Embedded Files
Mylimieji,
šiandien baigdami gilintis į popiežiaus Pranciškaus katechezių ciklą apie septynias Šventosios Dvasios dovanas kalbame apie Dievo baimės dovaną. Jau rytoj ruošimės Sekminių vigilijai, prisimindami Aukštutinį kambarį ir jame susirinkusius apaštalus. Ten jie taip pat patyrė baimę. „Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ – skaitome Jono evangelijoje (Jn 20, 19). Tai mums parodo, kad baimė per visus laikus lydi žmogų. Mes patiriame gana daug įvairių baimės formų, kurios kartais kyla iš mūsų pačių patirties, bet kai kurios gali apsaugoti nuo blogio. Žinome, kad ugnis gali būti pavojinga, kad šokti nuo per didelio aukščio pavojinga. Šiame karantino laikotarpyje buvome gąsdinami daugeliu dalykų, šiandien galime spręsti: galbūt buvo verta bijoti, ypatingai saugotis, o gal kai kada baimė užėmė ir Dievo vietą.
Tad šiandien kalbėdami apie Dievo baimės dovaną turime suprasti, kas kelia baimę. Šv. Tomas Akvinietis teigia, kad baimę gali kelti dvejopi dalykai: blogis, kurio žmogus vengia ir tikrovė, iš kurios gali atsirasti blogis. Pirmiausia Dievas, kuris yra absoliutus gėris, negali būti baimės objektas. Tai prieštarautų pačiai Dievo esmei, nes Jame kaip aukščiausiame gėryje nėra ir negali būti jokio blogio. Tad Dievo egzistavimas negali žmogui kelti baimės ar grėsmės. Antra – žmogus gali bijoti Dievo dėl to, kad iš Jo gali sulaukti bausmės blogio, tačiau žmogui tai yra ne absoliutus, bet reliatyvus blogis (šv. Tomas Akvinietis, Summa Theologica). Šiuo atveju bausmė nėra savitikslė, bet priemonė, kuri padeda siekti galutinio tikslo. Pagarbi Dievo baimė gali padėti mums vis labiau apsispręsti už gėrį, stengtis nenusidėti – ne todėl, kad bijome, kad būsime nubausti, bet dėl to, kad įskaudinsime Mylimąjį. Ši baimė padeda kovoti su puikybe, nes bijodami Dievo, netrokštame save išaukštinti pripažinimu, turtais ar šlove, nes suvokiame, kad visa kas esame ir ką turime yra iš Dievo malonės.
Popiežius Jonas Paulius II pastebi, kad Šventosios Dvasios dovanota baimė išlaisvina žmogaus sielą iš vergiškos baimės. Šventosios Dvasios pagalba tampame vis labiau tuo, kuo Dievas mus sukūrė – Jo sūnumis ir dukterimis. Tad kaip viena šeima, šaukimės Šventosios Dvasios, kuri atnaujintų mūsų ir Bažnyčios veidą, kuri padėtų susidėlioti teisingą santykį su Dievu ir su pačiu savimi, kuri išlaisvintų mus iš neteisingų baimių ir vestų į galutinį tikslą, vestų į Dievo artumą ir Jo pažinimą.
Būkime budrūs!
Kauno arkivyskupijos sielovados komanda
Paspaudę mėlyną mygtuką (viršuje), galėsite atsisiųsti medžiagą į savo kompiuterį.
Sekminių sekvencija
Sekminių sekvencija
DVASIA, VIEŠPATIE, ATEIK, * spindulių dangaus mums teik,*
žemės klystkelius nušviesk!
Tėve vargstančių, nuženk, * savo dovanas dalink, *
mūsų dvasią atgaivink!
Sielų Tu ramintojas, * svečias atlankytojas, *
mielas atgaivintojas!
Darbuose Tu – poilsis, * kaitroje Tu – atvėsis, *
Tu – paguoda liūdesy!
O šviesybe amžina, * skaidrink sielos gilumą, *
stiprinki tikėjimą.
Be Tavųjų dovanų * viskas žmoguje skurdu, *
viskas – atvira žaizda.
Nuvalyk, kas sutepta, * laistyk, kas išdeginta, *
gydyk tai, kas sužeista.
Atitrauk mus nuo klaidų, * dvasios šalty duok jėgų, *
tiesink vingius mūs takų!
Duok mums, mylintiems Tave, * tikintiems Tava galia, *
dovanų septynetą!
Duok dorybių atpildą, * siųsk laimingą pabaigą, *
kviesk į džiaugsmą amžiną.
Vad.: Atsiųsk savo Dvasią, ir visa bus sukurta, aleliuja.
Visi: Ir atnaujinsi žemės veidą, aleliuja.
Vad.: Melskimės. Dieve, Tu tikinčiųjų širdis apšvieti Šventosios Dvasios šviesa; * leisk mums tos Dvasios dėka visa, kas gera, mylėti * ir jos paguoda visada džiaugtis. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi: Amen.
Tėve mūsų... Sveika, Marija... Garbė Dievui – Tėvui...
Page updated
Google Sites
Report abuse