Ar tu gyvas? Ar tu gyveni?
Keistoki, kiek netikėti gali pasirodyti šie klausimai. Tačiau būtent į juos bandysime atsakyti sau, švęsdami Velykas – minėdami Jėzaus Kristaus mirtį ir prisikėlimą.
Išgirdęs panašų klausimą, bet kuris gyvasis nesusimąstydamas galėtų pasakyti: „Žinoma, aš gyvas ir gyvenu.“ Mėgindamas ieškoti gilesnės klausimo prasmės, gal atsakytų: „Gyvas, bet argi tai gyvenimas?“
Įvairiai galima suprasti ir atsakyti į šiuos klausimus. Tačiau Velykos tarsi pačios klausia, „Ar tu esi gyvas Dievui?“
Žmogus gali gyventi labai turiningą, galbūt net jį patenkinantį ir kitiems naudingą gyvenimą, bet jame gali nelikti vietos Dievui ir su Juo susijusiems dalykams. Vienas galbūt pripažįsta Aukščiausiojo buvimą, tačiau dėl įvairiausių priežasčių neskiria laiko savo pažinimo gilinimui, negyvena pagal jį. Kitas gal nuramina save tuo, jog retkarčiais aplanko vieną ar kitą šventyklą ir „atlieka savo pareigą/-as Dievui.“ Ir dauguma guodžiasi tuo, jog „niekam nieko blogo nedaro.“
Kaip iš tiesų atrodo tavo gyvenimas, koks iš tiesų yra gyvenimo vaisius? Jėzus sakė: „Medį pažinsi iš vaisių. Kiekvienas geras medis duoda gerus vaisius, o blogas medis - blogus. Geras medis negali duoti blogų vaisių, o blogas - gerų“ (Mt 7 sk.). Jei gyveni darydamas bloga, nuodėmiauji (nuodėmė – negyventi pagal Dievo duotą Įstatymą ir nurodymus) – esi miręs. Miręs Dievui. Miręs gyvenimui, kurį Dievas vadina gyvenimu. Tai puikiai paaiškina apaštalas Povilas savo Laiško Efeziečiams antrojo skyriaus pradžioje (Ef 2, 1 eil. ir toliau.) Mums būtina išgirsti tai, ką sakė Jėzus. "Ne kiekvienas, kuris man sako: 'Viešpatie, Viešpatie!', įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje“ (Mt 7, 21). Taigi kai kurie gyvename mirę ir einame iš mirties į mirtį – Dievo teismą ir pasmerkimą.
Velykų šventė liudija apie mums dovanotą viltį ir galimybę. Dar gyvendamas mūsų tarpe, Viešpats Jėzus Kristus kalbėjo: “ Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ateina valanda, - ir dabar jau yra, - kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą, ir kurie išgirs, tie atgis. Nes kaip Tėvas turi gyvybę pats savyje, taip davė ir Sūnui turėti gyvybę pačiam savyje, ir taip pat suteikė Jam valdžią teisti, nes Jis - Žmogaus Sūnus. Nesistebėkite tuo, nes ateina valanda, kai visi, esantys kapuose, išgirs Jo balsą. Ir tie, kurie darė gera, išeis gyvenimo prisikėlimui, o kurie darė bloga - teismo prisikėlimui“ (Jn 5, 25-29). Akivaizdu, kad Viešpats kalba apie gyvenančius mirusiuosius ir mirusiuosius, esančius kapuose. Jėzus turi galią prikelti gyvenimui tiek vienus, tiek kitus. Tą Jis įrodė, gyvendamas ir pats prisikeldamas iš mirusių. Dar kurį laiką po prisikėlimo Jis bendravo su savo mokiniais. Jie ir šiandien savo Raštuose liudija, jog Jėzus Kristus yra tas, kuris turi galią atleisti nuodėmes ir nusikaltimus, išvaduoti iš kaltės ir vergavimo blogiems įpročiams, sutaikyti su Dievu ir suteikti jėgą gyventi teisiai ir teisingai, prikelti amžinam gyvenimui. Tačiau ko reikia, kad tai taptų realu žmogaus gyvenime?
Tikėjimo! Pasitikėjimo tuo, ką Dievas apreiškė ir pažadėjo, pasidavimo tam, ką įsakė ir nurodė. Tikėjimas neatsiranda savaime ir iš niekur. Jis gimsta „iš Dievo Žodžio klausymo“, kaip sako apaštalas Povilas. Tai yra, ieškant ir semiantis informacijos, grįstų Dievo Žodžiu (Apreiškimu, Šventuoju Raštu - Biblija), apmąstant, suprantant ir apsisprendžiant tuo gyventi. Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui, neįmanoma vykdyti Jo valios.
Artėjanti Velykų šventė- perspėjimas bei paraginimas, puiki proga skirti laiko apmąstyti savo ir gyvenimo vaisių, įvertinti savo požiūrį, paieškoti reikalingos – o dar svarbiau – būtinos žinoti informacijos. Tai laikas, kada reikėtų pasidomėti, patyrinėti, kokia prasmė ir iššūkiai slypi Kristaus mirtyje ir prisikėlime, ką reiškia Evangelija, kokį gyvenimo tikslą bei būdą siūlo Dievas bei koks yra krikščioniškasis tikėjimas... Ir todėl verta pasikalbėti apie tai su savo mylimiausiais, artimiausiais žmonėmis, draugais, kolegomis? Prasminga susitikti su tai išmanančiu ir galinčiu daugiau paaiškinti asmeniu?.. Biblijoje rašoma: „Artinkitės prie Dievo, ir Jis artinsis prie jūsų“ (Jok 4, 8)
Yra daugybė dalykų, kuriuos Dievas gali tau atverti. Tačiau ar tu panorėsi? Ar tu išgirsi Jo balsą?
Pradėk klausytis!
Jei išgirdai Dievo kvietimą, raginimą, pirmas tavo žingsnis link Jo yra malda. Pavyzdžiui tokia:
„Dieve, žinau, kad esu nusidėjėlis. Suprantu, kad esu vertas pasmerkimo ir bausmės. Tikiu, kad Jėzus mirė vietoje manęs ant kryžiaus. Tikiu, kad Jis praliejo kraują, mirė, buvo palaidotas ir prisikėlė dėl manęs. Viešpatie Jėzau, atleisk ir gelbėk mane. Daryk mane tokiu, kokiu Tu nori matyti. Dėkoju Tau, kad atleidi ir dovanoji man amžinąjį gyvenimą. Amen.“