• Suprasti atsakomybės vaidmenį vaikų raidoje: paaiškinti, kaip atsakomybė tarnauja kaip pagrindinis įgūdis vaikų pažintinei ir socialinei raidai. 

• Suprasti kūrybinio mąstymo ir problemų sprendimo ryšį: apibūdinti divergentinio mąstymo sampratą ir kaip jis skatina kūrybiškumą, taip pat kūrybinio mąstymo vaidmenį sprendžiant sudėtingas problemas. 

• Identifikuoti pagrindinius kūrybiškumo komponentus: išvardinti ir paaiškinti keturis esminius kūrybiškumo komponentus – sklandumą, lankstumą, originalumą ir išsamumą – ir kaip jie prisideda prie problemų sprendimo. 

• Išnagrinėti tėvų ir šeimos sistemų vaidmenį ugdant atsakomybę ir kūrybiškumą: analizuoti, kaip tėvai ir šeimos dinamika remia atsakomybės ir kūrybinio mąstymo vystymąsi vaikams, remiantis šeimos sistemų teorija ir prisirišimo teorija. 

Sąvoka 1: Atsakomybė kaip augimo pagrindas. 

Atsakomybę galima laikyti augimo pagrindu, panašiai kaip stiprių namo pamatų klojimas. Jean Piaget, vystymosi psichologijos pradininkas, manė, kad vaikai nuo 9 iki 12 metų pradeda suprasti taisykles ir kaip viskas tarpusavyje susiję. Šis kognityvinis poslinkis, kurį Piaget vadino konkrečios operacijos mąstymo etapu, leidžia vaikams samprotauti apie juos supantį pasaulį, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir suprasti socialines taisykles. 

Iš teigiamosios psichologijos perspektyvos atsakomybė neapsiriboja tik namų darbais ar taisyklių laikymusi. Tai laikoma „supergalia“, kuri padeda vaikams užaugti į laimingesnius, pilnatviškesnius ir sėkmingesnius asmenis. Prisiimdami atsakomybę jie jaučiasi turintys galios ir pasiekimų jausmą, kas prisideda prie jų gerovės ir padeda spręsti kasdienius iššūkius. 

Sąvoka 2: Kūrybinis mąstymas ir divergentinė mintis 

Kūrybinis mąstymas gali būti laikomas idėjų lobio paieška. J.P. Guilfordas sukūrė terminą „divergentinis mąstymas“, norėdamas apibūdinti gebėjimą generuoti daugybę skirtingų sprendimų vienai problemai. Šis procesas atveria daugybę galimybių ir yra svarbi kūrybinio problemų sprendimo dalis. Tai priešinga „konvergentiniam mąstymui“, kuris orientuojasi į vienintelio geriausio sprendimo radimą. 

E. Paul Torrance, dar vienas svarbus kūrybiškumo tyrinėtojas, išskyrė keturias esmines kūrybiškumo sudedamąsias dalis:

• Sklandumas: Gebėjimas sugalvoti daugybę idėjų.

• Lankstumas: Gebėjimas keisti požiūrį ir mąstyti įvairiais būdais.

• Originalumas: Unikalių, inovatyvių idėjų sukūrimas.

• Išplėtimas: Detalių pridėjimas, kad idėjos taptų įdomesnės arba praktiškesnės.

Praktikuodami divergentinį mąstymą, vaikai gerina savo kritinį mąstymą, kuris padeda įvertinti kelis galimus rezultatus prieš priimant sprendimą dėl veiksmo.

Sąvoka 3: Susiejimas su problemų sprendimu ir kritiniu mąstymu

Gebėjimas mąstyti kritiškai ir efektyviai spręsti problemas yra natūralus tiek atsakomybės, tiek kūrybinio mąstymo išplėtimas. Kai vaikai mokomi atsakomybės, jie ugdo organizacinius ir savireguliacijos įgūdžius, kurie yra būtini problemų sprendimui. Kita vertus, kūrybinis mąstymas, ypač per divergentinį mąstymą, leidžia vaikams žvelgti į problemas iš skirtingų perspektyvų. 

