Ūkininkai ir būsto šiluma ir elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių
Ūkininkai ir stato sodybą. Kokią paramą galėtume gauti aprūpinant būstą šilumos ir elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių (geoterminis šildymas, vėjo elektrinės, saulės kolektoriai ir kt.)?
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones gali būti remiama energijos gamyba. Pagal programos I krypties priemonę a?Žemės ūkio valdų modernizavimasa? yra leidžiama statyti ne didesnę kaip 250 kW galios vėjo jėgainę, tačiau visa pagamintą elektros energija turi būti panaudota valdos reikmėms t. y. žemės ūkio produkcijos gamybai. Pagal programos III krypties priemones a?Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklosa? ir a?Parama verslo kūrimui ir plėtraia? numatyta remti elektros energijos įrenginių įsigijimą. Tačiau šiuo atveju yra remiamas alternatyvus žemės ūkio veiklai verslas, todėl reikalaujama daugiau kaip 50 proc. pagamintos elektros energijos parduoti.
Daugiau informacijos apie teikiama paramą pagal programos priemones galite rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje http://www.zum.lt/lt/zemes-ukio-ministerija/kaimo-pletra/parama-pagal-2007-2013-m--programos-priemones/parama-pagal-2007---2013-metu-kpp-priemones/
2010-02-02 http://www.zum.lt/index.php?-440853554
INFRARAUDONŲJŲ SPINDULIŲ ŠILDYMAS - http://www.rubisolis.lt
UAB „KLAIRA“ - oficialus gamintojo distributorius infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelės Lietuvoje http://klaira.lt/
EKOcentro surinktos rinkos naujienos ir žinios tampa ,,Žaliosios architektūros ir dizaino knygos" puslapiais: architektams bei interjero dizaineriams renginių metu yra įteikiami teminiai segtuvai su skirtukais, kad jie galėtų kaupti ir papildyti EKO srities informaciją. Šiuo metu jau yra išdalinta daugiau kaip 300 šių knygų. Dalį šios knygos puslapių
bei renginiuose skaitytų pranešimų PDF formatu rasite svetainėje www.manoekonamai.lt.
Portalo www.interjeras.lt įvykių - straipsnių sraute ,,EKO" bei EKOcentro FB puslapyje taip pat galite rasti daug naudingos šios srities informacijos .
SIENŲ ŠILTINIMAS IŠ VIDAUS
Vidaus sienų apšiltinimo sistema IQ-Therm suteikia galimybę
daugiabučių namų gyventojams pasirinkti individualų sprendimo būdą
Daugiau informacijos spauskite čia
MOLINIŲ PASTATŲ STATYBA
http://www.anastasija.lt/forum/viewtopic.php?p=5410
STOGAI
http://www.kpd.lt/failai/u1/Cerpiu_Stogai.pdf
Kodėl taip sunku išsirinkti apšiltinimo medžiagas ir būdus savo namui? Kaip išsirinkti iš gausybės siūlomų medžiagų tokių kaip vata, polistirolo plokštės, purškiamos putos ir kitų, į kuriuos nesigilinsiu (šiaudai, termo dažai ir kitokios super natūralios ar nano technologijos). Nes nėra nei vieno tobulo būdo!! Visi skaitantys šį blogą jau puikiai žino, kad namo energetinis efektyvumas priklauso ne tik nuo atitvarų šiluminės varžos, bet ir nuo sandarumo. O visi statantys namą skaičiuoja pinigus ir ieško optimalaus kainos ir kokybės santykio. Pabandysiu apžvelgti pagrindines šiltinimo medžiagas:
1. Vata – akmens vata, stiklo vata, medžio vata visos vatos yra geros tuo, kad yra kvėpuojanti medžiaga tinkanti dėti į medžio karkasą, yra viena pigiausių šiltinimo medžiagų. Vatos šilumos laidumo koeficientas yra nuo 0,045 iki 0,030W/m²K. Žinoma, geresnio šilumos laidumo vata yra brangi, ji kieta ir dažniausiai naudojama kaip vėjo izoliacija ar tose vietose kur nėra galimybės uždėti storesnio sluoksnio. Vatos privalumas yra degumo klasė, kas dažniausiai yra aktualu didesniuose objektuose, taciau ne gyvenamuosiuose namuose. Deja, bet vatos pigumas baigiasi kai prie kainos priskaičiuojame garo izoliaciją ir difuzinę plėvelę. Dar viena didelė vatos blogybė – darbo kokybė. Tam, kad konstrukcinis sumuštinis veiktų be priekaištų viskas turi būti atlikta labai kruopščiai. Suvestos suklijuotos ir sandariai sujungtos plėvelės, ypač atkreipiant dėmesį į konstrukcijų kampus, kur dažnai paliekamos plevėsuojančios plėvelės- būtent tuose kampuose gali atsirasti nesandarumai, išeiti ne tik šiluma, bet ir drėgmė. Taip pat vata turi būti labai gerai apsaugota nuo atmosferos poveikio, net nedidelis 10% drėgnumas gali labai stipriai sumažinti izoliacijos charakteristikas.
