Brangūs bičiuliai,
kai esame pasimetę ir nežinome kaip elgtis, ieškome gero patarimo. Šiais laikais gal dažniau naršydami internete, nei ieškodami išminčiaus ar pripažinto dvasinio autoriteto. Šiandien galime pažvelgti į savo gyvenimą ir prisiminti bei padėkoti už žmones, kurių patarimai vedė link Dievo, o taip pat pasimelsti už tuos, kuriems patys patardami galbūt suklydome. Dėkokime ir už tuos žmones, kuriuos Dvasios įkvėpti galėjome palydėti, kad jie atpažintų Dievo valią.
Patarimo dovanos apmąstymas pirmiausia skatina prisiminti kaip dažnai kreipiuosi patarimo pas kitą žmogų, ar nesijaučiu viską geriau žinantis ir teisesnis už kitus. Ar man reikia ir ar priimu kito žmogaus patarimą? Galime pagalvoti, ar nevertėtų susirasti arba atnaujinti susitikimus su savo dvasios tėvu, dvasios motina ar dvasiniu palydėtoju, kuris pažįsta mane ir maldoje, pokalbyje gali išmintingai patarti dėl vienos ar kitos situacijos.
Antra – galėtume pasvarstyti, kaip dažnai ir kokios dvasios vedamas, dalinu patarimus kitiems. Ar trokštu naudoti šią dovaną savo ir kitų žmonių labui? Ne ieškodamas sau naudos, bet padėdamas atpažinti Dievo valią, Jo vedimą, Jo patarimą. Kas pažįsta žmogaus mintis, jei ne paties žmogaus dvasia? Taip ir Dievo minčių niekas geriau nežino, nei Dievo Dvasia. Dėl to ir mes norėdami padėti, patarti kitam pirmiausiai turime šauktis Dievo Dvasios – Šventosios Dvasios, kad galėtume pažinti situaciją Dievo akimis ir patarti kitam Viešpaties šviesoje.
Trečia – ar visada patarimo ieškau krikščioniui teisingose vietose? Juk kartais noras gauti patarimą gali nuvesti mus pas netinkamus mokytojus, netikrus pranašus, būrėjus ar paskatinti skaityti horoskopus. Dažnas sako: aš netikiu tuo, skaitau tik iš smalsumo. Bet ar taip neišduodame Dievo, ieškodami patarimo pas ne tos dvasios vedamus žmones? Turime tai palikti, kad mus vestų Dievo Dvasia.
16 psalmė mus ragina šiais žodžiais: „Kadangi Viešpats mane moko, jį šlovinsiu, – net naktį man širdis tai primena. Nuolatos menu Viešpaties Artumą, – jam esant prie dešinės, niekad nedrebėsiu“ (Ps 16, 7–8). Tegu Šventoji Dvasia duoda šį tikrumą mūsų širdims, kad Viešpats yra šalia, girdi mūsų maldas, mato mūsų abejones, kad yra su mumis mūsų nežinioje. Prašykime Jo patarimo sau ir šalia mūsų esantiems žmonėms, melskime Patarimo dovanos išsiskleidimo, kad eitume su Kristumi ir padėtume Jo valią atpažinti kitiems.
Tegul mūsų patarimai būna įkvėpti Šventosios Dvasios!
Kauno arkivyskupijos sielovados komanda
Paspaudę mėlyną mygtuką (viršuje), galėsite atsisiųsti medžiagą į savo kompiuterį.
DVASIA, VIEŠPATIE, ATEIK, * spindulių dangaus mums teik,*
žemės klystkelius nušviesk!
Tėve vargstančių, nuženk, * savo dovanas dalink, *
mūsų dvasią atgaivink!
Sielų Tu ramintojas, * svečias atlankytojas, *
mielas atgaivintojas!
Darbuose Tu – poilsis, * kaitroje Tu – atvėsis, *
Tu – paguoda liūdesy!
O šviesybe amžina, * skaidrink sielos gilumą, *
stiprinki tikėjimą.
Be Tavųjų dovanų * viskas žmoguje skurdu, *
viskas – atvira žaizda.
Nuvalyk, kas sutepta, * laistyk, kas išdeginta, *
gydyk tai, kas sužeista.
Atitrauk mus nuo klaidų, * dvasios šalty duok jėgų, *
tiesink vingius mūs takų!
Duok mums, mylintiems Tave, * tikintiems Tava galia, *
dovanų septynetą!
Duok dorybių atpildą, * siųsk laimingą pabaigą, *
kviesk į džiaugsmą amžiną.
Vad.: Atsiųsk savo Dvasią, ir visa bus sukurta, aleliuja.
Visi: Ir atnaujinsi žemės veidą, aleliuja.
Vad.: Melskimės. Dieve, Tu tikinčiųjų širdis apšvieti Šventosios Dvasios šviesa; * leisk mums tos Dvasios dėka visa, kas gera, mylėti * ir jos paguoda visada džiaugtis. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi: Amen.
Tėve mūsų... Sveika, Marija... Garbė Dievui – Tėvui...