Atsakomybės ir kūrybiškumo derinys stiprina kritinį mąstymą šiais būdais: atsakomybė skatina loginį mąstymą ir užduočių valdymą, ugdydama požiūrį, kuris siekia efektyvių ir praktinių sprendimų. Kūrybinis mąstymas įkvepia vaikus galvoti neįprastai ir nebijoti klaidų, kas yra esminis sprendžiant sudėtingas problemas, kai tradiciniai metodai gali neveikti. Apibendrinant, vaiko atsakomybės, kūrybinio mąstymo ir problemų sprendimo gebėjimai yra glaudžiai susiję. 

• Veikla 1: Paprašykite tėvų individualiai užrašyti ant lapo, už ką jie buvo atsakingi šią savaitę, už ką nebuvo atsakingi, bet prisiėmė nuopelnus, ir už ką buvo atsakingi, bet neprisiėmė nuopelnų. Paprašykite jų išanalizuoti priežastis, kodėl jie prisiėmė nuopelnus už tai, ko nepadarė, ir kodėl neprisiėmė atsakomybės už įsipareigojimus, kuriuos turėjo, bet neįvykdė. (Nereikia dalintis su kitais). Paaiškinkite tėvams, kad šį pratimą jie gali atlikti su savo vaikais. Jie gali tai praktikuoti kas savaitę, pavyzdžiui, sekmadieniais peržvelgdami savo atsakomybių sąrašą ir matydami, už ką prisiėmė nuopelnus, o už ką ne. Darydami tai reguliariai, jie galės stebėti vaikų tobulėjimą supratimo apie atsakomybę srityje.

• Veikla 2: „Nupiešk tai“ užduotis. Šioje veikloje mokytojas žingsnis po žingsnio duoda nurodymus, kaip nupiešti paprastą vaizdą (pvz., namą), kol besimokantieji kruopščiai klauso ir piešia. Po to besimokantieji apmąsto, kiek panašūs ar skirtingi yra jų piešiniai, ir aptaria neaiškius nurodymus ar iššūkius. Po to vaidmenys pasikeičia – besimokantieji  duoda mokytojui nurodymus, kaip piešti, taip suteikiant galimybę dar kartą analizuoti aiškumą ir komunikaciją. Galiausiai besimokantieji raginami kritiškai mąstyti apie tai, kaip pagerinti savo nurodymus, skatindami problemų sprendimą ir aiškumo komunikacijoje ugdymą. 

Refleksijos gairės:

Susėdus ratu paprašykite kiekvieno dalyvio pasidalinti, ką jie pasiima iš šio seminaro, keliais žodžiais. Kai visi dalyviai pasidalins, užbaikite sesiją. 

Diskusijos gairės: 

• Ar kada nors prisiimate nuopelnus už darbą, kurio neatlikote, arba manote, kad nesate už tai atsakingi?

• Kaip tai susiję su jūsų vaiku?

• Jei turėtumėte sudaryti sąrašą nuo svarbiausios iki mažiausiai svarbios kritinio mąstymo įgūdžių, kaip juos išrikiuotumėte? 

Atsakomybė, kūrybiškumas ir kritinis mąstymas yra tarpusavyje susiję įgūdžiai, kurie sudaro pagrindą vaiko augimui. Atsakomybė moko vaikus prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir suprasti socialinius lūkesčius, kaip aprašė Jean Piaget ir Albert Bandura, kurie pabrėžė mokymąsi stebint. Kūrybiškas mąstymas, apibūdinamas kaip naujoviškų sprendimų generavimas, padeda vaikams lanksčiai ir kūrybiškai spręsti iššūkius. Tokie tyrinėtojai kaip J.P. Guilford ir E. Paul Torrance pabrėžia, kaip tokie įgūdžiai kaip sklandumas, lankstumas, originalumas ir detalizavimas gerina problemų sprendimą.

Tėvai atlieka svarbų vaidmenį ugdydami šiuos įgūdžius, rodydami atsakingą elgesį, kuriant palaikančią aplinką ir skatindami tyrinėjimą. Saugūs santykiai, kaip pabrėžiama prisirišimo teorijoje, leidžia vaikams rizikuoti ir mąstyti savarankiškai. Kartu atsakomybė ir kūrybiškumas stiprina kritinį mąstymą, leidžiant vaikams stebėti, analizuoti, daryti išvadas ir efektyviai spręsti problemas. Kai šie įgūdžiai yra ugdomi kartu, jie suteikia vaikams pasitikėjimo ir atsparumo sprendžiant gyvenimo iššūkius.