Velykos

Kas yra Velykos?

Velykas mūsų tautoje švenčia beveik visi. Visgi retas suvokia jų prasmę. „pavasario šventė“, „bunda gamta, bundame ir mes“, margučių bei džiaugsmo šventė“- tokie atsakymai dažnai skamba paklaustų apie Velykų prasmę žmonių lūpose. Šie atsakymai, kaip ir velykiniai margučiai, gražūs, tačiau nei vieni, nei kiti su šią švente neturi nieko bendro.

Velykos- biblinė šventė, ir jos kilmė užrašyta Biblijoje. Tačiau tai ne vien istoriniai įvykiai, bet reali galimybė suvokti Evangelijos tiesą ir patirti Dievo jėgą.

Viskas prasidėjo nuo Dievo pažado Izraelio tautai, varginamai baisios vergijos. Tas pažadas buvo toks: „Aš pažadu išvesti jus iš Egipto kančios į kraštą, tekantį medumi ir pienu“ (Iš 3, 17). Pati tauta nepajėgė išsilaisvinti, tačiau Dievo pasiųstas Mozė prašė faraono, kad šis išleistų visus žydus į laisvę.

Faraonas ne tik jo nepaklausė, bet laisvės trokštantiems žydams padidino darbo naštą ir pradėjo dar stipriau juos engti. Tuomet prasidėjo antgamtiniai Egiptą baudžiantys Dievo darbai: vanduo pavirto krauju, egiptiečius apniko varlės, uodai, musės, skėriai, kruša sunaikino derlių, išgaišo galvijai, žmonės susirgo baisiomis votimis, žemė apdengė aklina tamsa. Devynios bėdos sekė viena paskui kitą, tačiau Egipto valdovas nepalūžo ir neišleido savo vergų. Skaudžios rykštės bei prakaito upės ir toliau buvo Izraelio kasdienybė, o medumi ir pienu plūstanti pažadėtoji žemė- regima tik svajonėse.

Tačiau svajonės tapo realybe. Vergovės pančiai krito. Gąsdinantis Egiptas liko tik praeities prisiminimas. Tauta išėjo į pažadėtą laisvę. Viskas įvyko staiga, per vieną dieną. Tą dieną Dievas liepė vadinti PASCHA- PERĖJIMŲ. Izraelitai gavo paslaptingas instrukcijas, kurių privalėjo šventai laikytis. Nuo tų nurodymų įvykdymo priklausė jų likimas. Išėjimo knygoje skaitome, kokie buvo nurodymai: „Kiekvienas teparūpina savo šeimai avinėlį- paėmę jo kraujo, paženklins juo abi durų staktas ir sąramą tų namų, kur jis bus valgomas“.......Tai yra Viešpaties Pascha (perėjimas). Juk tą pačią naktį aš pereisiu Egipto žemę, užmušdamas visus Egipto krašto pirmagimius ne tik žmonių, bet ir gyvulių; padarysiu teismą visiems Egipto dievams- aš, Viešpats. Betgi kraujas paženklins namus, kuriuose esate jūs. Matydamas kraują, jus praeisiu ir jokia rykštė neištiks jūsų, kai aš niokosiu Egipto kraštą. Ši diena bus jums atsiminimo diena: švęskite ją kaip amžiną įsaką“ (Iš 12, 3- 14).

Tą naktį angelas naikintojas tikrai perėjo per Egipto žemę, nusinešdamas visų pirmagimių gyvybes. Faraonas pasidavė. Jis vyte išvijo Izraelį iš savo šalies. Dievas pažemino Egipto aroganciją ir palaužė valdžią. Viešpaties perėjimas baigėsi išėjimu. Izraelis amžiams buvo išlaisvintas iš Egipto vergovės. Visgi ši diena ne visiems reiškė džiaugsmą. Atvirkščiai, daugumai egiptiečių ji buvo didžiausia sielvarto diena. Ta pati diena vieniems reiškė mirtį, kitiems- naujo gyvenimo pradžią. Ta pati diena buvo „vieniems mirties kvapas mirčiai, kitiems gyvenimo kvapas gyvenimui“ (2 Kor 2, 16).

Kas nulėmė tokį fatališką skirtumą? Avinėlio kraujas ant durų staktų. Namai, kurių durys buvo juo paženklintos, liko sveiki. Namai be kraujo ženklo- mirtinai sužeisti. Tik avinėlio kraujas turėjo galią sustabdyti besiartinančią mirtį. Nuo tol tas mėnuo, hebrajiškai abido, Izraelyje tapo pirmuoju metų mėnesiu, skelbiančius Naujuosius Metus.

Ką Izraelio Pascha reiškia mums? Kodėl maždaug po 3450 metų kiekvienais metais mes ją švenčiame?

Rašydamas bažnyčiai apie Senojo Testamento šventes, apaštalas Paulius moko: „Visa tai tėra būsimųjų dalykų šešėlis. Bet realybė yra Kristuje“ (Kol 2, 17). Tikrasis Velykų avinėlis yra Dievo Sūnus, Jėzus Kristus. Velykų realybė- Kristaus mirtyje ir Jo pralieto kraujo galioje. Pascha- Dievo duota galimybė kiekvienam žmogui amžiams išeiti iš dvasinės vergovės ir pradėti naują gyvenimą.

