Šis modulis svarbus ugdant vaikų pasitikėjimą savimi ir emocinį vystymąsi. 

Tėvai ir mokytojai neabejotinai daro didžiausią įtaką vaiko raidai, todėl tinkami bendravimo su vaiku metodai yra būtina sąlyga sėkmingam ir sveikam jo psichosocialiniam funkcionavimui. Pagarbus ir į vaikų poreikius orientuotas tėvų bei mokytojų bendravimas yra geriausia prevencija galimiems elgesio ir emociniams sunkumams. Efektyvus bendravimas grindžiamas gero vaiko elgesio skatinimu, o ne už blogą elgesį. Jis stiprina supratimą, kad nėra „gerų“ ar „blogų“ vaikų – yra tiesiog skirtingi vaikai su skirtingais poreikiais.

Mokytojams ir tėvams šis modulis suteikia praktinių efektyvaus bendravimo technikų, padedančių užmegzti šiltus ir artimus santykius su vaikais. .

Sąvoka 2: Pozityvaus bendravimo su vaiku taisyklės 

Bendravimas su vaiku: būkite atidūs vaiko jausmams; kontroliuokite savo balso toną kalbėdami su vaiku; gerbkite vaiko teisę reikšti savo nuomonę, nepaisant jo amžiaus; kalbėkite su vaiku apie jo problemas be nuoskaudų, kritikos, kaltinimų ar grasinimų; klausykitės vaiko, kad parodytumėte, jog jo nuomonė jums svarbi; skatinkite vaiką teigiamai elgtis; padėkokite vaikui už pagalbą; parodykite, kad tikite jo gebėjimais; leiskite vaikui daryti tai, kas jam geriausiai sekasi, kad stiprintų pasitikėjimą savimi, ir girkite už pastangas, ne tik už gerą rezultatą; venkite nuolatinio taisymo ir nedrąsinkite vaiko; vertinkite vaiko elgesį, o ne jį patį; dažnai sakykite vaikui, kad jį stipriai mylite; formuluokite teigiamas mintis; vertinkite vaiką už atvirumą ir pasitikėjimą jumis, kai jis sako tiesą. 

Savoka 3: Pozityvaus bendravimo poveikis vaiko gerovei

Vaikas:

▪       mokosi įveikti įtampą

▪       jaučiasi pasitikintis

▪       turi aukštą savivertę

▪       prisiima atsakomybę už veiksmus

▪       mokosi būti nepriklausomas

• Strategija 1: Aktyvus klausymasis. Aktyvus vaiko klausymasis reiškia žodžiais išreikšti, kaip suprantate vaiko jausmus. Dažniausiai vaiko problemos yra susijusios su neigiamų jausmų patyrimu, todėl aktyvaus klausymosi tikslas – padėti vaikui suprasti savo jausmus ir parodyti, kad juos priimate. Atsakymai, atspindintys aktyvų klausymąsi, parodo vaikui, kad tėvai jį supranta ir leidžia jam taip jaustis. Toks tėvų supratimas ne tik nuramina vaiką ir padeda jam suprasti savo išgyvenamas emocijas, bet ir daro labai didelį įspūdį.

• Strategija 2: „Aš žinutė“ ir „Tu žinutė“. Kai savo teiginiuose vartojame žodžius „aš“, „man“, „mano“, tai vadinama „Aš žinute“. Psichologai teiginius, kuriuose vartojame žodžius „tu“, „tavo“, „tau“, vadina „Tu žinute“. Norint pasakyti vaikui, kas mums nepatinka, nesukeliant jo nepasitenkinimo, pasipriešinimo ar konflikto, turime išmokti keisti „Tu žinutę“ į „Aš žinutę“. 

• Veikla 1:"Aktyvaus klausymosi įgūdžių praktika"

Atlikite pratimus, skirtus aktyvaus klausymosi įgūdžių lavinimui. Pateikite darbo lapus, kurie padės praktiniuose darbuose. Suskirstykite dalyvius į poras ir pakvieskite juos atlikti vaidmenų žaidimus, taikant šiuos įgūdžius. 

• Veikla 2:  "Aš žinutė” praktika

Atlikite  pratimus, skirtus „Aš žinutės“ įgūdžių lavinimui. Pateikite darbo lapus, kurie padės praktiniuose darbuose. Suskirstykite dalyvius į poras ir pakvieskite juos atlikti vaidmenų žaidimus, taikant šiuos įgūdžius.

Refleksijos gairės: 

Apmąstykite ir pasidalinkite įžvalgomis, kaip galima pritaikyti teorines žinias ir praktinius įgūdžius, ugdant vaikų emocinius gebėjimus. 

Diskusijos gairės 

• Ką manote apie efektyvios komunikacijos su vaiku strategijas? 

• Išskirkite tris svarbiausias komunikacijos taisykles su vaiku, siekiant ugdyti jo emocinį intelektą. 

• Kokias aktyvaus klausymosi kliūtis pastebite? 

1. Feather, N.B. (2022). HOW TO EFFECTIVELY COMMUNICATE WITH MY CHILD: Simple And Complete Guide To Build Strong Bond With Your Child Through Amazing Communication Skills Including Expert Advices and practical examples. 

2. Creswell, C., Parkinson, M., Thirlwall, K., & Willetts, L. (2017). Parent-Led CBT for Anxiety: Helping parents help their kids. New York: The Guilford Press.

3.  Friedberg, R.D. & McClure, J.M. (2015). Clinical Practice of Cognitive Therapy with Children and Adolescents: The nuts and bolts (2nd Ed.). New York: The Guilford Press

4. Siegel, D.J. & Payne Bryson, T. (2012). The Whole-Brain Child: 12 revolutionary strategies to nurture your child’s developing mind. New York: Bantam Books.

• Emociniai gebėjimai ir komunikacijos įgūdžiai. Šis modulis pabrėžia, kad tėvai ir mokytojai neabejotinai turi didžiausią reikšmę vaiko vystymuisi, todėl tinkami komunikacijos metodai su vaiku yra būtini siekiant ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi ir emocinį intelektą. 

• Teigiamo bendravimo su vaiku taisyklės. Komunikuojant su vaiku svarbu atsižvelgti į jo jausmus; gerbti vaiko teisę išreikšti nuomonę; klausytis vaiko; naudoti paskatinimus teigiamam elgesiui skatinti; dažnai sakyti vaikui, kad jį mylite; formuluoti teigiamas frazes; vertinti vaiką už tai, kad jis yra atviras su jumis ir rodo pasitikėjimą, sakydamas tiesą. 

• Praktinės technikos – aktyvus klausymasis ir „Aš“ teiginiai. Kai tėvai ir mokytojai naudoja aktyvų klausymą, jie parodo vaikui, kad supranta ir leidžia jam ar jai jausti tai, ką jis ar ji jaučia. Toks supratimas ramina vaiką ir padeda suvokti jo emocijas. Naudojant „Aš“ teiginius, vaikai supranta, kaip jų elgesys veikia kitus. Kai tinkamai naudojame „Aš“, mes nekaltiname.