2. Putplasčio plokštės – EPS, XPS, PIR, PUR. Tai standžios ir kietos plokštės. Pagrindinis jų skirtumas yra vidinė sandara – uždaros poros ar atviros poros ir šilumos laidumo koeficientas EPS – 0,045-0,031, XPS 0,035-0,030 PIR/PUR 0,024-0,022 W/m2K. palyginus su vata – tai mažai laidžios garams ir visiškai nelaidūs vėjui. Šiuo atveju nekalbėsiu apie plokščių klijavimą prie sienos, nes man tai neaktualu, o jų montavimą tarp medžio karkaso. Šiuo atveju plokštės turi labai blogą vietą ties sandūros taškais. Šiose vietose, norint užsandarinti purškiamos montažinės putos, o tai pakelia šiltinimo kainą. Neapsaugotos poliuretaninės montavimo putos prisotinamos vandens garų, taip žymiai pablogėja jų šiluminės izoliacijos savybės, o drėgmė gali kenkti ir pačiam medžio karkasui. Yra atveju, kai tokia šiltinimo sistema supūdo gegnes. Paminėtina ir tai, kad plokštės suvedimas ties sudėtingais kampais yra daug sudėtingesnis nei difuzinės plėvelės sujungimas, o tai yra rizika namo nesandarumui.
3. Purškiamos putos – yra artimos anksčiau išvardintoms plokštėms tik jų montavimo būdas yra kitoks. Šios putos būna vienakomponentės, dvikomponentės, uždarų porų, atvirų porų. Jų didžiausias ir nepakeičiamas privalumas yra pasiekiami sandarumo parametrai, dėl putų plėtimosi užpildant visus plyšius ir kampus. Nuostabus būdas kol nesužinai kainos. Taip, daugelis šiuo bizniu užsiimančių kompanijų deklaruoja, kad tokių putų reikia gerokai mažiau dėl jų pasiekiamo sandarumo ir kai kurių – dėl gero šilumos laidumo koeficiento 0,024-0,022W/m2K, tačiau tai labiau pritaikoma statistinio ir „STR‘inio“ (norminio) namo statyboms kur statybininkai apie sandarumo duodamą efektą mažai težino, bet statant pasyvų namą sandarumas yra kaip konstanta, kokią medžiagą benaudosi, o sienoms reikalinga varža yra skaičiuojama specialiomis programomis ir gali labai skirtis priklausomai nuo pastato konfigūracijos, orientacijos ir pan.
Savo namui apšiltinti aš skaičiavau apie 88m³ sienoms ir apie 97m³ stogui šiltinimo medžiagos, kurios šilumos laidumo koeficientas – 0,032W/m²K. Tai gali būti arba pilkasis putų polistiroloas (NEPS) arba ISOVER KL32, kurios Lietuvoje niekas neparduoda ir galima gauti tik spec. užsakymu. Abiejų medžiagų kaina yra labai panaši apie 210-220Lt/m³ tik prie vatos reikia pridėti visas plėveles. Skaičiuojant purškiamas putas suma skiriama apšiltinimui pasidaro kosminė, nes mano duomenimis (kalbu apie uždarų porų putas kurių ʎ – 0,022W/m²K) yra apie 800Lt/m³, o tam, kad pasiekti tokią pačią varžą medžiagų reikia sienoms apie 65m³ ir stogui apie 78m³.
Žinodamas, kad naudojant vatą ar polistirolo plokštes aš rizikuoju sudėti nemažai pinigų ir negauti reikiamo efekto dėl nesandarumo, o naudojant putas pritrukti pinigų užbaigti namo statybas apskritai,- sugalvojau, kad reikia bandyti daryti kompleksinį „sumuštinį“. Sienose – medinio karkaso pirmą sluoksnį 5-10cm purkšti uždarų porų putomis ir užsandarinti namą bei sudaryti gerą garo izoliaciją. Antrą sluoksnį tarp sekančio karkaso dėti iš putų polistirolo – 20-25cm ir taip pasiekti reikiamą sienų varžą. O trečią laukinį sluoksnį vėl užpūsti uždarų porų putomis 5cm ir nuo aplinkos poveikio izoliuoti putplastį, uždaryti plyšius tarp putplasčio ir medžio karkaso bei sudaryti išorinį hidroizoliacijos sluoksnį (uždarų porų putos nelaidžios vandeniui). Analogiškai daryti ir stogą – tarp gegnių dedant putplasčio plokštes, o iš vidaus ir iš lauko purškiant putomis. Taip tikiuosi pasiekti reikalingą sandarumo ir šilumos laidumo efektą ir sumažinti šiltinimo pabrangimą.
http://www.pasyvusnamas.klezys.lt/2012/03/18/siltinimas-medziagos-ir-budai/