Pašto menas išpopuliarėjo septintajame dešimtmetyje tarp tokių menininkų kaip Marcelis Duchampas, kuris siųsdamas atvirlaiškius ant jų užrašydavo eilėraščius arba apipiešdavo. Pašto menas pasirodė esantis aplinkai draugiškas, nes menininkai kurdami šiuos mažus meno kūrinius dažnai pakartotinai naudodavo savo aplinkoje rastas medžiagas. Pašto menas gali būti būdas bendrauti ir bendradarbiauti su kitais menininkais, paskleisti savo meną geografiškai plačiau ir nustebinti nieko neįtariančius laiškų gavėjus. Šiais laikais gauti ką nors kita, išskyrus sąskaitas ir reklamas, gali būti tikra dovana. Kadangi mes (o, tikimės, ir Jūs!) organizuojame užsiėmimus vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems bendravimas laiškais primena gana įdomų jų gyvenimo tarpsnį ir kaip komunikacijos priemonė atrodo gana įprasta, pasitelkėme pašto meną kaip pagrindą mokymo procesui organizuoti, sujungdami taip vyresniųjų pasiilgtą bendravimą laiškais ir šiuolaikines laiškų siuntimo ir turinio skaitmenizavimo priemones.

Ar kiekvienas gali būti pašto menininkas? Taip! Nors tikrai ne kiekvienas tai žino. Būti pašto menininku kūrybiškumo reikia daug daugiau nei talento (kaip, tikriausiai, ir daugelyje kitų šiuolaikinio meno sričių). Užsiėmimuose su senjorais ne kartą teko tai priminti - kiekvienas yra kūrybiškas, tik ne visi savo kūrybiškumui leidžia pasireikšti, o kai kam kūrybinė veikla gali būti ir visai pamiršta. Jei imsitės šios veiklos, nenustebkite, kad ne kartą teks vyresniesiems patvirtinti, kad nereikia būti profesionaliu menininku, kad galėtum kurti, nereikia jokių specifinių žinių ar įgūdžių, reikia tik pasitikėti savimi ir nebijoti leistis į šią kūrybinę kelionę. Tiesa, net ir Lietuvoje turime šios srities profesionalų - štai Mindaugas Žuromskas jau ne vieną dešimtmetį domisi pašto menu ir net eksponuoja nemažai šio meno žanro kūrinių.