Mahajana sūtra didingo, švaraus, ramaus, tolygaus ir nušvitusio Budos Amithajaus.
Amitabha sūtra ( Didžioji Sukhāvatīvyūha sūtra )
1.Išminčiai Dharmos susirinkime
Taip aš girdėjau. Kartą Buda buvo Radžagrihe ant Gridhrakutos kalno kartu su 12000 bikšų. Visi jie buvo didingi išminčiai, įvaldę antgamtines galias. Juos vadino: vyresnysis Kaundinja, vyresnysis Šariputra, vyresnysis Mahamaudgaljajana, vyresnysis Kašjapa. Susirinkimo vyresnysis buvo seniausias Ananda. Taip pat tenai buvojo: bodhisatva Samantabhadra, bodhisatva Manžušri, bodhisatva Maitreja.
Visi Bhadrakalpa1 bodhisatvos taip pat atvyko į šį susirinkimą.
2. Tinkamai sekantis Samantabhadros keliu
Taip pat ten buvo bodhisatva Išminties Gynėjas ir kiti (iš jų skaičiaus) 16 tikrų vyrų2, t.y.: bodhisatva Dorovingas Apmastymas, bodhisatva Išmintinga Kalba, bodhisatva Stebėjimas be Atramos, bodhisatva Antgamtinių Galių Žiedas, bodhisatva Spindintis Didvyris, bodhisatva Brangi Vėliava, bodhisatva Aukščiausias Išmintyje, bodhisatva Išmintingas Tikėjimu, bodhisatva Išminties Įžadas, bodhisatva Kvepiantis Atvaizdas, bodhisatva Brangus Didvyris, bodhisatva Įsitvirtinęs Viduriu, bodhisatva Vykdantis Valdymą. Seniausias iš jų buvo bodhisatva Išlaisvinimas. Visi jie oriai vykdė didingo vyro Samantabharos dorybes. Jie priėmė daugybę praktikos įžadų, ramiai įsitvirtino visose Dharmose, (kurios leidžia pasiekti) nuopelnus ir dorą. Keliaudami dešimtimis pasaulio krypčių, jie praktikavo įmantrias priemones (gyvų būtybių išgelbėjimui). Jie įėjo į Budos lobių dharmos namus, pasiekė kitą krantą. Jie priėmė įžadą daugybėje pasaulių įvykdyti lygų tikrą nušvitimą. Jie atsisakė gimti Tušitos danguje, apleido karalių rūmus, paliko aukštus postus ir tapo vienuoliais.
Praktikuodami bodhisatvos kelią, jie apreiškė šuos darbus. Sekdami žmonių pasaulietiškiems norams, jie išminties galia ir susitelkime sutramdė Maros armiją, įgavo subtilią ir nuostabią Dharmą, įvykdė aukščiausiąjį tikrąjį nušvitimą. Dievybės ir žmonės su viltimi kreipėsi į juos, prašydami sukti Dharmos ratą. Jie pastoviai budino pasauliečius žmones Dharmos balsu, sutriuškino neišmanymo pilį, sugriovė norų užtvarą, išvalė save nuo purvo iki baltumo. Jie sušvelnino gyvų būtybių įpročius, skelbė jiems stebuklingus principus, kaupė nuopelnus ir dorą, rodė [gyvoms būtybėms] laimės lauką3. Dharmos vaistais jie išsigydė nuo 3 rūšių kentėjimų, praėjo galvos apšlakstymo ritualą4, išklaustė Budų pranašystę apie bodhi5 pasiekimą. Jie tapo ačarjomis6, kad mokytų bodhisatvas, pastoviai atliko beribes reikalingas praktikas, išaugino beribes dorovingas bodhisatvų šaknis. Begalė Budų gindavo ir prisimindavo7 juos. Jie galėjo pasirodyti visų Budų šalyse, panašiai kaip žinantis magijoje meistras, rodantis