LIETUVOS ŽYDŲ BENDRUOMENĖS ISTORIJA

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) – Lietuvos žydus vienijanti organizacija Lietuvoje.

Kodėl ir kaip susikūrė pirmosios žydų bendruomenės?

Žydai pirmą kart paminėti 1388 m., Vytauto privilegijoje Brastos bendruomenei. Pirmosios Lietuvos žydų bendruomenės- Brastos ir Grardino. Rašytiniuose šaltiniuose XIVa. minima ir Trakų žydų bendruomenė, tačiau iki šiol nėra aišku, kas- karaimai ar žydai- buvo šios bendruomenės įkūrėjai.

LDK ir Lenkijoje kūrėsi žydai iš Vokietijos, Silezijos ar Bohemijos. Rašytiniuose šaltiniuose aprašoma, kad LDK žydų benduomenės kūrėsi iš nuo persėkiojimų bėgančiųm geresnio, ramesnio gyvenimo ieškančių žydų. Tačiau, yra pagrįstų faktų, kad LDK kūrėsi ir iš Raudonosios Rusios persikėlę žydai.

Tačiau dabartinėje Lietuvos teritorijoje bendruomenės kūrėsi lėtai. Pagrindinė priežastis- rezervuota miestiečių, miestų savininkų pozicija. Taip pat, žydai, įsikūrę Lietuvoje prisidėjo prie kelių svarbių visuomenės raidos procesų: baigiamųjų miestų kūrimosi etapų, pirmųjų magdeburginių teisių suteikimo, prekinės amatininkystės, vėlyvo krikšto.

Dabartinės Lietuvos žydų bendruomenės

Šiuo metu Lietuvoje yra 9 žydų bendruomenės. Jos vykdo įvairią veiklą, skirtą visoms amžiaus grupėms. Taip pat, žydų bendruomenės užsiima įvairia kulrūrine veikla, teikia įvairią pagalbą bendruomenės nariams, organizuoja judėjiškas šventes, pamaldas. Bendruomenėse veikia įvairūs užimtumo klubai vaikams, jaunimui ir vyresniems žmonėms. Dažnai rengiami koncertai ir kiti kultūriniai- edukaciniai renginiai. Taip pat, bendruomenės mini žydų tautai reikšmingas datas, teikia patalpas žmonėms, išgyvenusiems Holokaustą bei globoja jų veiklą. Organizuoja pamaldas Sinagogoje, tvarko žydų kapines, teikia labdarą. Organizuoja sekmadienines mokyklas vaikams. Visos bendruomenės aktyviai bendradarbiauja tarpusavyje bei palaiko glaudžius ryšius su visuomenės veikėjais, ambasadų darbuotojais, krikščioniškomis religinėmis bendruomenėmis. Nuolat organizuoja žydų kultūros dienas, tarptautines konferencijas, vykdo aktyvią socialinę veiklą.

Vilniaus universiteto istorikė dr. Jurgita Verbickienė teigia, kad tik tarpukariu galima kalbėti ne apie žydus Lietuvoje, o apie Lietuvos žydus, tapusius Lietuvos Respublikos tautine mažuma.

Ar Lietuva čia gyvenusiai žydų bendruomenei buvo tik teritorija, ar ir sudedamoji jų kultūros bei tapatybės dalis? Tokį klausimą išsikėlė naujos mokslinės studijos „Lietuvos žydai“ autoriai, atsakymo ieškoję įvairiose istorinėse epochose. Taigi būtent tarpukaris ir yra tas laikas, kai galima kalbėti ne tik apie žydus Lietuvoje, bet jau ir apie Lietuvos žydus?

Taip, tarpukariu žydai tampa Lietuvos Respublikos tautine mažuma, Lietuvos Respublikos piliečiais, o tai keičia bendruomenės statusą. Turėtume būti sąžiningi ir objektyviai vertinti praeitį. Lietuvių kultūra žydams asocijavosi su valstietiška, žemesnio lygmens, mažiau patrauklia kultūra (¹).

Litvakas – vardas, taikomas visiems žydams iki II Pasaulinio karo gyvenusiems regione , kuris pietuose tęsėsi nuo Borisko ir Pinsko miestų, o šiaurėje apėmė dabartinę Lietuvos teritoriją. Esminis jos bruožas – lietuviškoji jidiš tarmė. Jų religinio gyvenimo sritis Lietuvoje užėmė gana aukštą apdėtį.

