Kalėdiniai pasikalbėjimai

Toks keistas šis laikas – atskirtis, nežinia. Atrodo, visose kertėse lindi nerimo, liūdesio ir dar slogesni šešėliai. Kokios čia šventės.

Bet juk spindi nepaprasta dovana – mums duota ypatingo laiko. Gilesniam žvilgsniui į save, artimą aplinką, už horizonto...

Priėmėm šį laiką su meile. Ir karantino rėmuose mūsų būrelio gyvenimas neužgeso. Dirbome savarankiškai namuose, susitikome, kol buvo leidžiama, keliose mini pamokėlėse (tai buvo šaunūs kūrybiniai duetai). Bendravome tie, kam labai reikėjo. Nes juk kūrybos terapija neribojama.

Kai kuriuos darbus spėjome visiškai pabaigti. Smagu, kad galime surengti parodą. Gal dar kam nors įsidegs kūrybos ugnelė...

Tad pažvelkime neskubėdami į vienas kito mintis, jausmus, į viltis ir lūkesčius, kuriuos išsako rankose šildomas molis ir kuriuos nušviečia Gimimo šviesa.