įvairius atvaizdus, ir neįmanoma atskirti, kuris iš šių atvaizdų tikras. Tokie tai buvo bodhisatvos. Jie pasiekė visų Dharmų prigimtį ir, priimdami gyvų būtybių pavidalus, garbino Budas. Jie, transformavę savo kūnus, gyvom būtybėm rodė kelią. Panašiai kaip žaibo blykstė sunaikina demoniškas požiūrio grandines, taip ir jie sunaikino visus kelius (netikrų įsitikinimų). Jie gerokai pranoko šravakų ir pratjiekabudų lygį ir įžengė pro Dharmos tuštumos vartus, kur nėra vaizdinių ir įžadų. Jie gerai įvaldė išminties priemones. Jie visiems pademonstravo trijų važiuoklių8 realizaciją. Vidutiniai ir žemieji parodė nematomumą. Jie įėjo į samadhi (įvairių rūšių), kuriame nėra gimimo ir sunaikinimo. Jie taip pat pasiekė visų dharani vartus. Jie, įėję į Gėlių Girliandos Samadhi9, nušvito tinkamu laiku, įvaldė šimtai tūkstančių rūšių Samadhi, įsitvirtino giliausiam meditatyviam susitelkime, pamatė begalę Budų. Akimirksniu jie aplankė visas Budų šalis ir įgavo gražbylystę, kurią valdo Budos. Jie įsitvirtino Samantabhadros praktikoje ir įgavo sugebėjimą suprasti visų gyvų būtybių kalbas. Jie pašalino visas kliūtis, kurios maišė regėti Tiesą, pranoko visas šio pasaulio Dharmas. Jų sąmonė pastoviai buvo sukoncentruota į gyvų būtybių gelbėjimo kelią. Rasdamiesi visų įvykių sūkuryje laisvai veikė pagal savo valią. Jie tapo visų gyvų būtybių bešališkais draugais. Jie priėmė giliausią Tathagatos Dharmos brangenybę ir ją saugojo. Jie saugojo Budos prigimtį ir pastoviai, be nuovargio Budoms tarnavo. Su visais, kurie turi jausmus, jie elgėsi su didele atjauta ir gailestingumu. Jie iškalbingai ir meilingai juos mokė įvaldyti Dharmos akį10. Jie užtvėrė blogio vartus ir iškreiptas egzistencijos formas, bet atvėrė gėrio vartus. Į gyvas būtybes žvelgė kaip į save patį, gelbėjo nuo sansaros sunkumų, juos perkeldami į kitą būties krantą. Jie saugojo Budos beribius nuopelnus ir dorovingumus. Jų išmintis ir nušvitimas buvo neįsivaizduojami. Visi šie beribiai bodhisatvos šioje vietoje susirinko vienu momentu. Taip pat ten dalyvavo 500 bikšų ir 7000 švarių ir tikinčių vyrų, 500 švarių ir tikinčių moterų, dievybės iš norų pasaulio, dievybės iš formų pasaulio, dievybės iš Brahmos susirinkimo. Visi atvyko šį didį susirinkimą.
3. Didingo mokymo dovanojimo aplinkybės
Tada Gerbiamasis Pasauliuose didingai suspindo, kaip spindintis lydytas auksas, kaip švytintis veidrodis. Šis didingas spindesys buvo perpildytas džiaugsmu. Jis skleidėsi į šimtus ir tūkstančius ladų (tai instrumento grifa suskirstyta į dalis).
Tuomet Gerbiamasis Ananda pagalvojo: „Šiandien kūnas ir jutimai Gerbiamojo Pasauliuose skleidžia džiaugsmą ir švarą, Jo veidas spindi didingu spindesių. Jo brangi šalis yra nuostabi. Aš to dar niekuomet nemačiau“.
