P. Dr. Clemens Pilar Cop

https://www.egzorcistas.lt/joga/?highlight=joga&fbclid=IwAR3bx3cEg2bhC_3v9D70gL6yc4fnxKq4kb9Ol2FRf6SprVF6r7CBgnYS6xI

Straipsniai:

http://www.yogaguru.lt/lt/idomus-skaitiniai/kundalini

http://holistinemedicina.lt/lt/straipsniai/page/47/

http://zmogausstudija.lt/joga/sama-joga/

Shivananda Vedanta 5 principai:

1. Tinkami pratimai;

2. Teisingas kvėpavimas;

3. Teisingas atsipalaidavimas;

4. Tinkama mityba;

5. Pozityvus mąstymas ir meditacija.

Rytą pradėkite kvėpavimo pratimais, kurie pažadins, pravalys sąmonę nuo įtampų, atneš lengvumo jausmą ir padės susikaupti.

Asanų pratimų pagalba leiskite sau pajusti savo kūną, pralankstyti jį, įgauti jam teisingas formas, įsikrauti naujai dienai.

Galutiniame etape leisti kūnui ir protui visiškai atsipalaiduoti, pajusti aplinką ir susigyventi su ja, nusiraminti ir paleisti visas dar likusias įtampas.

Rytinė joga leis puikiai nusiteikti visai dienai, kad atsipalaidavę ir kupini energijos galėtume eiti savo keliu.

http://www.sahadzajoga.lt/

http://www.shaktiyoga.lt/index.php/lt/straipsniai/apie-jogos-mityba

Joga – tai sudėtinga metodų visuma, suteikianti kiekvienam žmogui galimybę pasiekti kūno, proto, jausmų bei sielos harmoniją, būti vienovėje su gamta bei aplinkiniu pasauliu, šią harmoniją bei ramybę skleidžiant aplink save. Jogos praktika įgalina jaustis patogiai šiuolaikiniame tempo ir įtampų kupiname pasaulyje, nes tai yra pirmiausia vidinių požiūrių į supančią aplinką nuosekli kaita. Joga – tai ne tik fiziniai pratimai ar gulėjimas ant stiklų ir vinių, kaip daugelis įsivaizduoja. Tai požiūrių į gyvenimą sistema, vertybių visuma, vedanti į proto ir jausmų pusiausvyrą bei ramybę. Žinoma, jokia sielos ar proto harmonija neįmanoma be fizinės sveikatos, todėl praktikos pradžioje daug dėmesio yra skiriama fizinio kūno sustiprinimui, sveikatingumui. Sveikam žmogui lengviau siekti aukštesnių dvasinių tikslų. Todėl senovės išminčiai sukūrė vientisą sistemą, padedančią sulėtinti ir sustabdyti irimo, arba katabolinius procesus mūsų kūnuose ir stiprinančią fizinius bei protinius gebėjimus.

Joga siūlo kompleksinį, holistinį požiūrį į žmogų kaip į visumą, jo kūną, protą bei sielą. Kiekvienas žmogus – tai sudėtinga vientisa sistema, todėl neužtenka vien tik fizinių pratimų, norint pasiekti minėtosios harmonijos bei ramybės.

Mai Ram Yoga

- tai jogos praktikų metodas,

apjungiantis kūną, protą ir dvasią

http://www.mairamyoga.lt/

http://www.bhaktistudija.lt/lt/kontaktai

http://www.yoga.lt/

Knygos: http://bhaktijoga.lt/

http://www.vedosvaikams.lt/el-knygos

Saulius Dagys, tradicinių Indijos filosofinių mokyklų – Gaudija, vedanta, daršanai – atstovas, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys

Tradiciniai jogos resursai – savistaba, savižina, saviugda – kaip sąmoningos sveikos jausenos, mąstysenos, elgsenos formavimo priemonės, jų taikymas depresijos, neurozių, kitų psichikos sutrikimų, savižudybių profilaktikai. Sąmoningas tarpusavio santykių modeliavimas, taikant Indijos klasikinę bhakti-rasos estetikos teoriją

Joga ir krikščionybė

http://jogasveikatai.lt/joga-ir-krikscionybe

http://www.yogatherapy.lt/joga-ir-krikscionybe.html

„Joga – tai harmonija. Tai vientisas, visapusiškas ir nuoseklus savo esybės ugdymas, kasdien vystant visus asmenybės aspektus. Jeigu nesuderinsime visų asmenybės savybių, tai nebus joga“. (Iš knygos „Šivanandos integrali joga“, SvamisVenkatesananda.)

