Realybė. Pabaiga
Įsivaizduoju, kad šiandieną mirsiu.
Paprašau aplinkinių palikti mane vieną, kad savo draugams parašyčiau tam tikrą testamentą, kurio skyriais galėtų būti sekantys punktai
1. Dalykai, kuriuos mėgau gyvenime:
ragaudamas,
žvelgdamas,
uostydamas,
klausydamas,
liesdamas.
2. Branginau šias patirtis:
3. Supratimai, kurie mane išlaisvino:
4. Požiūriai, iš kurių išaugau:
5. Suvokimai, kurių dėka išgyvenau:
6. Dalykai, dėl kurių gyvenau:
7. Įžvalgos, kurias patyriau gyvenimo mokykloje:
įžvalgos apie Dievą,
pasaulį,
žmogiškumą,
Jėzų Kristų,
meilę,
religiją,
maldą.
8. Rizikingi dalykai, kurių ėmiausi, patirti pavojai:
9. Kančios, kurios mane užgrūdino:
10. Pamokos, kurių išmokė mane gyvenimas:
11. Įtakos, formavusios mano gyvenimą (asmenys, užsiėmimai, knygos, įvykiai):
12. Šv. Rašto ištraukos, nušvietusios mano gyvenimo kelią:
13. Dalykai, dėl kurių gailiuosi savo gyvenime:
14. Mano gyvenimo pasiekimai:
15. Mano širdyje branginami asmenys:
16. Mano neišsipildę troškimai:
Galiausiai, parenku tokiam raštui pabaigą: eilėraštį – savo paties ar kito žmogaus – arba maldą, eskizą arba žurnalo nuotrauką, šv. Rašto ištrauką arba bet ką, kas, manau, tiktų mano testamento pabaigai.