• Sąvoka 1: Santykiai

Tėvai ir mokytojai kaip pavyzdžiai 

Vaikai daug mokosi stebėdami. Kai tėvai ir mokytojai nuosekliai rodo emocinį intelektą, pavyzdžiui, tinkamai išreiškia savo jausmus, rodo empatiją kitiems ir ramiai tvarkosi su stresu, jie suteikia vaikams pavyzdį, kurį šie gali atkartoti. Demonstruodami tokius elgesio modelius kaip aktyvus klausymasis ir apgalvoti atsakymai, suaugusieji moko vaikus pasitikėti savimi ir užtikrintai bendrauti įvairiose socialinėse situacijose. Šis modeliavimas padeda vaikams įsisavinti šiuos įgūdžius, stiprindamas jų pasitikėjimą savimi, kai jie susiduria su savo emocinėmis patirtimi.

Pasitikėjimo santykių kūrimas 

Saugūs ir pasitikėjimu grįsti santykiai tarp vaiko ir suaugusiojo yra pagrindas sveikam emociniam vystymuisi. Kai tėvai ir mokytojai nuosekliai teikia paramą, meilę ir reaguoja į vaiko poreikius, jie sukuria saugumo ir priklausymo jausmą. Šis emocinis saugumas leidžia vaikams tyrinėti aplinką ir imtis naujų iššūkių be per didelio baimės ar nerimo. Saugiai prisirišęs vaikas jaučiasi stipresnis, nes žino, kad turi patikimą palaikymo sistemą, į kurią gali remtis. 

Tėvai ir mokytojai kaip strategijų pavyzdžiai

• Dalinkitės savo jausmais su vaikais sveiku būdu. Pavyzdžiui, sakykite: „Dabar jaučiu stresą, todėl nueisiu trumpam pasivaikščioti, kad atsipalaiduočiau.“ Tai parodo, kaip konstruktyviai tvarkytis su emocijomis. 

• Bendraujant su kitais rodykite supratimą ir užuojautą. Jei draugas dalinasi gera žinia, nuoširdžiai pasidžiaukite.  Vaikai, stebėdami tai, išmoksta savo santykiuose reaguoti supratingai. 

• Išlikite ramūs sudėtingose situacijose. Vietoje to, kad reaguotumėte su nusivylimu, kai kažkas nepavyksta, modeliuokite problemų sprendimą. Tai suteikia vaikams pavyzdį, kaip elgtis, kai susiduriama su iššūkiais. 

Pasitikėjimo santykių kūrimo strategijos 

• Skirkite kasdien laiko, kad suteiktumėte vaikui visišką dėmesį. Ši nuoseklumas stiprina pasitikėjimą ir saugumą. 

• Kai vaikas dalijasi savo mintimis ar jausmais, klausykite dėmesingai, nesitraukdami ir nekritikuodami. Tai skatina vaiką atsiverti ir jaustis vertinamam. 

• Jei vaikas jaučiasi nerimastingas ar nusiminęs, pasiūlykite raminančius žodžius ir fizinę švelnumą, jei tai tinkama. Užtikrinkite juos, kad šie jausmai yra priimtini ir kad jūs esate čia, kad palaikytumėte. 

Vaikų vedimas per jų emocines patirtis

• Naudokite emocijų lenteles ar veidus, kad padėtumėte vaikams atpažinti skirtingus jausmus. Užduokite klausimus, pavyzdžiui, „Ar tu pyksti, ar tik šiek tiek nusivylęs?“ 

• Įveskite paprastas strategijas, tokias kaip gilaus kvėpavimo pratimai, skaičiavimas iki dešimties arba ramybės vaizdinių kūrimas. Praktikuokite jas kartu, kad jos taptų įprastais įrankiais. 

• Leiskite vaikams piešti, rašyti ar vaidinti, kad išreikštų savo emocijas. Tai gali padėti lengviau perduoti sudėtingus jausmus. 

• Susidūrus su problema, galvokite garsiai, kad parodytumėte savo sprendimo priėmimo procesą. Pavyzdžiui, „Man liūdna, kad lietus sugadino mūsų pikniką, bet gal galime padaryti linksmą pikniką viduje“. 

Šios praktinės strategijos yra tik siūlymai, tačiau yra daug kitų, kurios gali padėti vaikams ugdyti pasitikėjimą savimi. Šios ir panašios  strategijos veiksmingai stiprina vaikų emocinio intelekto ugdymą. 

Veikla 1: Emocinis orų pranešimas

Tikslas:

Skatinti vaikus išreikšti savo emocijas ir suprasti, kad jausmai gali keistis, kaip ir oras. 

Pasirengimas:

• Priemonės: Balta lenta arba popieriaus lapai; žymekliai; pasirenkami orų simbolių kortelės (pvz., saulė, lietus, audra, debesys). .

• Dalyviai: Pradėkite nuo asmeninio apmąstymo, po to pereikite prie dalijimosi grupėje.