„Tikrajai jogai reikia nuolatinės intensyvios asmeninės disciplinos, susietos su mąstymu, vadovaujant mokytojui. Ji nėra įdomi daugybei žmonių, kurie reikalauja greitų vaisių ir pasaulietiško klestėjimo.“ (Šivananda)

Vienas jogos mokytojas, viešėdamas JAV, labai gražiai pademonstravo tai, ko vaikosi vakariečiai, kaip lengvai jie patiki, susižavi ir lengvabūdiškai elgiasi. Perskaitęs paskaitą apie jogą jis pranešė, kad kartu su juo šalyje lankosi garsus jogas vienuolis, kuris kitą dieną 4 valandą ryto priims visus, norinčius greitai nušvisti. Jo paties nustebimui kitą dieną 4 valandą ryto susirinko minia žmonių, gerokai daugiau nei į jo paskaitas, užsiėmimus. Jogos mokytojas atėjo kartu su pusnuogiu žmogumi, apsivyniojusiu galvą ir visiems pareiškė, kad tas žmogus laikosi tylos įžadų (mouna), todėl su minia bendraus tik per jį. Žmonės uždavinėjo klausimus, kurie būdavo perduodami nekalbančiam jogui vienuoliui, tas pasakydavo atsakymą, kurį jogos mokytojas garsiai pakartodavo.

Galiausiai jogos mokytojas nuplėšė galvos apdangalą nuo „garsiojo jogo vienuolio“ galvos ir pasakė, kad tai tėra tik jo studentas. Visų gėdai pareiškė, kad kai jis aiškina, jog reikia anksti keltis ir medituoti, kad reikia kantriai ir palaipsniui dirbti su savo kūno, kad reikia pradėti nuo dorybių ugdymo, žmonės tuo mažai domisi. Bet kai „sužiba“ viltis greitai ir be jokių pastangų pasiekti stulbinančių rezultatų visi lengvai patiki... ir sugeba atsikelti 4 valandą ryto.

Ši istorija liudija, kaip dažnai mes patikime bet kokia žinia... Jei tik ji žada greitą rezultatą mažiausiomis pastangomis. O juk nieko nebūna be nuoseklaus darbo, be kantrybės, be tinkamų žinių, galiausiai - be pasirengusio mokytojo.

(pagal Šivanandą iš knygos „Dieviškoji palaima“) Joga yra gyvenimo būdas. Tai gyvenimas, buvimas vienybėje su aukščiausiomis subtiliomis Visatos jėgomis (kam labiau patinka – su Dievu). Šis gyvenimo būdas suteikia tikrąją laisvę ir amžiną palaimą, kurių mes taip ieškome, bet nerandame materialiame pasaulyje.

Daug išsamios informacijos: http://zpasaulis.lt/index.php?id=2318

Naudoti paiešką: http://zpasaulis.lt/index.php?id=64

http://jogatau.lt/

Joga nidra

Tas Kelias yra teisingas, kuriame Jūsų širdis yra rami ir laisva. Edmundas Petruoka

Raskite laiko kad jūsų niekas netrukdytu. Pašalinkite visus išorinius trukdžius, išjunkite telefonus, radiją, televiziją ir t.t. Prieš jogą nidrą 1-2 val. nevalgykite ir nevartokite skysčių. Galite atlikti lengvą makštą, prajudinti sąnarius pratempti raumenis.

http://petruoka.blogspot.com/p/joga.html

Garso įrašai:

http://www.mixcloud.com/petruoka/?utm_source=widget&utm_medium=web&utm_campaign=base_links&utm_term=profile_link

5 jogos principai

http://www.soham.lt/lt/jogos-centras/5-jogos-principai.htm

JOGA turi kompleksinį, holistinį požiūrį į žmogų kaip į kūno, proto ir sielos visumą. Kiekvienas žmogus – tai sudėtinga vientisa sistema, todėl neužtenka vien tik fizinių pratimų, norint pasiekti harmoniją bei ramybę. Siekdamas suprantamai perteikti jogos mokymą žmonėms, svamis Višnu-devananda suformavo vientisą ir paprastą jogos sistemą pagrįstą penkiais jogos principais, kurie įgalina praktikuoti jogą kaip visavertę savęs tobulinimo sistemą. Tai principai, kuriuos kiekvienas nesunkiai pritaikys savo gyvenime:

- tinkami pratimai (ASANA);

- taisyklingas kvėpavimas PRANAYAMA);

- tinkamas atsipalaidavimas (SHAVASANA);

- tinkama mityba (VEGETARINĖ MITYBA);

- pozityvus mąstymas ir meditacija (VEDANTA ir DHYANA).

