Mielieji,
Šiandien kviečiame "išpakuoti" pirmąją Šventosios Dvasios dovaną – Išmintį. Dievo Žodis mus nuolat kviečia gyventi Išmintimi, eiti per kasdienybę su ta dvasia, kuri mums padeda priimti spendimus pagal Dievo širdį. Esame kviečiami eiti per gyvenimą Dievo dvasios ir išminties vedami. Jei žmogus eina per gyvenimą kantraus Dievo žvilgsnio ir Jo balso vedamas, yra išmintingas.
Išmintis dažnai mums asocijuojasi su žinojimu, ir neretai yra painiojama su smalsumu. Todėl Popiežius Pranciškus savo homilijoje (2013 11 14) mus perspėja: „Evangelija kalba ir apie kitokią dvasią – smalsumo dvasią, kuri nelabai suderinama su Dievo išminties dvasia. Tai tie atvejai kai mes norime savintis Dievo planus, kai norime žinoti ateitį, kai norime viską paimti į savo rankas. Fariziejai klausė Jėzų: „Kada ateis Dievo Karalystė?“. Smalsūs, norėjo žinoti dieną, tikslią datą. Smalsumo dvasia mus atitolina nuo išminties dvasios, nes smalsumas mūsų dėmesį sutelkia į smulkmenas, į smulkias kiekvienos dienos naujienas. Vis klausiame kaip bus viena ar kaip bus kita. Tai klausimo „kaip“ dvasia. Smalsumo dvasia nėra gera dvasia: tai mažmožių vaikymasis, tuščios kalbos, atitolimas nuo Dievo. Jėzus mums sako svarbų dalyką: ta smalsumo dvasia atneša sumaištį.“ Tad būkime budrus ir ieškokime tikrosios Dievo išminties.
Perskaitydami Popiežiaus Pranciškaus tekstą apie Išminties dovaną, įsiklausydami į Dievo Žodį, pasimokydami iš šventųjų gyvenimų, apmąstydami savo istoriją, keliaudami į kasdienybę ir melsdamiesi Sekminių sekvenciją prašykime Išminties dovanos, kuri ateina su ramybe ir pasitikėjimu, kaip taikos, meilės, broliškumo dvasia. Kad galėtume eiti pirmyn Dievo dvasios ir išminties vedami, kad kaip Abraomas išgirdę Dievo kvietimą „Keliauk mano akivaizdoje ir gyvenk nepriekaištingai“, būtume vedami Jo Šventosios Dvasios, melskime už Bažnyčią ir save pačius.
Keliaudami kartu link Sekminių
Kauno arkivyskupijos sielovados komanda
Paspaudę mėlyną mygtuką (viršuje), galėsite atsisiųsti medžiagą į savo kompiuterį.
DVASIA, VIEŠPATIE, ATEIK, * spindulių dangaus mums teik,*
žemės klystkelius nušviesk!
Tėve vargstančių, nuženk, * savo dovanas dalink, *
mūsų dvasią atgaivink!
Sielų Tu ramintojas, * svečias atlankytojas, *
mielas atgaivintojas!
Darbuose Tu – poilsis, * kaitroje Tu – atvėsis, *
Tu – paguoda liūdesy!
O šviesybe amžina, * skaidrink sielos gilumą, *
stiprinki tikėjimą.
Be Tavųjų dovanų * viskas žmoguje skurdu, *
viskas – atvira žaizda.
Nuvalyk, kas sutepta, * laistyk, kas išdeginta, *
gydyk tai, kas sužeista.
Atitrauk mus nuo klaidų, * dvasios šalty duok jėgų, *
tiesink vingius mūs takų!
Duok mums, mylintiems Tave, * tikintiems Tava galia, *
dovanų septynetą!
Duok dorybių atpildą, * siųsk laimingą pabaigą, *
kviesk į džiaugsmą amžiną.
Vad.: Atsiųsk savo Dvasią, ir visa bus sukurta, aleliuja.
Visi: Ir atnaujinsi žemės veidą, aleliuja.
Vad.: Melskimės. Dieve, Tu tikinčiųjų širdis apšvieti Šventosios Dvasios šviesa; * leisk mums tos Dvasios dėka visa, kas gera, mylėti * ir jos paguoda visada džiaugtis. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.
Visi: Amen.
Tėve mūsų... Sveika, Marija... Garbė Dievui – Tėvui...