Jis su džiaugsmu ir pagarba žvelgė į Budą, jausdamas retą susižavėjimą. Jis atsistojo iš savo vietos, apnuogino dešinį petį, priklaupė ir sudėjęs delnus tarė Budai: „Šiandien Gerbiamasis Pasauliuose įėjo į didį ramumo susitelkimą ir įsitvirtino ypatingoje Dharmoje, įsitvirtino aukščiausioje pamokslavimo kelio praktikoje, kurioje įsitvirtina visi Budos. Budos praeities, Budos ateities, Budos dabarties prisimena vienas apie kitą. Jie prisimena apie praeities ir ateities Budas, prisimena apie Budas iš kitų pasaulio šalių. Aš linkiu, kad Gerbiamasis Pasauliuose man papasakotų, kodėl Jis šiandien skleidžia tokį neišpasakytą ir nuostabų spindesį“.
Tuomet Gerbiamasis Pasauliuose tarė Anandai: „Gerai! Gerai! Tu, reikšdamas gailestingumą visoms gyvoms būtybėms ir siekdamas suteikti jiems naudą, sugebi užduoti klausimą apie subtilią ir nuostabią šio įvykio esmę. Tavo įgautas nuopelnas, dėka šito, pranoksta nuopelnus, aukotus arhatams, pratjakabudoms ir dievybėm iš vienos visatos, taip pat skiriama gailestingumo išmalda žmonėms, skraidantiems ir šliaužiojantiems vabalams daugybėje nesuskaičiuojamų kalpų. Tavo nuopelnai pranoksta šiuos nuopelnus šimtus, tūkstančius, dešimtis tūkstančių kartų. Kodėl? Todėl, kad dievybės, žmonės ir gyvos būtybės ateityje įgaus išsivadavimą tavo užduoto klausimo dėka.
Ananda! Tathagata pasirodo šiame pasaulyje todėl, kad Jis turi beribę atjautą ir gailestingumą trijų pasaulių gyventojams. Norėdamas palaikyti išminties daigus, Jis apšviečia spindesiu mokymo Kelią ir aiškiną jį visom gyvoms būtybėms. Tiktai išmintis gali atnešti tinkamą naudą. Ją sunku įvertinti ir sunku išvysti. Ji panaši į Udumbalos11 žiedą, kuris retai pasirodo šiame pasaulyje. Tai, apie ką tu paklausei, atneš daug naudos.
Ananda! Reikia žinoti, kad išmintis, įgauta Tathagatos dėl tikrojo nušvitimo, sunkai įvertinama. Ji neturi ribų. Tathagata akimirksniu gali prasiskverbti į begalę koti kalpų, o jo kūnas ir juslės prie šito nepadidės ir nesumažės. Kodėl taip?
Todėl, kad Tathagatos susitelkimas ir išmintis be kliūčių įsiskverbia į visas Dharmas, Jis laisvas visur ir visada.
Ananda! Dėmesingai klausyk ir gerai apgalvok! Aš išsamiai paaiškinsiu tau viską.
4. Bodhisatvos Dharmakaros kelio pradžia, pradinis etapas
Buda tarė Anandai: „Prieš nesuskaičiuojamų, neįsivaizduojamų kalpų į pasaulį atėjo Buda, kurį vadino Tathagata Lokešvararadža12 . Vertas nusilenkimų, Įgavęs Lygų Tikrą Nušvitimą, Išmintingai Žengiantis, Teisingai Išėjęs, Išsivadavęs nuo Pasaulio, Didis Vyras, Vyrų Tramdytojas, Dievų ir Žmonių Mokytojas13. 42 kalpas Jis pamokslavo pasaulyje. Kai Jis dėstė sūtras ir aiškino kelią dievams ir pasaulietiškiems žmonėms, vienas didis valdytojas, kuris vadinosi Dosnus Pasaulio Valdovas14, išgirdęs Budos pamokslą ir apsidžiaugė tai suvokęs. Jis išsiaiškino Aukščiausio Tikro Kelio esmę, atsisakė savo šalies, paliko valdovo vietą, tapo šramanu ir gavo vardą Dharmakara15.! Turėdamas didį talentą, ryžtu ir išmintimi realizavo bodhi kelią. Jis pranoko visą pasaulį savo tikėjimu, supratingumu, proto aiškumu ir atmintimi. Viskame tame buvo pirmas. Taip pat jis priėmė išskirtinius praktikos įžadus. Išminties galia ir atmintis perpildė jo sąmonę. Tvirtai ir nepalūžtamai atliko stropumo praktiką, niekas negalėjo su juo lygiuotis. Jis prisiartino prie tos vietos, kur buvo Buda, nusilenkė, priklaupė ant kelio, sudėjo delnus, kreipėsi į Budą ir pašlovinęs Budą gatha-pagyrimu, priėmė didžius įžadus.
