Embedded Files
Darbo tikslas
Sužinoti, kaip natrio hidrokarbonatas, arba valgomoji soda, reaguoja su rūgštimis.
Darbo uždaviniai
Stebėti, kaip valgomoji soda reaguoja su actu ir citrinų rūgštimi.
Atlikti aprašytus bandymus.
Sugalvoti ir atlikti savo bandymą.
Įvadas
Šiemet gegužės 31-ąją Lietuvoje minima Chemikų diena. Prisijunkime prie chemikų bendruomenės mintimis ir kūrybiškais darbais – pasitelkę teoriją ir intuiciją, leiskimės į eksperimentus. Visas jums reikalingas medžiagas galima rasti kiekvienuose namuose: tai valgomoji soda, citrinų rūgštis, actas, miltai, muilas arba indų ploviklis. Šie nebrangūs produktai tarnauja kaip puikūs konservantai, valikliai, virtuvės pagalbininkai.
Užsiėmimuose darome daug bandymų su soda. Kai kuriuos bandymus siūlau aš, kai kuriuos pasiūlo mokiniai.
Jūs galite daryti patinkančius bandymus, o galite sukurti savo variantų.
Kadangi visuose bandymuose vyksta ta pati reakcija tarp bazės (valgomoji soda) ir silpnos rūgšties (citrinų rūgštis ir actas), pateikiu reakcijos eigą.
Reakcijos lygtis: 3 NaHCO3 + C6H8O7 --> Na3C6H5O7 + 3 CO2 + 3 H2O
Kai reaguoja geriamoji soda ir citrinų rūgštis, susidaro natrio citratas, anglies dioksido dujos ir vanduo. Tai rūgščių-bazių reakcija, kurioje citrinų rūgštis atlieka silpnos rūgšties vaidmenį, o natrio bikarbonatas (geriau žinomas kaip valgomoji soda) – bazinėmis savybėmis pasižymintis junginys.
Natrio hidrokarbonatas, cheminė formulė NaHCO3 (valgomoji soda) – balti kristaliniai milteliai, be kvapo, šiek tiek sūrūs.
Dėmesio! Atlikdami visus aprašytus bandymus mūvėkite pirštines ir naudokite akinius. Jeigu dalyvauja maži vaikai, stebėkite, kad jie nečiupinėtų ir neragautų medžiagų.
Darbo eiga
1 bandymas
Medžiagos ir priemonės:
valgomoji soda;
citrinų rūgštis arba actas;
vanduo;
padėkliukas;
šaukštai;
2 stiklinės.
Darbo eiga
Pirmiausia išmėginkite patį paprasčiausią bandymą.
Stiklines pastatykite ant padėkliuko.
Į vieną stiklinę įdėkite 2 arbatinius šaukštelius valgomosios sodos (toliau bandymų aprašymuose ji bus vadinama tiesiog soda). Kitoje stiklinėje sumaišykite 3 valgomuosius šaukštus vandens ir vieną arbatinį šaukštelį citrinų rūgšties. Jeigu naudosite maistinį actą (9%), sumaišykite per pusę su vandeniu ir paimkite 3 valgomuosius šaukštus to tirpalo.
Į stiklinę su soda pilkite tirpalą iš antros stiklinės su rūgštimi.
Stebėkite, kas vyksta.
Išvados
Sumaišius sodą su rūgštimi vyksta cheminė reakcija (anksčiau aprašyta), kurios metu susidaro putos. Jos pakankamai stipriai veržiasi iš stiklinės. Putos korėtos, su didokais burbulais.
2 bandymas
Šiam bandymui medžiagos ir priemonės naudojamos tos pačios kaip ir 1 bandymui, tik papildomai reikia muilo arba indų ploviklio.
Darbo eiga
Imkite tiek pat sodos, vandens ir rūgšties, kaip 1 bandyme.
Į stiklinę su rūgšties tirpalu įpilkite skysto muilo arba indų ploviklio.