Religinius veiksmus litvakas taip pat traktuodavo kaip ortopraksiją ir neteikė jiems ypatingų religinių prasmių. Tai ir buvo svarbiausia priežastis, kodėl litvakas ir chasidas negalėjo sugyventi kartu. Litvakui buvo būdinga nuostata, kad „visa, kas nauja, yra uždrausta“ ir priešiška (²).

Lietuvos žydai vartojo dvejas žydų kalbas: hebrajų su aramėjų kalbos priemaišomis, ir jidiš. Hebrajų kalba buvo vartojama religinės teisės, liturgijos, švietimo bei religinės literatūros srityse. Hebrajų kalba nebuvo šnekamoji kalba (³).

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino valdymo metais (1316-41), manoma, atvyko žydų amatininkų ir pirklių. Jie kūrėsi bendruomenėmis. Vytauto Didžiojo 1388 ir 1399 privilegijomis žydų bendruomenės tapo pavaldžios kunigaikščiui. Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantasis Senasis šias privilegijas patvirtino 1507 ir 1514 m. XVI a. pr. Lietuvoje jau gyveno apie 10 000, o XVII a. – daugiau kaip 150 000 žydų. Po Liublino unijos (1569) žydams leista gyventi laisvai, kurtis bajorų žemėse, prekiauti, laikyti krautuvėles ir smukles.

Visoje šalyje veikė apie 300 žydų mokyklų, 20 gimnazijų ir progimnazijų. Mokyklose dėstyta jidiš arba hebrajų kalba. Kaune buvo žydų mokytojų seminarija, Kaune ir Telšiuose – rabinų akademijos, Vilniaus Universitete (1940-41) – jidiš kalbos ir literatūros katedra, veikė Kauno žydų teatras. Jidiš kalba buvo leidžiami dienraščiai, žydų sportininkai susibūrė į sproto draugiją Makabi, veikė Centralinis žydų bankas. Žydai dalyvavo ir valstybės valdyme: Seime nuolat buvo žydų parlamentarų, Vyriausybėje buvo ministras žydų reikalams.

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais prieš žydus buvo vykdytas Holokaustas: jie buvo suvaryti į getus, vėliau dauguma sušaudyta. (iš viso sušaudyta ar nukankinta 196 000 Lietuvos žydų: iš jų 170 000 – 190 000 nacių ir su jais kolaboravusių vietinių gyventojų nužudyta Lietuvoje. Nuo XX a. 5 deš. pab. sovietų valdžia pradėjo uždarinėti žydų kultūros įstaigas, nacionalizuoti maldos namus. 2001 m. duomenimis žydai Lietuvoje sudarė tik 0,1% visų gyventojų (⁴) .

Šis socialinis tinklas vaizduoja žydų bendruomenių tarpusavio ryšį. Kaip ir pavaizduota, pati aktyviausia ir visas veiklas vykdanti bendruomenė yra Vilniaus. Kartu su Švenčionių ir Klaipėdos bendruomenėmis Vilniaus bendruomenė vykdo įvairius visuomeninius projektus. Vilniaus, Šiaulių, Ukmergės ir Klaipėdos bendruomenės užsiima edukacine veikla. Vilniaus, Šiaulių, Kauno, Utenos bei Švenčionių bendruomenė vykdo etnografinę veiklą, o užimtumo klubus organizuoja Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Utenos bendruomenės. Labai gaila, tačiau Telšių ir Plungės bendruomenės nepalaiko ryšių su kitomis bendruomenėmis. Kaip ir vaizduojama tinkle, jos yra atskyrusios nuo likusių bendruomenių ir savo veiklą vykdo privačiai.

Literatūros sąrašas:

1. S. (2013, March 06). Istorikė: žydai Lietuvos piliečiais tapo tik tarpukariu - LRT. Retrieved December 03, 2018, from https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/13027/istorike-zydai-lietuvos-pilieciais-tapo-tik-tarpukariu

2. Bfl, U. (2007, March 09). Žydai Lietuvoje. Retrieved December 03, 2018, from http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/240/)

3. Bfl, U. (2008, January 23). Žydai Lietuvoje. Hebrajų kalba. Retrieved from http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/312/

4. Lietuvos žydų istorija. (2011, August 07). Retrieved December 03, 2018, from http://embassies.gov.il/riga-li/mashav/Pages/AboutMASHAV.aspx