Jo pagyrimas skelbė:
„Visuose pasauliuose nėra nieko kas būtų lygus Grakščiam ir nuostabiam Tathagato kūnui.
Kai Jo spindėjimas apšviečia begalę pasaulių iš dešimt pasaulio krypčių,
Ugniniai saulės perlai ir mėnuliai blanksta.
Pasaulio Gerbiamasis gali vienas kalbėti,
O kiekviena gyva būtybė supras Jį atitinkamai su savo egzistencijos forma.
Taip pat Jis gali apreikšti vieną nuostabų kūną
Ir padaryti taip, kad visos gyvos būtybės matytų Jį pagal savo egzistencijos formą.
Noriu įgauti švarų Budos balsą!
Dharmos balsą, visur pasiekiantį begalę pasaulių,
Skelbiantis apie įžadų vartus, susitelkimą ir stropumą,
Įsiskverbiantis į giliausias, subtiliausias ir nuostabiausias dharmas.
Noriu, kad mano išmintis taptų didi ir gili, kaip jūra!
Noriu atmesti nešvarumus, padaryti savo sąmonę aiškią ir švarią!
Aš pranoksiu beribius ydingų formų egzistencijos vartus.
Greitai įgausiu bodhi, pasieksiu kitą krantą.
Neišmanymas, gobšumas ir pyktis per amžius išnyks,
Aš įgausiu nepranokstamą samadhi galią.
Taip pat aš, kaip nesuskaičiuojami praeities Budos,
Tapsiu didžiu mokytoju visom gyvoms būtybėms.
Aš galėsiu pašalinti visas gyvenimo, senėjimo, ligų ir mirties kančias,
Kurios yra šiame pasaulyje.
Aš pastoviai praktikuosiu visas šešias paramitas:
Aukojimo, įžadų laikymosi, kantrybės, stropumo, susitelkimo ir išminties.
Aš išgelbėsiu jausmus turinčius, kurie dar neišgelbėti,
Padarysiu taip, kad tie, kurie išgelbėti taptų Budomis.
Ar negeriau tvirtai siekti tikro nušvitimo?
Nei aukoti dievybėm aukas, gausias, kaip Gangos smiltys.
Linkiu ramiai įsitvirtinti samadhije,
Suspindėti, apšviečiant visus pasaulius!
Linkiu įgauti plačią, didžią, aiškią, švarią buveinę,
Kuri bus nuostabi, didinga ir nepalyginama!
Visų formų gyvos būtybės iš sansaros egzistencijos
Greičiau gims manajame krašte, kuriame patirts ramybę ir džiaugsmą.
Prisipildę atjauta, jie padės visiems turintiems jausmus
Ir gelbės gyvas būtybes nuo begalinių kentėjimų.
Aš praktikuosiu stiprų susitelkimą,
Sugebėsiu įgauti žinias, visokias Budų išmintis.
Aš sustabdysiu visus kentėjimus,
Nuo šių įžadų nepasitrauksiu per amžius!“
5. Siekis būti stropiam
Bikšu Dharmakara, ištaręs šitą gathą, pasakė Budai: „Nuo šiol aš, būdamas bodhisatvos kelyje, įgavau siekį aukščiausiam tikriausiam nušvitimui, priėmiau įžadą tapti Buda ir pasidaryti panašus į Budą. Aš noriu, kad Buda detaliai išdėstytų man sūtros Dharmą, o aš nuolankiai priimsiu ir praktikuosiu ją. Aš išrausiu visų gimimo ir mirties kančių šaknis, greitai įvykdysiu aukščiausią tikrai tolygų tobulą nušvitimą.
