Anot žydų – valgymas – tarnavimo Dievui veiksmas. Žmogus gyvena ne tam, kad valgytų, bet valgo tam, kad gyventų pagal Dievo įstatymus (Kaminskienė, 2018)
Žydų, kaip ir kitų tautų valgių receptai kinta. Žydų ir lietuviška virtuvė panašėja. Sunku pasakyti, kaip ir iš kur atsirado konkretus vieno ar kito patiekalo receptas. Tačiau kai kurie receptai būdingi žydų virtuvei.
Amžinkai pasakoja, kad šalia vieni kitų gyvenę žydai ir lietuviai vieni iš kitų pasiskolino bulvinius blynus. Taip pat lietuvių nacionaliniu patiekalu laikomus cepelinus lietuviai pasisavino iš Baltarusijos pasienyje gyvenusių žydų. Lietuvės šeimininkės sugalvojo pridėti maltos mėsos.
Kugelį taip pat lietuviai nusižiūrėjo iš žydų virtuvės, pridėję mėsos (3).
Amerikos žydės pasakojo, kad atvykusi į Vilnių jau trečią dieną skambino mamai ir pasakojo, kad lietuviai kasdien valgo žydiškus šventinius patiekalus! Kaip pavyzdį ji įvardijo medaus tortą. Žydai šį skanėstą kepa tik per Naujuosius metus. Arba lietuviškus blynelius su varške, kurie, pasirodo, taip pat tam tikros šventės patiekalas. Tiesa, negaliu teigti, kad išvardyti patiekalai yra visiškai žydiški. Jie tiek pat žydiški, kiek ir lietuviški.
Nida Degutienė sako, kad ragauti litvakų patiekalus – tai tarsi grįžti į vaikystę, nes mūsų močiučių gamintas maistas yra beveik toks pat, kaip tas, kurį gamindavo ir tebegamina litvakai. Pusryčių blyneliai, medaus tortas ar viena iš kelių variacijų šaltibarščių tema – tai bendri receptai, tradicijos, istorija.(6)
Košerinis maistas žydams reiškia „tinkamas“ naudoti. Visa, kas tinkama hebrajams naudoti, nusakoma toroje kašruto įstatymuose (iš „kašrut“ šaknies ir kilo žodis „košerinis“)(7). Košeriniai produktai yra tik iš tinkamai paskersto gyvulio. Leidžiama valgyti tų gyvūnų mėsą, kurie yra žolę ėdantys, atrajojantys ir turintys porines kanopas, pavyzdžiui, karvių, avių, ožkų, briedžių. Tų gyvūnų, kurie tokių požymių neturi, mėsa valgyti draudžiama. Štai kodėl kiaulės, o taip pat triušio mėsa yra nekošerinė“, – teigė Lietuvos žydų bendruomenės narė. (alfa.lt, 2018) . Taip pat košeriniu maistu nelaikoma vėžiagyvių mėsa, žuvys, kurios neturi žvynų. Košerinė žuvis – tunas, lašiša, silkė.
Religingų žydų namuose yra atskiri indai, skirti gaminti bei valgyti mėsos ir pieno produktus.
Suvalgius pieno produktą, mėsos patiekalą galima valgyti ne anksčiau, kaip po valandos. O po mėsos patiekalo pieno produktą – po šešių valandų. Žuvį, kiaušinius, daržoves galima valgyti su kuo nori ir kiek nori. Mėsos ir pieno produktai nemaišomi, nes jie su kelia maisto rūgimą ir puvimą(8) .
Tikra revoliucija žydų virtuvėje įvyko prieš 80 metų Vilniuje , kai sutuoktinių žydų pora Fania Lewando-Fiszelewicz ir jos vyras Lazaras Lewando Vokiečių gatvėje 14 Nr. pažymėtame name įkūrė pirmąją vegetarišką restoraną pavadinimu „Dieto-Jarska Jadlodajnia“ (dietiška vegetariška valgykla). Tuo laiku Vilniuje tai buvo labai didelė naujiena Jame dainuodavo garsus dainininkas, modernistas Markas Šagalas.
Fania Lewando (antrame plane viduryje) savo vegetariškame restorane, YIVO instituto nuotr.
Kiek vėliau, įsteigė kulinarijos mokyklą.
