todėl prisimenu ir naujai išgyvenu tuos momentus, kada jaučiausi mylimas, branginamas, kai manimi buvo rūpinamąsi.

Tada regiu save atsiveriantį meilėje draugams, tiems, kuriems reikia mano pagalbos ir kiekvienai gyvai būtybei.

Atgyju kūrybingumo momentais. Kaip tai pasireiškia mano gyvenime?

Atrandu ramybę ir išgydymą šaknydamasis tikrovėje.

Prisimenu, ką patiriu, kai esu harmonijoje su žeme ir dangumi, su kalnais, upėmis ir vandenynais, su gamtos metų laikais bei jų raiška.

Viską randu maldoje, kuri man yra tartum kvapsnis, maistas, namai, skydas, stiprybė.

Prisimenu savo maldos metų laikus: neviltingo šauksmo momentus, džiugaus dėkojimo dienas, ramybės periodus, sakralumo akivaizdą, garbinimą.

Tada kalbu maldą, giedu giesmę ar deklamuoju eilėraštį, gimusį iš meilės, kuris noriu, kad lydėtų mane per visą gyvenimą ir mirštant skambėtų mano lūpose.