• Sąvoka 1: Pozityvaus grįžtamojo ryšio svarba.

Tikėjimo savimi kūrimas: Kai suaugusieji suteikia specifinį, konstruktyvų teigiamą grįžtamąjį ryšį, jie pripažįsta vaikų pastangas, ne tik jų pasiekimus. Tai skatina vaikus tikėti savo gebėjimais ir vertinti savo pažangą. Pavyzdžiui, vietoj to, kad pasakytų „Tu protingas“, mokytojas gali pasakyti: „Aš didžiuojuosi, kaip susikoncentravai į tą sudėtingą uždavinį. Tavo sunkus darbas tikrai davė rezultatų!“

Emocinio sąmoningumo ir savireguliacijos stiprinimas: Kai suaugusieji suteikia teigiamą grįžtamąjį ryšį apie tai, kaip vaikai valdo savo emocijas ar elgiasi su kitais, tai sustiprina emocinio intelekto elgesį. Pavyzdžiui, pasakydami: „Tu parodei gerumą, kai pasidalijai su savo draugu“, suaugusieji padeda vaikams suprasti, kaip jų veiksmai teigiamai veikia kitus, ir skatina juos kartoti šiuos elgesio modelius.

• Sąvoka 2: Socialinis ir emocinis mokymasis.

Savimonė: Savimonė yra pagrindas socialiniam ir emociniam ugdymui (SEL) ir tiesiogiai stiprina pasitikėjimą savimi. Atsižvelgdami į savo emocijas, stiprybes ir ribas, vaikai ugdo teigiamą savęs vaizdą. Kuomet vaikai mokomi  atpažinti emocijas ir suvokti, kaip jos veikia jų elgesį, jie įgauna supratimą apie savo elgesį, kas skatina savęs priėmimą ir pasitikėjimą savimi.

Socialinis sąmoningumas ir empatija: Socialinis sąmoningumas, apimantis kitų požiūrių supratimą ir empatijos rodymą, yra esminis sveikų santykių kūrimui. Ugdydami empatiją, vaikai kuria stipresnius ryšius su kitais, o tai sustiprina jų priklausomybės jausmą ir savivertę. Teigiamos socialinės sąveikos padeda vaikams jaustis vertinamiems, dar labiau stiprindamos jų pasitikėjimą savimi ir skatindamos emocinio intelekto elgesį.

• Sąvoka 3: Savarankiškumo ir sprendimų priėmimo skatinimas.

Pasitikėjimo kūrimas: Kai vaikams leidžiama priimti sprendimus, nesvarbu, ar tai būtų smulkūs (pasirenkant drabužius), ar svarbesni (renkantis projekto temą), jie jaučiasi pasitikintys ir gebantys. Sėkmingai priimant sprendimus ir matant rezultatus, jų savivertė stiprėja, ir tai sustiprina tikėjimą, kad jie sugeba prisiimti atsakomybę.

Problemų sprendimo įgūdžių stiprinimas: Autonomija skatina kritinį mąstymą ir problemų sprendimo įgūdžius. Kai vaikai priima sprendimus, jie išmoksta vertinti pasirinkimus, numatyti rezultatus ir apmąstyti savo pasirinkimus. Šis procesas skatina emocinį intelektą, mokydamas juos valdyti emocijas, tokias kaip nusivylimas ar nepasitenkinimas, kai dalykai nesiklosto pagal planą.

Atsakomybės ir atskaitomybės skatinimas: Leisdami vaikams prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, jie išmoksta atsakyti už savo veiksmus. Tai ugdo atsakomybės ir savireguliacijos jausmą, nes vaikai supranta, kaip jų pasirinkimai veikia juos pačius ir kitus. Tai skatina emocinę brandą ir padeda vaikams ugdyti pasitikėjimą savimi, kad ateityje galėtų priimti apgalvotus sprendimus.

• Strategija 1: Kasdieniai pasitikėjimo savimi stiprinimo pratimai (pvz., savęs afirmacijos technikos).

Mokytojai ir tėvai gali įtraukti kasdienius savęs afirmacijos pratimus, kuriuose vaikai praktikuoja teigiamus pareiškimus apie save, tokius kaip „Aš gebu“ arba „Aš galiu spręsti problemas“.

• Strategija 2: Palaikančios klasės ar namų aplinkos kūrimas.

Mokytojai ir tėvai gali nuolat girti, švęsti pasiekimus ir kurti erdves, kuriose vaikai galėtų rizikuoti ir mokytis iš klaidų, žinodami, kad jie yra palaikomi ir vertinami.