Linkiu, kai tik tapsiu Buda, mano išminties spindesys apšviestų šalį, kurioje aš būsiu, kad mano vardą išgirstų dešimtyse pasaulio krypčių, kad visos dangiškos būtybės, žmonės ir netgi vabalai gimtų mano šalyje ir tarptų bodhisatvomis.
Nuo šiol aš įtvirtinu tokį įžadą: „Pažadu viskuo pranokti begalę Budų šalių“. Ar įmanoma tai įvykdyti?
Buda Lokešvararadža pasakė bikšu Dharmakarai tokius Mokymo žodžius: „Įsivaizduokime, kad koks nors žmogus su kaušu nori išmatuoti didingą vandenyną. Praėjus begalę kalpų jis tikrai jį išsems iki dugno. Jeigu žmogus turi tvirtą motyvą užbaigti Kelią, jeigu jis ryžtingas ir nesustoja nė akimirkai, tai jis tikrai patirs sėkmę ir pasieks praktikos vaisių. Ar yra koks įžadas, kurio jis negalėtų įvykdyti? Tu turi pats nuspręsti, kokius metodus taikyti, kad sukurti didingą Budos šalį. Tu pats turi žinoti, ką dėl to reikia praktikuoti. Tu pats turi įgauti šią švarią Budos šalį“.
Dharmakara pasakė: „Šių pokalbių esmė neapsakomai gili, aš bejėgis pasiekti tai. Noriu, kad Tathagata, kuris visažinis, detaliai papasakotų man apie begalinius ir nuostabius Budos kraštus. Jeigu aš išgirsiu tokią Dharmą, tai apmąstysiu ir praktikuosiu ją, kad išsipildytų mano įžadai“.
Buda Lokešvararadža žinojo, koks išaukštintas yra Dharmakara, žinojo, kokia stipri jo valia, nukreipta įžadų įvykdymui. Jis papasakojo jam apie įžadų didybę ir švarą bei dorybes iš du šimtai dešimt koti Budos žemių. Atsiliepdamas į širdingą norą, Jis pilnumoje parodė jam Jų didingus vaizdus. Šios Dharmos pamokslas tęsėsi tūkstantį koti metų.
Dharmakara klausėsi tai, ką sakė Buda ir matė visa tai, kas buvo rodoma. Jis priėmė išskirtinius didžius įžadus. Jis kruopščiai apmąstė dievybių ir žmonių doras ir ydingas savybes, tų šalių nuostabias ir grubias apraiškas, apjungė tai savo sąmonėje ir išsirinko geriausią pagal savo norą, priėmė didžius įžadus. Jis stropiai stengėsi juos įvykdyti, gerbė juos ir saugojo. Penkių kalpų laikotarpyje jis praktikavo nuopelnus ir dorą. Jis pasiekė ir subrandino didingus nuopelnus darbais ir dorovingumu 21 koti įvairių Budų žemių, tarsi tai būtų viena Budos žemė. Bet šita Budos žemė, kurią jis įsivaizdavo savo vaizduotėje, pranoko jas. Įsivaizdavęs šią Budos žemę, jis prisiartino prie vietos kur buvo Tathagata Lokešvararadža, nusilenkė, apėjo 3 kartus apie Budą, sudėjo rankas, sustojo ir tarė:
„Gerbiamasis Pasauliuose! Aš atlikau tyrą praktiką didingų Budų žemių“.
