Vanduo ir augalai

Vandens reikšmė augalams

Augalui vanduo reikalingas įvairiems tikslams. Pirmiausia jis yra geras tirpiklis. Jame tirpsta dauguma augaluose esančių medžiagų. Tik ištirpusios medžiagų dalelės yra biochemiškai aktyvios, judrios. Vandens molekulės, apgaubdamos stambias daleles, padidina jų paviršių ir aktyvumą. Vanduo įeina į kai kurių medžiagų sudėtį, tiesiogiai dalyvauja biocheminėse reakcijose. Svarbiausias procesas, kuriame dalyvauja vanduo, yra fotosintezė. Jos metu iš vandens išsiskyręs deguonis patenka į aplinką.

Prisotintos vandens augalo ląstelės palaiko jo formą, padeda šaknims skverbtis į dirvožemį.

Siūlau patiems pamatyti, kaip geria augalai.

Darbo tikslas

Supažindinti mokinius su vandens judėjimu augaluose.

Darbo uždaviniai

  1. Stebėti vandens judėjimą augaluose.

  2. Atlikti eksperimentą su pasirinktu augalu.

Darbo eiga

Eksperimentui tinka pekininiai kopūstai, baltagūžiai kopūstai, baltos chrizantemos.

Aš pasirinkau pekininį kopūstą.

Medžiagos ir priemonės:


  • pekininis kopūstas;


  • vienkartinės permatomos stiklinės;

  • margučiams marginti skirti dažai (galima naudoti guašą);

  • distiliuotas arba virintas vanduo;

  • vanduo.

Atskirkite kopūsto lapus:

  • lapai merkimui į spalvotą vandenį (tiek, kiek turėsite spalvų);

  • lapas merkimui į vandenį iš čiaupo;

  • lapas merkimui į distiliuotą vandenį;

  • lapas, kuris nebus merkiamas į vandenį.

Į stiklines pripilkite vandens ir sudėkite skirtingos spalvos dažus arba guašą.


Papildomai reikalingos dar 3 stiklinės:

  • tuščia;

  • su vandeniu iš čiaupo;

  • su distiliuotu vandeniu.

Į visas stiklines merkite po kopūsto lapą.

Rezultatas

Praėjus 30 minutėms

Pirmieji rezultatai buvo matomi jau po 30 minučių. Lapai, pamerkti spalvotame vandenyje, pradėjo nuo apačios keisti spalvą. Trijose papildomose stiklinėse su lapais nevyko jokių pokyčių.


Praėjus 3 valandoms

Praėjus 3 valandoms spalvotame vandenyje pamerkti lapai įgavo sodresnį atspalvį. Trijose stiklinėse su lapais nevyko jokių pokyčių.


Praėjus 24 valandoms

Praėjus 24 val. (po paros) spalvotame vandenyje pamerkti lapai buvo spalvoti. Be vandens buvęs lapas nuvyto, nes jam trūko drėgmės (neturėjo ko gerti). Distiliuotame vandenyje lapas prarado stangrumą.


Praėjus 3 paroms

Praėjus trims paroms visi lapai nuvyto, išskyrus buvusį paprastame vandenyje.

Išvados

Vanduo juda iš vienų organų bei jų dalių į kitus ir perneša įvairias ištirpusias medžiagas. Jis reguliuoja augalų šilumos režimą. Nudažytas vanduo kyla aukštyn, veikiamas reiškinio, kuris vadinasi kapiliarine trauka. Kapiliarinė trauka – tai skysčių polinkis kilti plonais vamzdeliais aukštyn. Trauka atsiranda todėl, kad oro slėgis, spaudžiantis skystį stiklinėje, yra stipresnis už slėgį augalo stiebo viduje. Daugelio augalų kamienuose ir stiebuose yra kapiliarai, kuriais vanduo teka nuo šaknų į lapus. Dėl vandens jie ne taip greitai vysta, augaluose esantis vanduo nesušąla ir esant neigiamai temperatūrai.

Distiliuotas vanduo netinkamas augalams laistyti. Iš distiliuoto vandens visiškai pašalinti mikroelementai, kurie nedideliais kiekiais augalams gyvybiškai reikalingi

Atlikite eksperimentą su savo pasirinktu augalu.