Biblija – ypatinga knyga! Joje pasakojama Dievo ir žmogaus bendravimo istorija. Joje randame praeities, dabarties ir ateities aprašymus. Jos dėka galime pasimokyti ir tapti išmintingesni, ramesni, neprarasti vilties. Taigi, skaitykime ją! Tiesa, nelengva ją skaityti ir suprasti. Tai – ne mums įprastas nuotykių romanas, ne detektyvas... Visai kitas stilius ir struktūra! Bet paskaitinėkime ir - gal Dievas bus malonus, - turėsime naudos.
Pirmojoje Biblijos knygoje skaitome pasakojimą apie klestėjimo ir nepritekliaus laikotarpius Egipte ir aplink jį plytėjusiuose kraštuose. Tik aukščiausieji šalies valdovai iš tiesų žinojo, kas vyksta. Žinojo tik dėka paties Dievo apreiškimo jiems! Žinodami ateitį, valdovai parengė tautos išgelbėjimo planą ir jį gana sėkmingai įgyvendino. Tiesa, po šių įvykių kai kas iš esmės pasikeitė: ilgalaikis nepriteklius pavertė žmones faraono vergais. Iš laisvų žmonių – į vergus! (Vergas – 1) nelaisvas, beteisis, šeimininkui priklausantis žmogus; 2) baudžiauninkas; 3) nelaisvas, priklausomas, kitiems sunkiai dirbantis, tarnaujantis žmogus; 4) bevalis, neįstengiantis kam atsispirti; 5) gudrus, suktas – iš Lietuvių kalbos žodyno).
Štai trumpa ištrauka iš Pradžios knygos.
„...Žmonės ... sakė: „Neslėpsime nuo mūsų valdovo, kad nebeturime nei pinigų, nei gyvulių. Mums liko tik mūsų kūnai ir žemė. Kodėl turime mirti tavo akivaizdoje? Pirk mus ir mūsų žemę už duoną, kad su savo žeme priklausytume faraonui. Duok mums sėklos, kad išliktume gyvi, o žemė nepavirstų dykyne“. Taip Juozapas nupirko faraonui visą Egipto žemę, nes visi egiptiečiai pardavė savo laukus, kadangi juos labai kankino badas. Tuo būdu kraštas atiteko faraonui. Ir jis perkėlė žmones į miestus nuo vieno Egipto pakraščio iki kito. Tik kunigų žemės jis nenupirko, nes kunigai gaudavo išlaikymą iš faraono, todėl jie ir nepardavė savo žemės. Juozapas sakė žmonėms: „Šiandien aš nupirkau jus ir jūsų žemę faraonui. Štai jums sėkla, apsėkite laukus. Penktąją derliaus dalį atiduokite faraonui, o keturias dalis pasilaikykite laukui apsėti ir maistui jūsų šeimoms ir vaikams“. Jie atsakė: „Tu išgelbėjai mums gyvybes. Teatrasime mes malonę savo valdovo akyse ir mes būsime faraono tarnais“ (Pradžios kn. 47 sk 18-25 eil.).
Pasaulio dabar išgyvenamas laikotarpis primena šį pasakojimą.
Greičiausiai kažkas Valdžios viršuje supranta, kas vyksta, ir žino, ką daro. Lietuvos vadovai gal iki galo ir nežino, ir nesupranta, bet – matyt – ir nenutuokia, ir valios bei jėgų neturi šiose aplinkybėse elgtis kitaip. Paprastas žmogus-gi tikriausiai turėtų būti dėkingas už vadovų rūpestį ir ruošiamą išgelbėjimą! Turėtų, jei nebūtų galimybės veikti kitaip. Jei tai būtų nuo žmogaus sprendimų ir veikimo nepriklausančių aplinkybių visuma. Bet spėju, šis sunkmetis yra sumanytas ir įgyvendinamas žmonių valia. Todėl vargu, ar turėtų būti dėkingas laisvas žmogus už tai, kad savo paties vadovų veikimu jis bus padarytas vergu. Klausimas: ar mes gyvename laisvų žmonių visuomenėje?
