Kas slypi už Helouvyno kostiumų ir žvakučių mirusiems?
Neretas lietuvis įsitikinęs, kad „Visų šventųjų diena“ yra sena, krikščioniška mūsų protėvių perduota tradicija, o Helouvynas – nauja mada, atėjusi iš vakarų pasaulio. Bet ar taip yra iš tiesų? Šiame trumpame straipsnyje atrasite esminę informaciją apie šias šventes, jų kilmę bei įtaką žmogui.
Švenčių kilmė ir panašumai su šiomis dienomis
Pati seniausia žinoma šių švenčių kilmė yra senovės keltų dvasinė tradicija bei religinis festivalis, pavadinimu „Samhain“. Keltai minėdavo spalio 31 – lapkričio 1 dienas, kaip vasaros pabaigą bei tamsiojo žiemos periodo pradžią. Samhain buvo laikomas keltų genties mirties dievu, o šis, pereinamasis laikotarpis, sezonų pasikeitimas – laikmečiu, kuomet riba tarp regimo ir neregimo pasaulio pasidaro itin plona ir ją galima lengvai peržengti.
Šioje senoje pagoniškoje šventėje galime įžvelgti tiek Helouvyno, tiek Vėlinių tradicijų, kas aiškiai parodo, atrodytų, skirtingų švenčių kilmę. Nuo lapkričio 1-osios prasidėdavo keltų žiema, tad šio sezono pradžią jie susiejo su mirties diena, kadangi žiema – tamsus, šaltas bei atšiaurus laikotarpis. Iš istorinių šaltinių matome, kad šių laikų mirusiųjų dienos minėjimo šaknys siekia iki 8-to amžiaus prieš Kristų. Spalio 31-ąją, žiemos pradžios išvakarėse, būdavo laikas keltų pagoniškų aukų aukojimui. Keltai tikėjo, jog tą vakarą mirties viešpats Samhain leisdavo mirusiųjų dvasioms sugrįžti iš anapus į savo žemiškus namus, tad žmonės, norėdami apsisaugoti vėlių bei pagerbti jas, kad šios nepadarytų jiems nieko blogo, kurdavo ugnį, laužus toms dvasioms (panašiai kaip šiomis dienomis Vėlinių metu degame žvakutes, kurios atspindi truputį sumodernintą aukojimą mirusiems) bei aukodavo maisto, gyvūnų ir net žmonių aukas. Pagal Vėlinių šventimo tradicijas, taip pat tikima, jog žmonėms degant žvakutes kapuose, mirusieji aplanko gyvuosius. Matome, kad senovės „Samhain“ ir šių laikų „Vėlinių“ esmė ta pati, - pasikeitė tik pavadinimai ir prie viso to prisidėjo krikščioniška etiketė. Prieš keltiškus ritualus, atsakingi asmenys vaikščiodavo po namus ir rinkdavo maistą iš žmonių, skirtą aukoms. Kurie žmonės neduodavo maisto, tiems būdavo išpranašaujama nesėkmė ateinančiuose metuose. Aukojimo metu kai kurie žmonės persirengdavo kostiumais. Visas šias tradicijas matome šių laikų Helovyne - kostiumuose bei saldainių prašyme, skanduojant įvairiausias skanduotes, skelbiančias kas nutiks, jei žmogus saldainių neduos. Taip pat, tą vakarą keltai burtininkaudavo, spėdavo ateitį ir atlikdavo kitas apeigas. Peržvelgus šių laikų Helovyno filmų ir kitų pramogų repertuarą, matome, kad pagrindinė tema – burtai. Žaidimo forma burtininkauti šiais laikais žmones skatina ir katalikų bei kitų krikščioniškų denominacijų atstovai. Tačiau tai nėra žaidimai.
„Visi šventieji“
Visų šventųjų diena iki 835-ųjų metų buvo minima gegužės 13 d., tačiau popiežius Gregorijus III dėl nepaaiškinamų priežasčių perkėlė šią šventę į lapkričio 1d. Nuo to laiko, lapkričio 1-osios išvakarės tapo „Visų pašventintųjų išvakarėmis“ arba „Šventuoju vakaru“. Angliškai šis pavadinimas skambėjo All Hallow‘s Even arba All saints‘ Eve. Galiausiai pavadinimas buvo sutrumpintas ir tapo Halloween, kas ir yra Helouvynas.
Keistas „sutapimas“, jog nemažai kultūrų visame pasaulyje tiek antikos, tiek dabartiniais laikais turi šventes, kuomet švenčiama mirtis, minimi mirusieji bei aukojamos aukos. Beveik visos jos vyksta spalio mėnesio gale. Galime tikėti, jog visi šie faktai tėra sutapimai, kurie neturi nei prasmės, nei įtakos šiandieniniam žmogui, švenčiančiam abejas šventes. Klausimas, ar mūsų skeptiškumas apsaugo mus nuo to, kas vyksta tomis dienomis, žmogui įsitraukiant į šias šventes?
Kodėl satanistams svarbios šios šventės?
Satanistai – tai religinė grupė žmonių, kurie yra sąmoningai pasirinkę garbinti šėtoną, jam tarnauti, įgyvendinti savo „dievo“ planus žemėje. Jie atlieka būrimus, užkeikimus, ritualus bei apeigas, kurie įgalina šėtono tarnus – įvairaus rango demonus, vykdyti savo destruktyvią bei mirtį nešančią veiklą žmonijoje.
Satanistai Helouvyno laikotarpį vadina šėtono atostogomis. Šiuo metu okultistai bei raganos aktyviai atlieka ritualus ir prakeikimus, bet to nežinodami eiliniai žmonės ir net gi tikintieji prie to prisideda.