S
Vėliau išleido savo pirmąją knygą. Iliustracija iš pirmojo Fanios Lewando knygos leidimo, YIVO instituto nuotr.(2)
Ant šventinio Velykų stalo Žemaitijos žydai dėdavo prėską, ploną, traškią duoną – macą, nes raugintos duonos tą dieną valgyti jiems buvo nevalia. Ant šventinio stalo būdavo košerinis daržovių apkepas, kurį gamindavo iš porų, špinatų ir morkų (pagal išgales porus pakeisdavo svogūnais arba meškiniais česnakais, špinatus – rūgštynėmis arba dilgėlėmis, morkas – ropė). turėdavo būti košerinė farširuota žuvis, t. y. ta, kuri turi žvynus ir pelekus, nes tik tokia žuvis yra švari. Po to žydai valgydavo harosetą – riešutų ir saldžių vaisių patiekalą. (A. Vincentas Sakas, Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas)(5).
Įdaryta žuvis „Gefilte fiš“
Tai – populiariausias žydų virtuvės patiekalas. Jam labiausiai tinka stambios žuvys: lydeka, karpis, menkė ir kitos.
Reikės:
Išvalykite žuvį, neperpjaunant jos išilgai, ir supjaustykite poros centimetrų pločio gabalais. Galvą atskirkite ir išvalykite. Akis išpjaukite. Pelekus nupjaukite. Žuvį nuplaukite po šalto vandens srove. Atsargiai aštriu peiliu išpjaukite žuvies filė ir išimkite kaulus. Mėsmale sumalkite žuvies filė, svogūnus, vandenyje išmirkytą batoną. Įmuškite kiaušinį, įberkite druskos ir maltų pipirų. Paruoštu įdaru prikimškite žuvies odelę ir galvą. Puodo dugną išklokite griežinėliais supjaustytais svogūnais, burokėliais ir morkomis. Įdėkite lauro lapelį, pipirų. Žuvies gabalus sudėkite ant daržovių, užpilkite šaltu vandeniu, pasūdykite. Žuvies kaulus ir pelekus nuplaukite, sudėkite į marlės maišelį ir taip pat įmeskite į puodą. Viską virkite ant silpnos ugnies pusantros valandos atidengtame puode. Vanduo neturi kunkuliuoti. Išvirusią žuvį išimkite ir sudėkite ant pailgos lėkštės. Žuvies galvą ir uodegą padėkite lėkštės galuose. Žuvį užpilkite perkoštu sultiniu ir atšaldykite. Įdaras bus skanesnis, jei gaminsite iš kelių rūšių žuvies. Skanaus! (6)
Žydiškos latkės – tradicinis Chanukos patiekalas
Latkės – bulviniai blynai, kuriuos žydai laiko nacionaliniu patiekalu, taip pat kaip lietuviai, baltarusai, rusai, ukrainiečiai, vokiečiai, čekai, šveicarai. Pirmą kartą šis bulvių patiekalas buvo paminėtas 1830 m. ir panašu, kad priklausė vokiečių virtuvei. Vėliau žydų dėka latkės tapo populiarios visame pasaulyje – juk tai privalomas Chanukos stalo patiekalas.
O ar žinote, kad anksčiau jas kepdavo iš grikių miltų. Taip pat šaltiniai teigia, kad latkes kilo iš Italijos, kur kepdavo blynus su ricotta sūriu. Rabbinas Kalonymus ben Kalonymus (1286-1328 m.) pirmasis susiejo Chanuką ir blynus, pateikdamas idealų Purim šventės meniu ir paminėdamas blynus poemoje apie Chanuką.(9)
Burekos. Tai pyragėliai su įvairiais įdarais – sūriu, špinatais, keptais baklažanais, mėsa, virtomis bulvėmis, grybais, alyvuogėmis ar avinžirniais.(7)
Jeruzalės kugelis – saldus apkepas iš makaronų. „Kugelis – žydiškas patiekalas, ir iš bulvių jis pradėtas kepti gerokai vėliau“.
Dažnas lietuvis, ypač veganas ar vegetaras, jau pamėgo humusą – užtepėlę iš avinžirnių ir sezamų pastos.