Pasaulyje pasklido nemirtinas užkratas! Susirgus, net susirgus „senjorui“ nereiškia, kad ligonis būtinai mirs! Bet pavojaus triukšmas toks, kad – atrodo – mirsime tuoj visi! Faktas: baimė – puikus valdymo įrankis. Stebina (mane) po parką ar palei upę vaikštantys kaukėti nuo viruso nesaugančiomis kaukėmis atskiri žmogeliai. Stebina vieniši kaukėti bėgikai ir dviratininkai... (Būtų ir linksma, ir graudu stebėti žmones, judančius – pvz. – polkos žingsneliu. Juk galima priimti ir tokį nurodymą! Pagrasinti didele bauda ir pasitelkti policiją bei kariuomenę priežiūrai.) Stebina sveiki draugai ir pažįstami, dabar jau bijantys susitikti, bendrauti... Stebina kai kurių pasiruošimas negailestingai susidoroti su tais, kurie „nebijo“ taip, kaip dauguma.
Būtu-nebūtu mirties pavojumi yra pateisinamas sąmoningas ir beveik visiškas ne tik ekonomikos sustabdymas. O tai reiškia visuotinį žmonių skurdinimą. Pirmą visuotinių suvaržymų ir sąstingio mėnesį dauguma priėmėme kaip netikėtas atostogas. Ilsimės, džiaugiamės, leidžiam laiką namuose, šeimoje... Dar juokaujame ir pasišaipome, bet netrukus viskas keisis. Jau keičiasi. Jei „karantinas“ užsitęs ilgiau, gan greitai dauguma pasieksime praeities egiptiečių padėtį: „nebeturime nei pinigų, nei gyvulių. Mums liko tik mūsų kūnai ir žemė. Kodėl turime mirti tavo akivaizdoje? Pirk mus ir mūsų žemę už duoną, kad su savo žeme priklausytume faraonui“. Kas tas „faraonas“ mūsuose, netrukus paaiškės. Bet paprastieji būsime pasiruošę atsidurti bet kur ir daryti bet ką, kad tik gautume savo kasdienį maisto davinį. (Girdėjau gandą, kad vietoje laisvės pačiam triūsti, pelnytis ir tuo džiaugtis vadovai žada apie 270 €./mėn.. „Daug žadanti ateitis!“) Tai yra, būsime pasiruošę atsisakyti savo valios, teisių, laisvių vardan „gardaus valgio šaukšto“. Bijančiam nėra kitos galimybės, kito likimo.
Kita išeitis yra neskubėti bijoti! Tapti, būti ir išlikti laisvu, ramiu ir drąsiu žmogumi.
Ką reiškia būti laisvu?
Lietuvių kalbos žodynas sako:
„LAISVĖ – 1) subjekto galėjimas reikšti savo valią, įsisąmoninus gamtos ir visuomenės dėsnius; 2) nepriklausomybė, nebuvimas apribojimų, varžančių visuomeninį-politinį gyvenimą; 3) teisė nevaržomai, nedraudžiamai reikšti savo ar visuomenės nuomonę, siekimus, ginti reikalus; 4) galėjimas daryti, ką nori, turėjimas valios; 5) galėjimas; 6) buvimas neuždarytam, galėjimas laisvai judėti; 7) Ramybė“.
Paantrinsiu. Laisvė – prisiimti atsakomybę už savo ir savo artimo likimą.
Jei bet kokio lygmens vadovų sprendimai prieštarauja prigimtinėms žmogaus ir konstitucinėms Lietuvos piliečio teisėms ir laisvėms, jie – kenksmingi ir neprivalomi. Laisvas žmogus yra laisvas nepaklusti tokiems sprendimams ir nurodymams! Laisvas žmogus yra laisvas nepritarti daugumos psichozei ir neprisidėti prie daugumos neteisybei įgyvendinti.
Pvz.: praktiškai yra uždrausta žmogui užsiimti tuo, kuo jis nori, gaminti ir realizuoti savo pagamintą produktą. Sunkiai suvokiamas draudimas!
Uždrausta viešai būriuotis daugiau nei po du. Ribojamas laisvas judėjimas – neįtikėtini sprendimai!
Planuojamas visuotinis žmonių sekimas ir kontrolė Lietuvoje– sunkiai suvokiamas ir nepriimtinas sprendimas.
Laisviems reiktų burtis draugėn. Sąjungoje ir vienybėje – jėga ir įtaka. Laisvų gyvenamo krašto likimas kitoks...