Buda pasakė: „Gerai! Nuo šiol iš tiesų atėjo laikas paskelbti tau šiuos įžadus, kad visos gyvos būtybės pasidžiaugtų, kad daugybė gyvų būtybių, išgirdus šią Dharmą, įgautų didžią naudą ir gėrį, o taip pat, būdami šioje Budos šalyje, galėtų atlikti praktiką ir įvykdyti daugybę didžių įžadų“.
6. Didžių įžadų priėmimas
Dharmakara pasakė: „Aš noriu, kad Gerbiamasis Pasauliuose rodydamas didžiąją atjautą dėmesingai išklausytų mane!
1. Jeigu aš išties pasieksiu aukščiausią bodhi ir nušvisiu, tai mano Budos šalyje, turinčioje nesuvokiamus nuopelnus, dorovingumus ir nuostabumus, nebus pragarų, piktų demonų, paukščių ir žvėrių, skraidančių ir šliaužiojančių vabalų. Iki pat Jamos buveinės ir trijų blogio pasaulių visos gyvos būtybės, kurios gims mano krašte, bus pakeisos manosios Dharmos galia, akimirksniu pasieks annutara samjak sambodhi ir negims iš naujo blogio egzistencijos sferose. Jeigu aš įvykdysiu šį įžada tapsiu Buda. Jeigu neįvykdysiu, tai tegul nepasieksiu aš nušvitimo.
2. Kai tapsiu Buda, tai visos gyvos būtybės iš 10 pasaulio krypčių, kurios gims mano Šalyje, įgaus šviesos kūną purpuriniai blizgantį aukso spindesiu ir 32 didžio vyro16 savybes. Jų galūnės bus tiesios ir švarios. Jeigu jų kūniškas vaizdas skirsis nors truputėlį nuo aukščiau aprašyto, jeigu jie turės kokią nors negalią, tai tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
3. Kai aš tapsiu Buda, tegul gyvos būtybės, kurios gims mano Šalyje, galės žinoti savo lemtį iš begalę kalpų atgal, o taip pat žinos padarytus blogio ir gėrio darbus. Jie sugebės regėti ir girdėti praeities, ateities ir dabarties įvykius iš dešimties pasaulio krypčių. Jeigu neįvykdysiu šio įžado, tai tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
4. Kai aš tapsiu Buda, tegul visos gyvos būtybės, kurios gims mano Šalyje, turės savybę įsiskverbti į kitą sąmonę. Jeigu jie nesugebės pažinti minčių ir sąmonės turinio gyventojų iš koti najut 17 šimtai tūkstančių kitų Budos šalių, tai tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
5. Kai aš tapsiu Buda, tegul visos gyvos būtybės, kurios gims mano Šalyje, įgaus paramitą laisvai valdyti antgamtines galias. Jeigu jie nesugebės vienos minties akimirksniu įveikti koti najut 17 šimtai tūkstančių kitų Budos šalių ir praeiti visur pagerbiant visus Budas, tai tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
6. Kai aš tapsiu Buda, tegul visos gyvos būtybės, kurios gims mano Šalyje, atsisveikins su visokių rūšių ribotumais. Visi jų jutimo organai bus švarūs ir ramūs. Jeigu jie nepasiryš įsitvirtinti tobulam, lygiam, teisingam nušvitime ir pasiekti didžios nirvanos, tai tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
7. Kai aš tapsiu Buda, mano spindesys bus neišmatuojamas. Jis tolygiai apšvies 10 pasaulio krypčių. Jis bus 1000 ir 10000 koti ryškesnis už visus Budų spindėjimus, ryškesnis nei saulė ir mėnulis. Jeigu visos gyvos būtybės išvys mano spindesį, kuris apšvies juos ir lies jų kūnus, tai tarp jų nebus tokių, kurie netaps ramūs ir džiaugsmingi. Turintys gailestingą sąmonę, jie darys dorus darbus ir gims mano Šalyje. Jei nebus taip, tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
8. Kai aš tapsiu Buda, mano ilgaamžiškumas bus beribis. Mano Šalyje bus begalė šravakų, dievybių ir žmonių. Jų ilgaamžiškumas taip pat bus nesuskaičiuojamas. Įsivaizduokime, kad visos gyvos būtybės iš 3000 didžių pasaulių, pasiekę pratjakabudų18 lygį, kartu skaičiuotų juos šimtai tūkstančių kalpų. Jeigu jiems pavyktų suskaičiuoti, tai tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
9. Jeigu, kai aš tapsiu Buda, begalę Budų iš neišmatuojamų šalių, esantys Pasauliuose iš 10 krypčių, visi kartu nekartos mano Vardo ir neapibūdins mano dorovingos Šalies gėrio, tai tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
10. Kai aš tapsiu Buda, visos gyvos būtybės iš 10 pasaulio krypčių, kai išgirs mano vardą ir tokiu būdu pasieks tikėjimo sąmonę, džiaugsmus ir doros šaknis. Norėdami gimti mano Šalyje, jie sutelks savo sąmonę į mane. Jeigu, pasiekę susitelkimą dešimties minčių momentų laikotarpyje, jie negims ten, tai tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo19. Jie tikrai pašalins penkių labiausiai sunkių karminių poelgių karmą ir šmeižtą prieš šventąją Dharmą.