Evangelijos žinia prasideda nuo visos žmonijos būklės įvertinimo: „Nėra teisaus, nėra nei vieno. Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų. Visi paklydo, visi nuėjo vėjais; nėra kas darytų gerą, nėra nei vieno“ (Rom 3, 10- 12). Kiekvieno žmogaus tikroji padėtis Dievo atžvilgiu yra beviltiška. Žmonija yra pavergta nuodėmės ir mirties. „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas“,- aiškina mums Jėzus (Jn 8, 34). Apaštalas Paulius rašo: „Mat aš sugebu gero trokšti, o padaryti ne. Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu. O jeigu darau, ko nenoriu, tada nebe aš tai vykdau, bet manyje gyvenanti nuodėmė“ (Rom 7, 18- 20). Didžiausia žmogaus bėda yra ta, kad jis nenori matyti savo nuodėmių, atsisako tikėti, jog yra nelaisvas, nesutinka, jog yra kritęs Dievo akyse. Padėti ligoniui įmanoma tik tuo atveju, jei jis pripažįsta, jog serga, ir ieško pagalbos. Padėti belaisviui išeiti į žemę, tekančia medumi ir pienu, galima tik tada, kai jis supranta, kad gyvena nelaisvėje. Todėl Evangelija visų pirma atskleidžia milžinišką dvasinę blogio imperiją, pavergusią visą žmoniją.

Kai mes išdrįstame pripažinti savo tikrąją padėtį, tai yra dvasinę vergystę, Evangelija mūsų žvilgsnius nukreipia į Gelbėtoją- Jėzų. „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“ (Jn 1, 29). Be šio Avinėlio kraujo bandymai išeiti iš tironiškos nuodėmės priespaudos yra bergždi ir pasmerkti. Nėra kitos jėgos ir nėra kito būdo nuodėmės pančiams nutraukti. „Jei tad Sūnus jus išvaduos- tai būsite iš tiesų laisvi“,- sako pats Kristus (Jn 8, 36). Dievas myli kiekvieną ir nori išlaisvinti bei įvesti į išsvajotą pažado žemę- Dievo Karalystę. Todėl Jis siunčia savo sūnų į žemę ir surengia tikrąsias Velykas. „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžiną gyvenimą. Dievas gi neatsiuntė savo Sūnaus pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas. Kas Jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus. Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti“ (Jn 3, 16- 19).

Jėzų Kristų per Velykas nukryžiavo neatsitiktinai. Tą dieną drauge su kitais avinėliais, pjaunamais beveik kiekvienoje Izraelio šeimoje, buvo paskerstas ir Dievo Avinėlis- Jėzus. Jo mirtis nebuvo pralaimėjimas. Atvirkščiai, ji tapo amžinojo gyvenimo ir dvasinės laisvės garantu. Trečią dieną Jėzus prisikėlė iš numirusiųjų ir atskleidė savo mokiniams tikrąją Velykų prasmę- išgelbėjimą iš nuodėmės ir amžinos mirties. „Jis yra paaukotas mūsų velykinis Avinėlis, Kristus. Dievas Jį paskyrė permaldavimo auka, Jo kraujo galia veikiančia per tikėjimą“ (1 Kor 5, 7; Rom 3, 25). Tą išskirtinę Velykų dieną buvo suduotas triuškinantis smūgis nuodėmei bei mirčiai. Nuo tada laisvę skelbianti Evangelijos žinia pamokslaujama visuose tautose. Kiekvienas, girdintis ją, kviečiams priimti Jėzaus auką, patepti Jo krauju savo širdies staktas, apsisaugoti nuo kartaus mirties geluonies ir švęsti Perėjimo šventę. Perėjimo iš tamsos į šviesą, iš vergovės į laisvę, iš mirties į gyvenimą, iš liūdesio į džiaugsmą. Avinėlio kraujas turi jėgą išlaisvinti iš nuodėmės ir mirties.

Jėzaus kraujas šiandien prieinamas kiekvienam žmogui. Kiekvienam trokštančiam tikros laisvės, naujo gyvenimo, dvasinės žemės, tekančios medumi ir pienu. Ar esi šventęs tikrąsias Velykas? Amžinasis gyvenimas trykšta Avinėlio kraujyje.

Pascha- lemtinga šventė. Amžinoji mirtis seniai jau vaikšto po Egipto žemę. Ji negailestingai pasirenka aukas. Tačiau toje pačioje žemėje skamba ir Geroji Naujiena, atverianti duris į laisvę, rodantį kelią į Dievo Karalystę ir dovanojanti amžiną gyvenimą. „Atpildas už nuodėmę- mirtis, o Dievo malonės dovana- amžinasis gyvenimas mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje“ (Rom 6, 23).

Ką pasirinksi? Vergystę ar laisvę? Gyvenimą ar mirtį? Nedvejok. Rinkis gyvenimą.

Ši malda pateps tavo širdies staktas Dievo Avinėlio krauju:

Viešpatie Dieve, išlaisvink mane iš nuodėmės pančių. Išvesk iš vergystės į laisvę, iš tamsos į Dievo Karalystę.

Tikiu Jėzumi Kristumi, savo Gelbėtoju.

Tikiu, kad Jo kraujas nuplauna mano nuodėmes. Garsiai išpažįstu Jį savo Viešpačiu. Šiandien mano Velykos, aš pereinu iš tamsos į šviesą, keliuosi iš mirties amžinajam gyvenimui. Jėzaus vardu dėkoju už išgelbėjimą. Amen.