Etapas 2: ankstesnių žinių, patirties, intuicijos kvestionavimas

Prisimenu vaikystės istorijas apie jų nemeilę viena kitai. Tai buvo neišsakyta, bet vieša paslaptis, nes, nepaisant abipusės nemeilės, mano močiutė iš motinos pusės turėjo gebėjimų, kurių reikėjo mano močiutei iš tėvo pusės. Dėl šio poreikio jos turėjo bent jau apsimesti, kad viena kitai patinka.

Mano močiutė iš motinos pusės praktikavo senovinį gydymo „taurėmis“ būdą. Daugelis žmonių, įskaitant ir mano močiutę, tikėjo, kad „taurės" gydo įvairias ligas. Močiutė uždegdavo degtuką ir įkišdavo į „taurę“. Tada, deguoniui „taurėje“ išdegus, uždėdavo karštą „taurę“ ant gydomo žmogaus nugaros. „Taurė“ prisisiurbdavo, todėl nuėmus ją nuo kūno, ten, kur ji buvo uždėta, atsirasdavo raudoni ratilai. 

Šio gydymo teorija buvo ta, kad nuėmus „taurę“ nuo kūno ji kartu „ištraukia“ ir ligą. Ar žmonės, kurie gydėsi šiuo būdu, po to jautėsi geriau? Nepatvirtintais duomenimis – taip. Tačiau kas lėmė pagerėjimą? Tai, kad „taurės“ tikrai „ištraukdavo“ ligą ar tikėjimas, jog tai veikia? Dar svarbesnis klausimas – kodėl mums tai turėtų rūpėti, jei bent keli žmonės po šio gydymo pasijuto geriau? Tai yra pagrindiniai klausimai mūsų diskusijoje apie kritinį mąstymą.

Halpern, D.F. (2013). Thought and Knowledge: An Introduction to Critical Thinking (5th ed.). Psychology Press. https://doi.org/10.4324/9781315885278 

Vaizdas: https://news.asu.edu/20180305-discoveries-pros-and-cons-ai

Tačiau tyrimai nuolat rodo, kad skubotai priimdami sprendimus dažnai dėl jų gailimės, net jei pasirodo, kad jie buvo teisingi. 

Kodėl mes skubame priimti sprendimus, yra gana aišku. Mes nuolat susiduriame su daugybe dalykų, kurie reikalauja mūsų dėmesio, ir tuo pat metu patiriame didžiulį spaudimą veikti greičiau, judėti į priekį (versle ar kt.), net jei tas kelias pirmyn yra neaiškus.

https://www.harvardbusiness.org/to-improvecritical-thinking-dont-fall-into-theurgency-trap/ 

Vaizdas: https://www.harvardbusiness.org/insight/to-improve-critical-thinking-dont-fall-into-the-urgency-trap/

Patirtis mane išmokė, kad ši plati <...> prielaida dažnai būna labai klaidinga. Dažnai mano žodžiai ir veiksmai buvo suprasti visiškai kitaip, nei aš norėjau, kad jie būtų suprasti. Todėl vienas iš būdų išsiaiškinti, kiek tikslios yra mūsų prielaidos, yra pabandyti pamatyti save tokius, kokius mus mato kiti.

Brookfield, S. D. (2011). Teaching for critical thinking: Tools and techniques to help students question their assumptions. John Wiley & Sons, p. 12.

Vaizdas: https://stock.adobe.com/lt/images/different-points-of-view/100462779#state=%7B%22ac%22%3A%22stock.adobe.com