Saldumynų mėgėjams – ryškūs ir saldūs imberlach – saldainiai iš morkų, imbiero ir riešutų. Pagrindinis Naujųjų metų sutikimo simbolis – obuoliai su medumi. „Mirkome skiltelę obuolio meduje ir linkim gerų bei saldžių metų“, –sakė Todesaitė (žydiškų valgių žinovė).
Kiekvienas ant stalo esantis patiekalas ir produktas turi prasmę ir tampa simboliu. Moliūgas teikia palaiminimą ir daugina visus gerus norus, burokėliai – asmeninės laisvės ir augimo simbolis, ritinėliais pjaustytos morkos primena pinigėlius ir žada materialinių gėrybių, granatas linki gerų darbų, kurių pagal Dievo įsakymą reikia atlikti 613. „Sakoma, kad kiekviename granato vaisiuje yra tiek sėklyčių. Paskaičiuokit!“ – šypsojosi edukatorė.
Šparaginės pupelės arba sezamo sėklos simbolizuoja gerus dalykus, kuriais reikėtų dalytis su kitais, datulės – taikai ir ramybei prisikviesti, humusas – taikos, grybai – greito augimo, didelių šeimynų simbolis. „Ant stalo turėtų būti galva. Šiandien tai – salotų galva, o geriausiai – žuvies. Ji simbolizuoja protą ir išmintį“, – sakė L. Todesaitė.
Keldami tradicinę vyno taurę žydai linki „L’Chaim!“. Tai reiškia „Už gyvybę!“ (1)
Šaltiniai
1.Stanaitienė, h. (2018). Žydų kultūros popietėje kvepėjo silke ir medumi » Numerio tema » Naujienos » Jurbarko „Šviesa". [online] Jurbarkosviesa.lt. Available at: http://www.jurbarkosviesa.lt/Naujienos/Numerio-tema/Zydu-kulturos-popieteje-kvepejo-silke-ir-medumi [Accessed 4 Dec. 2018].
2.Važgauskaitė, J. (2016). Atgimstanti žydiško maisto legenda – Fanios Lewando Vilnius - Mano teisės. [online] Manoteises.lt. Available at: http://manoteises.lt/straipsnis/atgimstanti-zydisko-maisto-legenda-fanios-lewando-vilnius/ [Accessed 4 Dec. 2018].
3.Ogulevičiūtė, J. (2012). Žydų protėvių pėdsakai lietuvio lėkštėje. [online] alfa.lt. Available at: https://www.alfa.lt/straipsnis/13622663/zydu-proteviu-pedsakai-lietuvio-leksteje [Accessed 4 Dec. 2018].
4.15min.lt. (2015). Košerinis maistas. Kuo jis ypatingas?. [online] Available at: https://www.15min.lt/maistas/naujiena/virtuve/koserinis-maistas-kuo-jis-ypatingas-1044-496045 [Accessed 4 Dec. 2018].
5.Sakas, V. (2007). Žemaitijos žydų Velykų stalas. [online] lrytas.lt. Available at: https://skonis.lrytas.lt/gurmanu-klubas/2007/04/06/news/zemaitijos-zydu-velyku-stalas-840523/ [Accessed 4 Dec. 2018].
6.Kaminskienė, G. (2014). Žydiška virtuvė - naujos receptų knygos autorės akimis. [online] DELFI. Available at: https://www.delfi.lt/gyvenimas/receptai/zydiska-virtuve-naujos-receptu-knygos-autores-akimis.d?id=66251834 [Accessed 4 Dec. 2018].
7.Akvilė Ben Haim, G. (2017). Izraelio virtuvė: 10 patiekalų, kurių verta paragauti. [online] 15min.lt. Available at: https://www.15min.lt/maistas/naujiena/vieta/izraelio-virtuve-10-patiekalu-kuriu-privalai-paragauti-1048-827702?copied [Accessed 4 Dec. 2018].
8.Namuseimininkes.lt. (2018). Košerinis maistas. Kokia jo paslaptis? | Namų šeimininkės. [online] Available at: http://www.namuseimininkes.lt/koserinis-maistas-kokia-jo-paslaptis/ [Accessed 4 Dec. 2018].
9.Rūkaitė, D. (2018). Panevėžys švenčia Chanuką. [online] LŽB. Available at: http://www.lzb.lt/category/istorija-ir-kultura/zydu-sventes-ir-valgiai/ [Accessed 4 Dec. 2018].