Realybė. Pabaiga

Įsivaizduoju, kad šiandieną mirsiu.

Paprašau aplinkinių palikti mane vieną, kad savo draugams parašyčiau tam tikrą testamentą, kurio skyriais galėtų būti sekantys punktai

1. Dalykai, kuriuos mėgau gyvenime:

ragaudamas,

žvelgdamas,

uostydamas,

klausydamas,

liesdamas.

2. Branginau šias patirtis:

3. Supratimai, kurie mane išlaisvino:

4. Požiūriai, iš kurių išaugau:

5. Suvokimai, kurių dėka išgyvenau:

6. Dalykai, dėl kurių gyvenau:

7. Įžvalgos, kurias patyriau gyvenimo mokykloje:

įžvalgos apie Dievą,

pasaulį,

žmogiškumą,

Jėzų Kristų,

meilę,

religiją,

maldą.

8. Rizikingi dalykai, kurių ėmiausi, patirti pavojai:

9. Kančios, kurios mane užgrūdino:

10. Pamokos, kurių išmokė mane gyvenimas:

11. Įtakos, formavusios mano gyvenimą (asmenys, užsiėmimai, knygos, įvykiai):

12. Šv. Rašto ištraukos, nušvietusios mano gyvenimo kelią:

13. Dalykai, dėl kurių gailiuosi savo gyvenime:

14. Mano gyvenimo pasiekimai:

15. Mano širdyje branginami asmenys:

16. Mano neišsipildę troškimai:

Galiausiai, parenku tokiam raštui pabaigą: eilėraštį – savo paties ar kito žmogaus – arba maldą, eskizą arba žurnalo nuotrauką, šv. Rašto ištrauką arba bet ką, kas, manau, tiktų mano testamento pabaigai.