• Strategija 3: Problemų sprendimo skatinimas per struktūruotas veiklas.

Mokytojai ir tėvai gali sukurti veiklas, kurios reikalauja, kad vaikai apgalvotų problemas, priimtų sprendimus ir apmąstytų savo sprendimus, taip stiprinant jų pasitikėjimą savo sprendimų priėmimo gebėjimais.

Veikla 1: Pasitikėjimo dienoraštis – vaikai kiekvieną dieną užrašo vieną dalyką, kurį atliko gerai.

Vaikai gali vesti „Pasitikėjimo dienoraštį“, kuriame kiekvieną dieną užrašo vieną dalyką, kurį atliko gerai, nesvarbu, koks mažas jis būtų. Tai gali būti, pavyzdžiui, pagalbos suteikimas draugui, namų darbų pabaigimas ar naujos patirties išbandymas. Ši veikla padeda vaikams apmąstyti savo stiprybes, stiprina jų savivertę ir skatina teigiamą savęs įvaizdį.

Veikla 2: Vaidmenų žaidimai, padedantys vaikams praktikuoti sprendimų priėmimą.

Sukurkite vaidmenų žaidimo scenarijus, kuriuose vaikai praktikuoja sprendimų priėmimą įvairiose situacijose, pavyzdžiui, pasirinkdami, kaip išspręsti problemą su draugu, arba nuspręsdami, kaip paskirstyti laiką tarp mokyklinių užduočių ir žaidimo. Tai suteikia jiems galimybę praktikuoti sprendimų priėmimą smagioje ir palaikančioje aplinkoje, padedant stiprinti pasitikėjimą savimi, sprendžiant realias gyvenimo situacijas.

Refleksijos gairės mokytojams ir tėvams:

• „Kaip jūs praeityje palaikėte vaiko pasitikėjimą savimi?“ 

• „Kokie konkrečiai veiksmai ar žodžiai padėjo vaikui jaustis labiau gebančiam?“ 

• „Kaip atpažįstate momentus, kai vaikas įgyja daugiau pasitikėjimo savimi?“ 

• „Kaip jūs padėjote vaikui įveikti nesėkmę ar klaidą?“ 

Diskusijos gairės mokytojams ir tėvams:

• „Kokius iššūkius patiriate skatindami pasitikėjimą savimi vaikams?“ 

• „Kaip reaguojate, kai vaikas susiduria su nepasitikėjimu savimi?“ 

• „Kokios strategijos, jūsų nuomone, yra veiksmingiausios didinant vaiko savivertę?“ 

• „Kaip galime sukurti aplinką, kuri skatintų vaikus rizikuoti ir mokytis iš nesėkmių?“ 

Straipsniai:

1. "The Power of Emotional Intelligence in Children" –  Analizuoja, kaip emocinis intelektas veikia vaikų akademinę ir socialinę sėkmę.

2. "Building Self-Confidence in Children: The Power of Positive Feedback" – Analizuoja grįžtamojo ryšio svarbą ugdant vaiko tikėjimą savo gebėjimais.

Internetinės svetainės:

1. "Confidence-Building Techniques for Parents and Teachers" – Pateikia praktinius patarimus ir strategijas, kaip stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi namuose ir mokykloje.

2. "The Collaborative for Academic, Social, and Emotional Learning (CASEL)" – Pagrindinis išteklius socialiniam ir emociniam ugdymui (SEL) programoms, siūlantis įrankius ir strategijas emocinio intelekto ugdymui.

3. "MindTools: Building Confidence in Children" – Pateikia tyrimais pagrįstas strategijas, kaip ugdyti savivertę ir pasitikėjimą savimi jaunose mokiniuose.

• Mokytojai ir tėvai atlieka svarbų vaidmenį padedant vaikams ugdyti emocinį intelektą ir pasitikėjimą savimi. 

• Skatindami savimonę, savireguliaciją ir socialinius įgūdžius, suaugusieji gali padėti vaikams kurti teigiamą savęs įvaizdį ir atsparumą. 

• Teigiamas grįžtamasis ryšys, autonomija ir sprendimų priėmimo galimybės yra būtinos stiprinant vaikų pasitikėjimą savimi ir skatinant augimo mąstyseną. 

• Palaikanti aplinka, kartu su nuolatiniu skatinimu, padeda vaikams įveikti iššūkius ir kurti tvirtus emocinius pagrindus sėkmei.