Stebėkite, kas vyksta.
Išvados
Sumaišius tris medžiagas vyksta ta pati reakcija. Tik šiuo atveju susidariusios putos iš stiklinės išteka lėčiau ir jos būna minkštos vientisos tekstūros.
3 bandymas
Medžiagos ir priemonės:
valgomoji soda;
citrinų rūgštis arba actas;
vanduo;
muilas arba indų ploviklis;
kiaušinių dažai arba guašas;
padėkliukas;
šaukštai;
stiklinės.
Darbo eiga
Į vieną stiklinę įberkite 2 arbatinius šaukštelius sodos, kitoje stiklinėje sumaišykite actą, pusiau praskiestą su vandeniu, skystą muilą arba indų ploviklį, įlašinkite dažų.
Stiklinę šio tirpalo supilkite į stiklinę su soda.
Stebėkite, kas vyksta.
Išsiliejusias putas net maži vaikai gali drąsiai liesti, bet stebėkite, kad jokiu būdu jų neragautų.
Išvados
Primenu, kad vyksta reakcija tarp sodos ir acto. Reakcijos metu išsiskiria dujos CO2 (anglies dioksidas). Kadangi buvo panaudoti muilas ir dažai, putos susidarė minkštos ir gražios.
4 bandymas
„Ugnies gesintuvas“
Medžiagos ir priemonės:
valgomoji soda;
citrinų rūgštis arba actas;
vanduo;
stiklinės;
arbatinės žvakės;
padėkliukas;
šaukštai;
žirklės;
degtukai;
pipetė (nebūtina).
Darbo eiga
Į didesnę stiklinę įberkite 2 arbatinius šaukštelius sodos, kitoje stiklinėje actą pusiau praskieskite su vandeniu.
Pritvirtinkite arbatinę žvakę taip, kad galėtumėte lengvai įstatyti į stiklinę.
Atsargiai pilkite actą į stiklinę su degančia žvake.
Stebėkite, kas vyksta.
Šitą bandymą galite pakartoti.
Išvados
Degimui reikalingas deguonis. Reakcijos metu išsiskiria dujos CO2 (anglies dioksidas) .
Kai deguonis, esantis stiklinėje, baigiasi ir stiklinę užpildo anglies dioksidas, žvakė užgęsta.
Dėl šių virsmų natrio hidrokarbonatas naudojamas kaip ugnies gesinimo reagentas (BC klasės gaisrams), kai kurių sausų miltelių gesintuvuose.
5 bandymas
Medžiagos ir priemonės:
valgomoji soda;
citrinų rūgštis arba actas;
vanduo;
padėkliukas;
stiklinė;
šaukštas;
žvakė;
degtukai;
balionas;
piltuvėlis (jį galima pasidaryti ir iš popieriaus).
Į balioną per piltuvėlį įberkite kiek telpa (aš ėmiau 4 arbatinius šaukštelius) sodos.
Į plastikinį butelį įpilkite pusiau praskiesto acto. Kiekį reikėtų rinktis pagal butelio ir baliono dydžius.
Kai jau viską paruošite, užmaukite balioną ant butelio, laikydami balioną suspaudę taip, kad soda neišbyrėtų į butelį.
Balioną iškelkite aukštyn virš butelio ir išberkite visą sodą į vidų. Susimaišius medžiagoms, balionas ims pūstis.
Atitraukite ranką nuo baliono. Prilaikykite butelį.
Stebėkite, kas vyksta.
Galite padaryti ir taip
Išvados
Kaip jau žinote, reakcijos metu išsiskiria anglies dioksido (CO2) dujos, kurios užpildo balioną. Balionas išsipučia.
6 bandymas
Šiam bandymui naudosime jau pripūstą balioną ir žvakę.
Nuo butelio atsargiai nuimkite balioną, suspauskite jį pirštais, kad neišeitų surinktos dujos.
Atsargiai leiskite dujas iš baliono.