11. Kai aš tapsiu Buda, visos gyvos būtybės iš 10 pasaulio krypčių išgirs mano vardą. Jie išsiugdys bodhi sąmonę ir kaups nuopelnus ir dorovingumą. Jie priims 6 paramitų praktiką ir įsitvirtins negrįžtamume. Po to, savo dorovingų šaknų dėka, kreipsis į mane ir išreikš norą gimti mano Krašte. Apjungę savo sąmonę, jie dieną ir naktį nepertraukiamai galvos apie mane. Aš su savo bodhisatvomis pasirodysiu prieš juos, kai jų gyvenimas pasibaigs, ir juos sutiksiu. Jie akimirksniu gims mano Šalyje ir taps bodhisatvomis avaivartika. Jeigu neįvykdysiu šio įžado, tai tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
12. Kai aš tapsiu Buda, visos gyvos būtybės iš 10 pasaulio krypčių, kai išgirs mano vardą, susitelkusios prisimins mano Kraštą ir išsiugdys bodhi sąmonę. Jie įsitvirtins negrįžtamume, išaugins dorovingumo šaknis ir pasieks kreipimosi sąmonę (į mane). Tarp jų nebus nesėkmingų. Jeigu pas juos bloga karma, tai išgirdę mano vardą, jie patys atgailaus. Mahajanos kelyje jie darys gėrį, laikysis sūtrų ir įžadų. Jie norės gimti mano Krašte. Po mirties jie negims ydingose egzistencijos formose, o gims mano Krašte. Jei nebus taip, tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
13. Kai aš tapsiu Buda, mano krašte nebus moterų. Jeigu moteris, išgirdusi mano vardą, įtikės, sieks bodhi, ir jeigu jai nusibodo moters kūnas ir norės gimti mano Šalyje, tai po mirties ji taps vyru ir gims mano Krašte. Visos būtybės, priskirtos prie įvairių rūšių, iš 10 pasaulio krypčių, galės gimti mano Krašte stebuklingu būdu iš lotosų, kurie auga septinių brangenybių prūduose. Jei nebus taip, tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
14. Kai aš tapsiu Buda, visos gyvos būtybės iš 10 pasaulio krypčių išgirs mano vardą. Jie apsidžiaugs ir įtikės. Jie gerbs, lenksis ir priims prieglobstį manyje. Turėdami švarią sąmonę, jie eis bodhisatvos keliu. Iš visų dievybių ir žmonių nebus tokių, kurie negerbtų manęs. Jeigu jie tik išgirs mano vardą, tai po mirties gims garbingoje ir kilmingoje šeimoje. Visos juslės neturės trūkumų. Jie pastoviai vykdys nuostabų Brahmos20 kelią. Jei nebus taip, tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
15. Kai aš tapsiu Buda, tai mano krašte nebus blogio vardo. Iš visų gyvų būtybių, kurios gims mano Šalyje, viešpataus bendra mintis. Jie įsitvirtins susitelkime ir amžiams atsikratys neišmanymo. Jų sąmonė bus švari ir gaivi. Šis džiaugsmas, kuris bus jaučiamas, bus panašus į džiaugsmą Bikšų, kurie per amžius atsikratę naujų gimimų. Jeigu pas juos atsiras savanaudiškos mintys apie savo kūną, tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
