1 diena iki Sekminių

Sveiki sulaukę Sekminių išvakarių!

Pirmiausiai po devynių dienų kelionės norisi padėkoti Jums už skirtą laiką ir maldas, už pasitikėjimą, kad nutarėte kartu ruoštis Sekminėms. Švenčiame mūsų ir Bažnyčios gimtadienį. Dėkojame Dievui, kad Jo Šventoji Dvasia įkvėpė netylėti, kviesti šiai kelionei kartu ir veikė kiekvieno iš mūsų širdyje savaip. Dėkojame visiems prisidėjusiems – malda, tarnyste, patarimais ir kruopščiu darbu. Šiais metais Sekminės, kaip ir praėjusios Velykos ar pastarieji mėnesiai Bažnyčiai bei kiekvienam iš mūsų buvo kitokios, bet Dvasia ta pati. Ta pati Dvasia kuri veikė prieš 2000 metų, ta pati Dvasia kuri įkvėpė daug šventųjų sekti Kristumi, ta pati Dvasia, kuri kviečia mus kur bebūtume būti atviriems.

Ruošiantis šioms Sekminėms pirmą kartą taip aiškiai išryškėjo, kad būti pripildytu Šventosios Dvasios reiškia gyventi palaiminimais. Norime tuo pasidalinti ir su Jumis, gal būt tai bus tolimesnių mąstymų dalis – gyventi palaiminimais. Šv. Augustinas pirmasis susiejo septynias Šventosios Dvasios dovanas su septyniais Kalno pamokslo palaiminimais. „Išminties dovana – „Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais“ (Mt 5, 9). Supratimo dovana – „Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą“ (Mt 5, 8). Patarimo dovana – „Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo“ (Mt 5, 7). Pažinimo dovana – „Palaiminti liūdintys, nes jie bus paguosti“ (Mt 5, 4). Tvirtumo dovana – „Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo, nes jie bus pasotinti“ (Mt 5, 6). Maldingumo dovana – „Palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę“ (Mt 5, 5). Baimės dovana – „Palaiminti turintys vargdienio dvasią, nes jų yra Dangaus karalystė“ (Mt 5, 3). Aštuntasis palaiminimas: „Palaiminti persekiojami dėl teisumo, nes jų yra Dangaus karalystė“ (Mt 5, 10), anot šv. Augustino, vienija visus kitus septynis palaiminimus. Jis yra tobulo krikščionio, kankinio palaiminimas, todėl neturi atskiro susiejimo su konkrečia dovana“ (Saint Augustin. Explication du Sermonsurla Montagne. Clamesy, 1981, p. 30–32).

Dievas mus trokšta palaiminti, kad būtume palaiminimu kitiems. Šventoji Dvasia perkeitė apaštalus, Šventoji Dvasia keičia ir mus, sukurdama darną žmogaus viduje ir kviesdama būti gyvais. Šventasis Tėvas, kurio katechezėmis rėmėmės aptardami Šventosios Dvasios dovanas primena, kad vienas pagrindinių dalykų, kuriuos matome pirmosiose Sekminėse yra nustebimas: „Visi nustebę mato kaip apaštalai, po Mokytojo mirties buvusi baili ir tyli mokinių grupelė, staiga drąsiai ima skelbti Kristaus prisikėlimą ir jų skelbimą įvairių tautų žmonės supranta kiekvienas savo kalba. Ir šiandien Bažnyčia turi stebinti. Bažnyčia turi būti gyva, turi stebinti, neturi būti „distiliuota“, neturi būti tik „dekoratyvinis elementas“. Bažnyčia turi drąsiai eiti į žmones, turi drumsti ramybę, turi belstis į sąžines“ (pop. Pranciškus 2014 06 08). Negana žinoti, kad Kristus prisikėlė, reikia gyventi Jo prikeltų žmonių gyvenimą. Negana priklausyti Bažnyčiai, svarbu būti gyvu krikščioniu. Negana būti tikinčiu, esame kviečiami tą tikėjimą skleisti kitiems. Tai įmanoma tik Šventosios Dvasios dėka. Ji yra ne kokia nors abstrakti jėga, bet konkretus Asmuo. Tad būkime atviri Jos vedimui.

Būkime palaiminti ir leskime Dievui mus nustebinti!

Laukdami drauge Šventosios Dvasios malonių –

Kauno arkivyskupijos sielovados komanda