Tos Dvasios išmintis atsiveria tiems, kurie tomis šaknimis patiki. Tik savo tautos šaknimis patikėję šios garbingos tautos vaikai sugebės panaudoti tą išmintį dabartyje. Tačiau kalbame ne tam, kad būtų gedima didžios praeities. Kalbame tam, kad tautos genetinės atminties klodai atsivertų tiems, kurie sugebės jų potencialą panaudoti dabar.
http://petruoka.blogspot.lt/2016/01/kai-kurie-desningumai-pradejus-dvasines.html#more
Antropoteosofija – tai žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis.
Astromineralogijos centras PARS FORTUNAE buvo įkurtas 1995 metais. Jo įkūrėja Audronė Maculevičienė (nuo 2001 m. - Ilgevičienė). Pradžioje jis buvo įsikūręs Basanavičiaus g. 6, nuo 2000 m. persikėlė į Pamėnkalnio g. 19. PARS FORTUNAE išvertus iš lotynų kalbos reikštų Fortūnos ratą. Tai ir dešimtoji Taro korta, tai ir astrologinis simbolis, reiškiąs vietą horoskope, kur žmogaus laukia sėkmė.
Lietuvos Dvasios paveldo pažinimo grupė
Šios grupės tikslas – apjungti tuos, kurie tiki, jog Lietuva turi gilias išminties šaknis, kurias gali pažinti jomis tikintis ir siekiantis dirbti vardan kitų žmonių.
http://www.astromineralogija1.lt/
Senieji šventraščiai – tai išmintis už septynių užraktų. Nuo juos skaitančiųjų ir suprantančiųjų priklauso, kuris užraktas bus atrakintas. Pirmasis užraktas – raides pažįstančiajam, antrasis – žodžius sudėti galinčiajam, trečiasis – tekstą suprantančiajam. Ir tik nuo ketvirtojo prasideda Pažinimas to, kas ten surašyta. Pažinimas niekaip nesusijęs su dogma, nes jie antipodai. Taigi dogma, atvėrusi antrąjį užraktą ir pradedanti praverti trečiąjį, teigia, kad rado Tiesą… Tačiau dogma visados buvo nesupratimo tarnaitė. Jį ir gina.
ntropoteosofija – tai žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis. Antropoteosofas priima visą kosmosą, Žemę ir tai, kas ant jos, įskaitydamas ir save, kaip vientisą gyvą organizmą. Tiek planetos, žvaigždės, galaktikų centrai, meteoritai ar kometos, tiek akmenys ir kalnai, vandenynai ir upės, medžiai ir augalai, gyvūnai ir paukščiai, kaip ir pats žmogus, jam yra gyvi, nes priklauso tai pačiai sistemai, egzistuoja pagal tuos pačius dėsningumus: jie visi kvėpuoja, vadinasi, gyvena, o jei gyvena, tai turi sąmonę. Skirtumas tik sąmonės evoliucijos etapuose.
http://www.antropoteosofija.lt/
Šiuolaikiniams žmonėms vien nueiti į bažnyčią sekmadieniais nebeužtenka. Prieš 50-100 metų ši viena diena, skirta maldai, žmones veikdavo stipriau. Šiandien, su mūsų išsilavinimu ir nepatikliu protu, reikia kur kas daugiau. Dėl to tinkamos meditacijos šiais laikais yra tokia pati kasdienė būtinybė, kaip dantų valymas.
Mūsų norai vystosi penkiais etapais:
http://www.kabbalah.info/lt/kas-yra-kabala/kabala-m%C5%ABs%C5%B3-laikais
Pirminiai, patys pagrindiniai norai – maistas, sveikata, seksas ir šeima. Šie norai būtini mūsų išgyvenimui.
Antrasis etapas – turtų siekimas. Šiame etape mes manome, jog pinigai užtikrins išlikimą ir gerą gyvenimo kokybę.
Trečiasis etapas – garbės ir valdžios troškimas. Šiame etape mėgaujamės valdydami kitus bei save.
Ketvirtasis etapas – žinių troškimas. Šiame etape manome, kad žinios padarys mus laimingus.
Bet tik prasidėjus penktajam, paskutiniajam, etapui, mus ima vilioti „kažkas“, kas yra aukščiau mūsų. Šiame etape jaučiame, jog, užmezgę ryšį su tuo nežinomu „kažkuo“, galėsime nuolat mėgautis, ir ieškome būdų užmegzti šį ryšį. Kažko aukštesnio noras vadinamas „dvasingumo noru“.
Knyga KRISTUI IR BAŽNYČIAI, 1961 m.
KUN. DR. K. A. MATULAITIS, MIC.
http://www.prodeoetpatria.lt/files/html/meiles-ugnis-matulaitis.htm#355
Sergejus Lazarevas: karmos diagnostika
http://www.horoskopai.lt/grozis-sveikata/sergejus-lazarevas-karmos-diagnostika/
Lietuvoje žmonės labai dvasingi. Didelis dvasingumas pavojingas kaip ir dideli pinigai. Nes dvasios turtai – irgi žmogiškosios laimės šaltinis, prie kurio galima prisirišti, iškelti aukščiau dieviškosios meilės – ir taip sau pakenkti. Dvasingumas – tai intelektas plius meilė. Vien intelektas be meilės – tai tiesiog protas, gudrumas. Žmogus be meilės pavojingas, nesveikas. Biblijoje teigiama, jog didelis žinojimas didina liūdesį. Žinios be meilės – sunkus nešulys. Jo neatlaikę žmonės dažnai baigia savižudybe, nes pernelyg aiškiai regi, koks pasaulis netobulas. Kuo aukštesnio intelekto žmogus, tuo labiau linkęs kritikuoti, jausti nepasitenkinimą, smerkti nevykėlius. Tik meilė leidžia teisingai traktuoti ir pakęsti netobuluosius. Intelektualus žmogus be meilės labai agresyvus. Nieko nemylėdamas jis praranda norą gyventi, konfliktuoja su pasauliu. Ir tas konfliktas pradeda žudyti jį patį.