Įžanga:

Pristatykite sąvoką, kad mūsų emocijas galima palyginti su orų sąlygomis—kartais būna saulėta, kartais debesuota. Paaiškinkite, kad dalijimasis savo „emociniu oru“ padeda kitiems suprasti, kaip mes jaučiamės.

Instrukcijos:

• Paprašykite kiekvieno vaiko pagalvoti, kaip jis jaučiasi šiuo momentu, ir pasirinkti oro sąlygas, kurios atitiktų jų emociją (pvz., saulėta – laimingas, lietinga – liūdnas). 

• Kvieskite juos pasidalinti savo „emociniu orų pranešimu“ su grupe ir, jei jie nori, paaiškinti, kodėl pasirinko tą orą. 

• Skatinkite diskusijas apie tai, kaip oras keičiasi, ir susiekite tai su tuo, kaip mūsų emocijos gali keistis visą dieną. 

Rezultatas:

Vaikai praktikuos savivoką, atpažindami ir išreikšdami savo emocijas. Ši veikla normalizuoja įvairius jausmus ir padeda suprasti, kad visi jausmai gali keistis, skatindama emocinį atsparumą. 

*Pastaba: Šį pratimą galima pritaikyti ir namuose. Galite kartu su šeima sukurti savo „Orų stotį“, kad primintumėte vaikui, jog ir suaugusieji taip pat turi jausmų. 

Veikla 2: Gerumo medis

Tikslas:

Skatinti empatiją ir geranoriškumą, atpažįstant teigiamus veiksmus grupėje.

Pasirengimas:

• Priemonės: Didelis popieriaus lapas arba plakatas su medžiu be lapų; popieriaus lapai; žymekliai; klijai.

• Dalyviai: Visa klasė ar grupė.

Įžanga:

Paaiškinkite, kad kiekvienas gerumo poelgis yra tarsi lapas, kuris padeda medžiui augti. „Gerumo medis“ klestės, kai vaikai pripažins ir įvertins klasės draugų gerus darbus. 

Instrukcijos:

• Kai vaikas pastebi, kad kažkas padarė gerą darbą, jis užrašo tai ant popierinio lapo (pvz., „Linas padėjo man su namų darbais“). 

• Lapą su užrašu prideda prie medžio.

• Kiekvieną savaitę skirkite laiko garsiai perskaityti naujus lapus ir kartu pasidžiaugti gerumo poelgiais grupėje.

Rezultatas:

Vaikai taps atidesni teigiamiems veiksmams ir jaus paskatinimą daryti gerus darbus. Vizualiai augantis medis simbolizuos bendrą pasiekimą, stiprins palaikančią bendruomenę ir didins savivertę. 

*Pastaba: Šią veiklą gali atlikti ir tėvai namuose. 

Veikla 3: Atsipalaidavimo kampelis

Tikslas:

Suteikti vaikams specialią erdvę sąmoningumui, atsipalaidavimui ir savireguliacijai, padedant jiems valdyti emocijas ir mažinti stresą. 

Pasiregimas:

• Priemonės:

  • Patogios pagalvėlės, sėdmaišiai arba minkšti kilimėliai 

  • Švelnus apšvietimas, pavyzdžiui, lempos ar girliandos 

  • Calming musicRaminanti muzika arba gamtos garsai (pasirinktinai) 

• Lokacija: Pasirinkite ramų namų ar klasės kampelį, atokiau nuo judrių vietų, kad sumažintumėte trikdžius. 

Įžanga:

Paaiškinkite vaikams, kad atsipalaidavimo kampelis yra speciali vieta, sukurta tik jiems, kur jie gali pasimėgauti pertrauka ir nurimti, kai jaučiasi nusiminę, susirūpinę arba tiesiog reikia ramybės akimirkos. Pabrėžkite, kad turėti stiprių emocijų yra visiškai normalu ir kad skirti laiko atsipalaiduoti gali padėti jiems jaustis geriau ir atgauti kontrolę. 

Instrukcijos:

1. Pristatykite vaikams Atsipalaidavimo kampelį: įvardykite kiekvieną jo savybę paaiškindami, kaip tai gali padėti jiems atsipalaiduoti (pvz., „Šios pagalvėlės skirtos patogiam sėdėjimui“ arba „Šis streso kamuoliukas gali padėti išleisti įtampą“). Trumpai pademonstruokite, kaip naudotis šia erdve, atsisėdę, naudodami raminančią priemonę arba užsiimdami atsipalaidavimo veikla. 

2. Drąsinkite juo naudotis: Pagarbiai pagirkite vaikus, kai jie pasirenka tinkamai naudotis Atsipalaidavimo kampeliu, taip sustiprindami jo vertę. Kartais naudokitės šia erdve patys, kad parodytumėte, jog visiškai normalu ir naudinga skirti laiko valdyti emocijas. 