Stebėkite, kas vyksta.
Išvados
Gesintuvo efektas.
7 bandymas
Medžiagos ir priemonės:
valgomoji soda;
citrina;
padėkliukas;
šaukštelis;
peilis.
Perpjaukite citriną ir šaukšteliu pagremžkite vidų, kad susidarytų daugiau sulčių.
Į citrinos vidų įberkite sodos.
Stebėkite, kas vyksta.
Kai tik nustoja putoti, galite dar įdėti sodos.
Paeksperimentuokite ne tik su citrina, bet ir su apelsinu, obuoliu. Galima paimti rūgpienio, kefyro.
Išvados
Galima teigti, kad visur, kur susidarė putos, yra rūgšties, kuri reaguoja su soda. Obuolys rūgšties neturi arba turi labai mažai.
8 bandymas
Natrio hidrokarbonatas naudojamas kepimo miltelių gamyboje (susidaręs anglies dioksidas iškelia tešlą).
Jeigu namuose neturite kepimo miltelių, galite lygiomis dalimis naudoti turimą sodą ir citrinų rūgštį.
Sauso pavidalo soda ir citrinų rūgštis tarpusavyje nereaguoja. Liaudiškai sakant, sodą reikia užgesinti. Tai reiškia, kad arba citrinų rūgštį, arba sodą reikia praskiesti vandeniu (1 šaukštelis). Tuos tris (soda,citrinų rūgštis ir vanduo) komponentus reikia sujungti, palaukti, kol jie sureaguos, ir tik tada dėti į tešlą.
Iš septinto bandymo jau žinome, kad rūgšties turi ne tik actas arba citrinų rūgštis, bet ir kiti produktai.
Pagaminkite pagal savo receptą tešlą. Viena dalis tešlos gali būti be sodos ir citrinų rūgšties, kita su jūsų pagamintais kepimo milteliais.
Išvados
Labai aiškiai matyti, kad panaudojus mūsų gamybos kepimo miltelius bandelė gražesnė, puresnė. Tiesa, skonis abiem atvejais toks pats.
9 bandymas
Medžiagos ir priemonės:
valgomoji soda;
citrinų rūgštis;
vanduo;
padėkliukas;
indas vandeniui (panaudojau indą nuo torto);
šaukštas;
piltuvėlis (jį galima pasidaryti ir iš popieriaus);
balionai;
mediniai pagaliukai.
Į vieną balioną įberkite 1 arbatinį šaukštelį sodos ir 1 arbatinį šaukštelį citrinų rūgšties. Abu balionus perdurkite mediniais pagaliukais. Galiukus užriškite.
Į indą pripilkite vandens ir įmeskite balionus.
Vienas tuščias, kitas su mišiniu.
Po kurio laiko balionas, kuriame buvo sodos ir citrinų rūgšties mišinys, iškilo. Panardinus tą balioną į vandenį, išeina dideli burbulai. Kitas balionas taip ir liko plūduriuoti paviršiuje.
Bandymo 2 dalis
Paimkite vėl du balionus; viename bus sodos ir citrinų rūgšties mišinys, kitas tuščias. Balionų užrišti nereikia.
Tuščias balionas plūduriuoja, o su mišiniu nusileidžia iki kakliuko į vandenį.
Indelyje vandenį pamaišykite – sukelkite bangas.
Tuščias balionas plūduriuoja, o į balioną su mišiniu pateko vandens, vyksta reakcija. Balionas pradėjo lakstyti kaip žuvytė.
Balionas judės, kol visiškai sureaguos medžiagos.
Išvados
Sauso pavidalo soda ir citrinų rūgštis tarpusavyje nereaguoja.
Vanduo, kaip katalizatorius, padeda įvykti reakcijai. Labai gerai matosi dujų išsiskyrimas.
Katalizatorius – medžiaga, kuri padidina cheminės reakcijos greitį, tačiau nėra sunaudojama reakcijoje.
