Mokytojams – saulėtas ačiū!

Suvaržymų ir nežinios debesiu praslinko begalybė dienų... Na taip, matėmės, bendravome, bet rymodami ekranų languose, ilgėjomės tikrų susitikimų šviesos... Tačiau nėra tokių tamsumų nei langinių, kurios uždusintų kūrybos varikliuką. Dirbo jis tyliai, bet atkakliai. Kaip Mokytojas.

Ir kai pagaliau sveiki gyvi grįžome į klases, jos beregint įkaito labiau nei degimo krosnelės! Įkūnyti brandintus ar čia pat gimstančius sumanymus, suteikti jiems sparnus buvo taip gera!

Su džiaugsmu paruoštą parodėlę Keramikos būrelio mokiniai, pridėję daug širdingų padėkų už kantrybę, pasitikėjimą, už pamokas, už kartu išgyventą laiką... už viską! Oro paštu siunčia mokytojams. Po spindulėlį kiekvienam asmeniškai.