Rezultatas:

Vaikai turės saugią ir patogią aplinką, kurioje galės praktikuoti savireguliaciją ir sąmoningumą. 

Diskusijos gairės mokytojams ir tėvams:

Kokius iššūkius patiriate ugdydami vaikų pasitikėjimą savimi? 

• Ar yra išorinių veiksnių (pvz., bendraamžių spaudimas, visuomenės lūkesčiai), kurie tai apsunkina? 

• Kaip sprendžiate vaiko baimę dėl nesėkmės ar atstūmimo? 

Kaip galime subalansuoti vadovavimą vaikams ir leidimą jiems turėti autonomiją, kad jie ugdytų savo pasitikėjimą savimi? 

• Kaip efektyviai, kokiais būdais  suteikti vaikams pasirinkimus ir atsakomybę? 

• Kaip užtikrinti jų saugumą, skatinant savarankiškumą? 

Kokiais būdais galime bendradarbiauti ir stiprinti vaiko emocinį intelektą? 

• Kaip galima pagerinti tėvų ir mokytojų bendravimą, kad būtų sustiprintos EI praktikos? 

• Kokias bendras veiklas ar strategijas galime įgyvendinti? 

Kokį vaidmenį teigiamas pastiprinimas atlieka ugdant vaiko pasitikėjimą savimi? 

• Kaip dažnai teikiame nuoširdžią pagarbą ir pripažinimą? 

• Ar per dažnas gyrimas gali turėti neigiamų pasekmių, ir kaip rasti balansą? 

Kaip galime padėti vaikams švęsti savo pasiekimus? 

• Kokios metodikos padeda vaikams sekti jų progresą? 

• Kaip išmokyti juos vertinti pastangas, o ne tik rezultatą? 

Refleksija:

Asmeninė refleksija:

• Pagalvokite apie vieną svarbią įžvalgą, kurią gavote iš šio modulio. Parašykite kelis sakinius apie tai, kaip ši mintis Jus paveikė ir kodėl ji yra svarbi ugdant vaikų pasitikėjimą savimi.

Strategijų taikymas:

• Išskirkite vieną strategiją ar veiklą iš modulio (pvz., „Emocinis orų pranešimas“, „Gerumo medis“, „Atsipalaidavimo kampelis“), kuri, Jūsų manymu, būtų veiksmingiausia Jūsų kontekste. Apmąstykite, kaip ketinate ją įgyvendinti ir kokius pritaikymus galėtumėte atlikti. 

Rodykite pavyzdį:

• Apmąstykite savo vaidmenį kaip emocinio intelekto modelį vaikams. Kokius elgesio ar įpročių aspektus galite tobulinti savo kasdieniuose santykiuose, kad geriau palaikytumėte vaikų emocinį augimą? 

Iššūkiai ir sprendimai:

• Apsvarstykite galimus iššūkius, su kuriais galite susidurti taikydami šias strategijas. Užrašykite vieną galimą sprendimą, kaip įveikti šiuos iššūkius. 

Įsipareigojimas veiksmui:

• Parašykite vieną konkretų veiksmą, kurį atliksite per ateinančią savaitę, kad pradėtumėte ugdyti emocinį intelektą ir pasitikėjimą savimi vaikams, su kuriais dirbate ar rūpinatės. 

Šaltinis apie socialinį ir emocinį mokymąsi:

• https://www.education.com/activity/social-emotional-learning/

Pagrindiniai mokytojų ir tėvų vaidmenys:

Tėvai ir mokytojai yra pagrindiniai veiksniai ugdant vaikų emocinį intelektą (EI) ir pasitikėjimą savimi. Rodydami sveikus emocinius elgesio pavyzdžius, tinkamai vadovaudami ir kurdami palaikančias aplinkybes, jie suteikia vaikams įgūdžių, kaip valdyti emocijas ir iššūkius. 

Pagrindinės nagrinėtos sąvokos:

1. Emocinio intelekto modeliavimas: Suaugusieji rodo pavyzdį, atsakydami ramiai, empatiškai ir apgalvotai, mokydami vaikus, kaip konstruktyviai valdyti savo emocijas. 

2. Pasitikėjimu grįsti santykiai: Saugūs santykiai suteikia emocinį saugumą, leidžiantį vaikams tyrinėti, išreikšti ir drąsiai priimti iššūkius. 

3. Emocinis koučingas: Aktyvus vadovavimas padeda vaikams suprasti ir reguliuoti savo emocijas, ugdant atsparumą ir problemų sprendimo įgūdžius. 

Svarbiausios įžvalgos:

Suprasdami ir įgyvendindami šio modulio strategijas, suaugusieji gali suteikti vaikams galimybę kurti emocinį atsparumą, formuoti sveikus santykius ir ugdyti teigiamą savivertę. Tai sukuria pagrindą visapusiškam gerbūviui ir sėkmei visą gyvenimą.