10 bandymas
Ugnikalnio išsiveržimas
Medžiagos ir priemonės:
valgomoji soda;
actas arba citrinų rūgštis;
miltai;
kiaušinių dažai arba guašas;
padėkliukas;
šaukštas;
0,5 l tuščias plastikinis butelis;
piltuvėlis;
iš popieriaus arba iš kitos medžiagos pagamintas kalnas.
Paimkite 2 valgomuosius šaukštus miltų, pusę puoduko acto ir vieną valgomąjį šaukštą sodos.
Į tuščią plastikinį butelį supilkite actą, suberkite miltus ir įlašinkite dažų.
Mišinį reikia gerai papurtyti.
Plastikinį butelį įstatykite į „kalną“ ir įberkite sodos.
Truputį palaukite.
Jeigu šį bandymą stebės maži vaikai, galima jiems papasakoti apie ugnikalnius.
Stebėkite, kas vyksta.
Pakartokite bandymą, bet su 1 valgomuoju šaukštu miltų ir skystu muilu arba indų plovikliu.
Išvados
Primenu, kad vyksta reakcija tarp sodos ir acto. Reakcijos metu išsiskiria dujos CO2 (anglies dioksidas). Ten, kur buvo suberta daugiau miltų, putos sunkesnės ir reakcija vyksta lėčiau, o kur miltų mažiau, bet yra skysto muilo – puresnės ir reakcija vyksta greičiau.
11 bandymas
10 bandymas vaizdžiausias naudojant indą plačiu dugnu.
Sodos įberkite tiek, kad apsemtų indo dugną, įlašinkite dažų.
Acto visą puoduką sumaišykite su 4 valgomaisiais šaukštais miltų.
Gautą mišinį supilkite į indą.
Kitam bandymui miltų imkite dvigubai mažiau (2 šaukštus), bet dėkite skysto muilo.
Išvados
Skystas muilas putas daro lengvesnes.
12 bandymas
Medžiagos ir priemonės:
valgomoji soda;
citrinų rūgštis arba actas;
vanduo;
padėkliukas;
stiklinės;
šaukštas;
dažai;
aliejus;
kruopos.
Į aukštą stiklinę sudėkite mišinį: 1 arbatinį šaukštelį sodos ir 1 arbatinį šaukštelį citrinų rūgšties. Įdėkite kokių turite kruopų (aš naudojau avinžirnius) ir ant viršaus užpilkite aliejaus. Į kitą stiklinę įpilkite vandens ir įlašinkite dažų.
Spalvotą skystį atsargiai supilkite į aukštą stiklinę.
Stebėkite, kas vyksta
Išvados
Primenu, kad sauso pavidalo valgomoji soda ir citrinų rūgštis nereaguoja, įpylus aliejaus reakcija dar nevyksta.
Kai įpylėme vandens, prasidėjo reakcija. Aiškiai matosi, kad viduje susidaro CO2 (anglies dioksido) dujos, bet putų išsiveržimo nėra. (Kruopos labai gerai padeda matyti reakciją.)
Toks veiksmas vyksta todėl, kad vandens tankis yra didesnis už aliejaus tankį. Aliejus tarsi kamštis neduoda išsiveržti putoms. Matome du sluoksnius. Aliejus lengvesnis už vandenį.
Žinau nemažai bandymų su soda. Dalį jų galima daryti tik laboratorijos sąlygomis. Kadangi dirbame namuose, ėmėmės paprastesnių ieškojimų – virtuvėje.
Nepamirškime, kad valgomoji soda – labai geras pagalbininkas buityje. Kaip ir actas. Šiomis natūraliomis priemonėmis įmanoma išvalyti visus namus. Įskaitant ir namų laboratoriją.
Išbandyta – baigusi bandymus visus indus puikiausiai išploviau naudodama sodą.
Smagaus darbo, įdomių pastebėjimų ir savų atradimų!
Google Sites
Report abuse