Gamtiniai indikatoriai. Batika.

Ištirti augalus, kurių nuovirai pakeičia savo spalvą rūgščioje ir šarminėje terpėse.

• Susipažinti su indikatoriais.

• Patiems paruošti gamtinius indikatorius.

• Nustatyti indikatorių spalvų kitimą priklausomai nuo terpės.

• Paruošti audinius batikai.

• Gamtiniais indikatoriais nudažyti paruoštus audinius.

Rūgštys ir bazės (šarmai) yra žinomos nuo seniausių laikų.

Rūgštis – tai medžiaga, kuri jonizuojasi (atiduoda elektronus) vandenyje, suformuodama H+ (vandenilio) jonus. Rūgštys būna silpnos ir stiprios.

Bazė (šarmas) – tai junginys, kuris atskelia hidroksido (OH-) jonus vandenyje.

Įsivaizduokitė, kad rūgštys ir bazės yra priešingybės. Su rūgščių ir bazių tirpalais susiduriame visur: buityje, žemės ūkyje, pramonėje, negyvojoje gamtoje ir gyvuose organizmuose.

Indikatorius – tai medžiaga, kuri keičia spalvą rūgščių ar bazių tirpaluose. Indikatoriai gali būti gamtiniai ir dirbtiniai, kieti ir skysti.

Aronijų, raudongūžių kopūstų, rožių, bijūnų tirpalai yra gamtinių indikatorių pavyzdžiai. Gali būti naudojami ir specialiai pagaminti indikatoriai: universalus indikatorius, lakmusas ir kiti. Pramoniniais indikatoriais rūgštinė, neutrali arba bazinė terpės matuojamos pagal pH skalę.

pH (vandenilio potencialas) – vandenilio jonų (H+) koncentracijos tirpale matas, parodantis tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą. Žymėjime raidė p kilusi iš vokiško žodžio „Potenz“, reiškiančio koncentracijos dydį, o raidė H reiškia vandenilio jonus.

„pH“ reikšmė yra nuo 0 iki 14, kur pH<7 rūgštiniams tirpalams, pH=7 neutraliems tirpalams ir pH>7 šarminiams tirpalams.

Siūlau atlikti darbą su gamtiniais indikatoriais. Kad mūsų darbas būtų meniškas, dažysime audinius naudodami mazginę batikos techniką.

Mano pasirinkti augalai – raudongūžis kopūstas (geriausias gamtinis indikatorius), rožės žiedlapiai, bijūno žiedlapiai, paprastojo šaltekšnio uogos.

• raudongūžis kopūstas;

• rožės žiedlapiai;

• bijūnu žiedlapiai;

• paprastojo šaltekšnio uogos;

• medvilninė medžiaga;

• siūlai;

• plastikiniai arba stikliniai indai;

• šaukšteliai arba pagaliukai maišymui;

• vanduo iš čiaupo;

• distiliuotas arba virintas vanduo;

• valgomoji soda arba NaOH (bazė);

• citrinų rūgštis;

• arbatinukas;

• mėgintuvėliai;

• stovas.

Tėvams leidžiant, galima ištirti ir buitinės chemijos medžiagas.

Siekiant nustatyti, kokia yra terpė: rūgštinė, neutrali arba bazinė, naudojami indikatoriai.

Indikatoriaus lapelio spalva kinta priklausomai nuo tirpalo pH. Universalaus indikatoriaus skalė nuo 0 iki12.

Indikatoriaus spalvų kaita: rūgštiniuose tirpaluose, esant pH < 6, nuo raudonos (stipri rūgštis) iki geltonos (silpnėjant rūgščiai), neutraliuose tirpaluose, esant pH = 6, ir šarminiuose tirpaluose, kurių pH > 6, kinta nuo žalios iki tamsiai mėlynos.

Galima teigti, kad metiloranžinis indikatorius rodo rūgštinę terpę, o fenolftaleinas rodo šarminę terpę.

Batika – audinių dekoravimo technika (taip pat vadinamas ir pats dekoruotas audinys). Bet ši technika turi savo ypatumų: darbas prasideda ne nuo tam tikrų audinio dalių dažymo. Priešingai, reikia atskirti „švarius“, dažų neliečiamus elementus.

Mazginis – tai seniausias batikos tipas, jo gimtinė – Indija.

Technologinis procesas nėra sudėtingas. Paruoštą medvilninį audinį perriškite siūlu ten, kur turi likti švarios juostos, o paskui panardinkite į paruoštus gamtinius indikatorius. Nuėmę siūlą pamatysite, kad tos vietos lieka nenudažytos. Piešinys priklauso nuo mazgų.

Perrišimas „saulute“

Perrišinėti pradekite nuo audinio skiautės vidurio.

Ne taip svarbu, kaip perrišite medžiagą. Svarbiausia pamatyti, kaip dažo gamtiniai indikatoriai. Batikos techniką naudosime siekdami geriau pastebėti tas vietas, kur viena terpė pereina į kitą.

1. Suplėšykite smulkiais gabalėliais kopūsto lapus ir sudėkite į indą. Užpilkite karštu distiliuotu arba virintu vandeniu.

2. Uždenkite dangčiu ir parą palikite, kad pritrauktų. Pastovėjęs parą nuoviras taps sodresnis.

3. Nupilkite nuovirą į kitą indelį, o kopūsto lapus išmeskite į šiukšlių dėžę. Galite naudoti ir atvėsintą nuovirą. Jo ruošinys šaldytuve negenda gana ilgai.

Kuo skiriasi vanduo iš čiaupo nuo distiliuoto vandens?

Distiliuotas vanduo – tai visiškai švarus vanduo. Iš distiliuoto vandens pašalinti visi mineralai, metalai ir mikroelementai. Galima pridurti, kad distiliuotas vanduo – tai atvėsinti garai, kuriose jokių pašalinių medžiagų tikrai nėra, bet nėra ir naudingų gyvam organizmui medžiagų.

Visi tyrimai daromi tik su distiliuotu vandeniu.

Dešinėje pusėje – kopūsto nuoviras praskiestas vandeniu iš čiaupo, kairėje pusėje – distiliuotu vandeniu.

Norėdami pakeisti tirpalo terpę, naudokite sodos tirpalą (silpna šarminė terpė) ir citrinų rūgšties tirpalą.

Dažymas

Citrinų rūgštis(rūgštinė terpė) ir NaOH (bazinė terpė)

Tėvams leidžiant galima ištirti ir buitinės chemijos medžiagas.

Įpilkite į vienkartinius indelius raudongūžio kopūsto nuoviro.

Į kiekvieną vienkartinį indelį įpilkite arba įberkite testuojamo buitinio chemikalo: skalbimo miltelių, tualeto valiklio, indų ploviklio, baliklio (to, ką leis tėvai). Stebėkite, kaip jūsų tirpalai keičia spalvą.

Mano eksperimentai

Kaip pastebėjote, ne tik raudongūžis kopūstas yra geras gamtinis indikatorius.

Gamtoje yra daug augalų, kurie savo sudėtyje turi pigmento molekulę, kuri vadinasi antocianinu.

Šis vandenyje tirpstantis pigmentas:

• labai rūgščiuose tirpaluose yra ryškiai raudonos spalvos;

• neutraliuose tirpaluose – violetinis arba rožinis;

• baziniuose – žalias, geltonas.

Gamtinius indikatorius galima naudoti kaip audinių dažiklius.

Smagaus darbo, įdomių pastebėjimų ir savų atradimų!