Baltų kultūra. Amatai. Papuošalai.

https://sites.google.com/site/etnokultura/

Senasis baltų tikėjimas

http://www.ethnicart.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=26&Itemid=153

Prezentacijos apie Lietuvos meną, istoriją, amatus

http://www.ethnicart.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=194&Itemid=325&lang=lt

Senasis tikėjimas po krikšto

http://www.ethnicart.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=26&Itemid=153

Internetinė svetainė Ethnicart.lt

(lietuviškas pavadinimas - Prigimtis.lt) yra nepriklausoma pažintinio – informacinio pobūdžio, skirta visiems Lietuvos ir užsienio lankytojams, besidomintiems baltiškąja Lietuvos proistore (XIa.p.m.e - XIIIa.), senąja ir šiuolaikine etnine kultūra, amatais, menu, ekologija. Neturime tikslo perrašinėti mokslines knygas, stengiamės kad informacija svetainėje būtų pakankamai glausta ir aiški, artima kiekvienam žmogui.

http://www.ethnicart.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=193

Baltų religija vadinama baltų tautų ikikrikščioniškų tikėjimų ir kultų visuma. Apie ankstyvą jos formavimosi raidą galima spręsti tik iš archeologinių radinių, o apie vėlesnę raidą – dar ir iš folkloro bei rašytinių šaltinių – metraščių, kronikų.

duomenų apie jų ritualus išliko mažiausiai, daugiausiai senuose istoriniuose šaltiniuose, o žemdirbių apeigos neblogai išsilaikė iki XX amžiaus, tačiau gerokai apnyko per pasaulinius karus ir sovietmetį, šiandien jie perėjo daugiausiai į etnografinį lygmenį ir yra praktikuojami folkloro ansambliuose, taip pat senąjį tikėjimą palaikančiose organizacijose, kaip Romuva.

Ritualai daugiausia susiję su kalendoriniais metų virsmais ir žemdirbyste, prisitaikė prie krikščioniškų švenčių ir vardadienių kalendoriaus, arba sutapo su tam tikromis krikščioniškomis šventėmis: gruodžio saulėgrįžos (Kalėdų ir Kūčių šventimas) sutapo su Kristaus gimimo šventimu, pirmosios pavasario perkūnijos ir augmenijos pabudimo – Jorės (tikrojo pavasario pradžios šventimas) sutapo su Velykų ir Jurginių švenčių ciklu, vasaros Saulėgrįža (Rasos ir Kupolės) sutapo su Šv. Jono vardadieniu.

Kartu su antropomorfinių dievybių atsiradimu formavosi jų garbinimo apeigos, dvasininkų luomas. Pvz., lietuvių dievų garbinimo vietos vadinamos ramovėmis, rambynais, alkomis, gojais ir kt. vardais. Tai daugiausia tylios, jaukios miškų aikštelės su ąžuolu ir priešais jį įrengtu aukuru arba kuo nors išsiskiriančios kalvos. Pagrindinė visu baltų genčių Šventovė buvo Ramuva, kurią mini Petras Dusburgietis Prūsijos žemės kronikoje. Apeigas joje atlikdavo vyriausiasis žynys, vadinamasKriviu Krivaičiu.

Viduramžių prabudimai

http://www.spauda.lt/bible/history/husas.htm

Dar iki Huso Bohemijoje buvo žmonių, atvirai kalbėjusių apie bažnyčios ydas ir žmonių nuodėmes. Daugelis jų buvo sudeginti ant laužų. Vienas iš kankinių prieš mirtį paskelbė: "Dabar priešų aršumas mus nugalėjo, tačiau taip ne visada bus. Iškils žmogus iš paprastos liaudies, kuris nenaudos kardo ir valdžios, bet prieš jį priešai bus bejėgiai". Liuterio atėjimas dar buvo toli, tačiau jau pasirodė tas, kurio liudijimas prieš Romą turėjo prabudinti daugelį tautų.

"Senasis žynys" žurnalas redaktorė: Anželika Tamaš

paiešką

https://www.google.lt/search?q=An%C5%BEelika+Tama%C5%A1&oq=An%C5%BEelika+Tama%C5%A1&aqs=chrome..69i57j0.258j0j4&sourceid=chrome&es_sm=93&ie=UTF-8

https://www.google.lt/webhp?sourceid=chrome-instant&ion=1&espv=2&ie=UTF-8#q=%22senasis+%C5%BEinis%22+%C5%BEurnalas

Rezultatai:

Blogio garbintajai senosiose baltu žemėse http://www.qedata.se/dr/ablog.htm

Naujieji pagonys http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=56&t=9656