Vienas buvęs satanistas atkleidžia visą šio laikotarpio esmę ir teigia, kad šėtonui patinka, kai tikintieji Dievu apsirengia demoniškai, net nesuvokdami, jog ši veikla atneša giminės prakeikimą, kuris pereina iš kartos į kartą. Jis pasakoja, kad iš pirmo įspūdžio linksmai atrodantis moliūgas yra materija, suteikianti galimybę įsigalėti demonui „Oshiun“, kuris atveria legalią prieigą negandom užplūsti namus. Žmonės šių švenčių laikotarpiu atsiveria demonų atakoms, kai apsirengia kostiumais - identitetas yra pakertamas ir žmogaus asmenybė iškraipoma. Taip pat ir degant žvakutes prie kapų arba, kitaip sakant, aukojant mirusiems ugnį, žmogus suteikia legalią teisę familiariems demonams, kurie buvo prisiklijavę prie mirusio žmogaus, prilipti prie jų asmenybės bei gyvenimo. Tai vyksta nepastebimai, bet demonai tokiu būdu tyliai ir ramiai griauna žmogaus gyvenimą iš vidaus per nesantaiką, depresiją, įvairiausias baimes, ligas ir t.t.
Helovynas demoniškam ir dvasiniam pasauliui toks pat svarbus, kaip krikščionims svarbi Kristaus prisikėlimo šventė, ir tai yra priešpriešos ženklas Kristaus šlovinimui ir gyvenimui. Šių švenčių šventimas yra sandoros su mirtimi patvirtinimas. Tie, kurie švenčia Helovyną, priklaupia prieš šėtoną net jei to ir nežino, nesupranta ar tuo netiki. Didžiausi burtai bei raganavimas yra atpalaiduojamas šiuo laiku, nes satanistai ir raganiai naudodami kraujo aukas, taro kortas, mirusiųjų kaulus, įvairius amuletus, padidina antgamtinį mirties veikimą savo susirinkimuose, kuris skirtas sužlugdyti šeimas ir gyvenimus. Tokiu būdu užleidžiamos ligų, persileidimų, skyrybų, depresijos, savižudybės dvasios. Okultizmu užsiimantys žmonės kontaktuoja su mirties dvasiomis ir gali daryti įtaką tiek dvasiniame, tiek ir fiziniame pasaulyje. Helovynas bei Vėlinės - tai šėtono spendžiami spąstai tiek tikintiems, tiek netikintiems. Šiuo metu daug žmonių dingsta, miršta, yra nužudomi ar išprievartaujami. Velnias atėjo vogti žudyti ir naikinti, ir tai jis daro žmogaus gyvenime, jo paties leidimu.
Kokia išeitis?
Kad ir kokia stipri tamsa būtų ir kaip ji stipriai bebūtų paveikusi tavo gyvenimą, iš šių dalykų yra išėjimas. Šventame Rašte parašyta, kad Jėzus Kristus atėjo į šį pasaulį, kad žmogus turėtų apsčiai gyvenimo. Jėzuje Kristuje visi prakeikimai žmogaus gyvenime yra sunaikinami, nes Jis yra aukščiau velnio ir jo karalystės. Dievas taip pamilo žmones, kad Jis atidavė savo vienintelį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Juo patikės, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Jėzus sumokėjo didelę kainą ant kryžiaus, kad atpirktų žmogų, nes Jis pasiėmė visas žmonių nuodėmės ant savęs ir mirė. Tačiau mirtis negalėjo jo sulaikyti, kadangi Jis buvo teisus ir trečią dieną Jis prisikėlė, ir dabar yra per amžius gyvas ir veikiantis. Jei patikėsi, kad Jėzus mirė dėl tavo nuodėmių ir su tikėjimu melsies Jam, paprašydamas, kad Jis apvalytų tavo nuodėmes, Jis ateis, apvalys visas tavo nuodėmes, visus prakeikimus, visą burtų paveiką ir apsigyvens tavo širdyje, visiškai transformuodamas tavo gyvenimą. Jei tiki, melskis Jam iš visos širdies:
Jėzau, aš tikiu, kad Tu mirei ant kryžiaus dėl manęs. Aš
atgailauju, kad netikėjau Tavimi, atgailauju dėl viso savo
nuodėmingo gyvenimo būdo, dėl įsitraukimo į okultizmą
per šventes ir kitokį burtininkavimą. Meldžiu, apvalyk mano
nuodėmes ir apsigyvenk mano širdyje. Aš atiduodu savo
gyvenimą Tau. Aš išpažįstu, kad nuo šiol Jėzus Kristus yra
mano gyvenimo Viešpats ir Gelbėtojas.
Jei su tikėjimu meldeisi šia malda, nesvarbu ar jauti ar ne, - visagalis Dievas apsigyveno tavo širdyje. Nuo šiol gali bendrauti su Juo kiekvieną dieną melsdamasis Jam savais žodžiais bei pažinti Jį, skaitydamas Šventąjį Raštą. Dievas tave be galo myli ir įrašė tavo vardą danguje!
P.S. Jei jau esi gimęs iš aukšto anksčiau, bet vis vien dalyvavai tokio tipo šventėse bei burtininkavime, nuoširdžiai atgailauk, atsižadėk visų darytų veiksmų Jėzaus vardu ir išvaryk visus demonus, prisiklijavusius per tokias praktikas. Tikėjimu priimk laisvę nuo bet kokio prakeikimo ir nebepasiduok velnio klastoms.