Joga | Jogos pratimai

http://www.jogae.lt/

Daug informacijos apie joga, asanas ir kvėpavimą

Sveikatos ir asmenybės mokykla "Dvasinės erdvės" http://www.keliasisave.lt/lt/virsus/titulinis/

Patanžalio jogos sutros su Šri Šri komentarais

http://www.artofliving.org/lt-lt/archive/971?page=6

http://www.artofliving.org/lt-lt/archive/971

Patandžali - 2 a. pr.m.e. filosofinės-religinės mokyklos (daršanos) įkūrėjas Indijoje, „Jogos sutrų“ (aforizmų apie joga) autorius. „Joga sutros“ labai išpopuliarėjo praktikuojant Radža jogą kaip jos filosofinis pagrindas. Skelbė pratimų (asanų, krijos, pranajamos) svarbą siekiant valdyti protą ir gyvosios dvasios susiliejimo su Dievu, Nušvitimo arna Maha Samatmos, nirvanos.

http://www.spauda.lt/mitai/indai/patanjali.htm

Egzistuoja šešios pagrindinės jogos pakraipos: Radža, Karma, Bhakti, Džnana, Tantra ir Hatha. Kiekviena jų turi savą metodą, todėl konkrečiam žmogui, priklausomai nuo jo asmenybės ir mokymosi stiliaus, labiau tinka viena ar kita konkreti pakraipa. Tačiau visų šių metodų tikslas - tobulėjimas ir savirealizacija. Galima praktikuoti ir keletą jogos rūšių iškart, jos nėra iš esmės skirtingos.

JOGA

http://dz.lki.lt jogà, jògos - indų filosofijos sistema, skatinanti valdyti kūną ir dvasią asketiškomis, ekstazės ir kt. priemonėmis

dvasià

1. kvėpiamas oras, kvėpimas, kvėpavimas, kvapas: Kalba, dvãsią gaudydamas. Šaltis dvãsią ima, gniaužia. Vos gaudo, atgauna dvãsią. Taip dvokia, kad net dvãsią traukia. Be dvãsios parkrito. Paskutinę dvãsią išleido (mirė). Pėrė, dvãsios pasiklausydamas (smarkiai).

2. psichinės žmogaus jėgos kaip veikimo akstinas: Kovos d. Tvirtos dvãsios žmogus. Kelti žmonių dvãsią. Dvãsios penas.

3. prk. tikroji prasmė, esmė: Kalbos d. Laiko d. Įstatymo d.

4. fil. individe sutelkta visuomeninė sąmonė.

5. mit., relig., fil. bekūnė, dievinama esybė, būties tvarkytoja.

6. šnek. siela, vėlė: Dvãsios vedžioja. Vaikšto kaip d. be vietos.

◊ Nė (gyvos) dvãsios (visai nieko). Pikta d. (velnias)

si̇́el‖a (1)

1. relig. nematerialus, nemirtingas žmogaus pradas, teikiantis kūnui gyvybę ir atsiskiriantis nuo jo mirštant.

2. vidinis pasaulis, psichika: ~os gyvenimas, ramybė. Kilnios ~os žmogus. ~os skausmas. Atvėrė savo ~ą.

3. jausmas, užsidegimas, širdis: Jo žodžiai šalti, be ~os. Visa ~a jo nekenčia.

4. prk. pamatas, esmė, akstinas, variklis: Muzika šokio s.

5. b. prk. pripažintas veikėjas, įkvėpėjas: Jis tos organizacijos s.

Apie jogas: http://www.mairamyoga.lt/lt/asramo-praktikos

Mudros – rankų gestų joga

http://mudra.lt/

Kundalini Yoga: http://www.lithuanian.net/KY/

http://jogasveikatai.lt/

http://www.sivananda.org/vilnius/

http://www.mairamyoga.lt/

http://www.yoga.lt/

Yogos pagalba siela pažadina jai įgimtą dvasinį regėjimą, kurio dėka ji gali regėti save atskirai nuo kūno. http://www.nitaigauracandra.lt/lt,sesios-filosofines-sistemos1

http://www.lev.lt/lt/joga/akros.html

http://www.delfi.lt/gyvenimas/grozis_ir_sveikata/apie-joga-be-mistikos.d?id=16055522

http://www.sahadzajoga.lt/

http://vz.lt/article/2012/12/31/buvimas-dabarties-akimirkoje

Įdomios informacijos:

http://www.yogi.lt/jogu-uzrasai/apie-etika-ir-morale/

http://www.yogatherapy.lt/category/jogos-traktika

http://www.sivananda.eu/lt/piligrimines-keliones-indijoje.html

Joga nidra – gilaus atsipalaidavimo praktika (autogeninė treniruotė), pasiekiant būseną tarp miego ir būdravimo, kuomet ima vykti vidinis veiksmas – darbas su savimi, charakterio savybėmis, įpročiais, sveikatos problemomis ir t.t. Žmogus ima tapti savojo gyvenimo šeimininku, Stebėtoju. Joga Nidros palydovai – RAMybė ir tylusis džiaugsmas. Gerėja fizinė ir dvasinė sveikata, darbingumas. Ima atsirasti pusiausvyra gyvenime ir situacijose.