16. Kai aš tapsiu Buda, kas gims mano Šalyje, visi jie turės nesuskaičiuojamas gėrio šaknis. Visi jie įgaus deimantinį Narajanos21 kūną, jėgą ir tvirtybę. Jų galvos spindės ryškia šviesa. Jie bus meniški apmąstymuose apie visas paslaptis ir reikšmingus Dharmos klausimus. Jie aiškins sūtras ir seks Keliu. Jų kalba bus panaši į varpo dūžį. Jei nebus taip, tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
17. Kai aš tapsiu Buda, tegul visos gyvos būtybės, kurios gims mano Šalyje, ištikrųjų įgaus ėkadžatiprati-Budų22 stovį. Be to, aš pasidengęs didžių įžadų šarvais, perkeisiu gyvas būtybes savo mokymu. Visi jie išsiugdys tikėjimo sąmonę, atliks bodhi praktiką, eis Samantabhadros keliu. Nors ir gims kituose Pasauliuose, bet per amžius paliks blogas egzistencijos vietas. Jie džiaugsmingai pasakos apie Dharmą, džiaugsmingai klausysis Dharmos, judės antgamtinių galių dėka, viską įvykdys ką sumanys ir nebus to, ko jiems trūktų. Jei nebus taip, tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
18. Kai aš tapsiu Buda, tie, kurie gims mano Šalyje, turės pagal norą reikalingą jiems gėrimą, valgį, drabužį ir įvairių reikmenų. Nebus taip, kad ko nors jiems trūktų. Visi Budos iš dešimtis pasaulio krypčių atsilieps į jų prisiminimus ir priims jų nusilenkimus. Jei nebus taip, tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
19. Kai aš tapsiu Buda, visi daiktai mano Šalyje taps didingais, švariais, įmantriais ir spindinčiais. Jų forma ir spalva bus labai subtilios ir be galo nuostabios, taip, kad nebus galimybių tai aprašyti. Jeigu visos gyvos būtybės, nors ir turėdamos dievišką akį, galės gražbylingai apibūdinti jų formą, spalvą, kontūrus, pavadinimą ir skaičių, bent bendrais bruožais, tai tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
20. Kai aš tapsiu Buda, tai mano Šalyje bus begalė įvairiaspalvių medžių šimtai tūkstančių jodžanų23 dydžio. Medis po kuriuo bus pakyla, nuo kurio galėsiu skelbti mokymą, turės 4 milijonų verstų (1 verstas 1,06 km) aukštį. Visi bodhisatvos, nors jeigu ir turėjo dorovingumo trūkumų, galės jį aiškiai pamatyti. Jeigu jie norės išvysti didingus Tyrus Budų Kraštus, tai akimirksniu išvys juos tarp brangių medžių, panašiai kaip šviesiame veidrodyje mato savąjį atvaizdą. Jei nebus taip, tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
21. Kai aš tapsiu Buda, tai Kraštas, kur aš būsiu, bus platus, didingas ir švarus, spindintis ir skaidrus kaip veidrodis. Jo spindesys apšvies neišmatuojamus, neįsivaizduojamus Budos pasaulius iš 10 pasaulio krypčių. Jeigu išvys tą Kraštą gyvos būtybės, jose gims reta susižavėjimo sąmonė. Jei nebus taip, tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
22. Kai aš tapsiu Buda, tai visi daiktai mano Šalyje, nuo žemės krašto apačioje iki tuštumos viršuje - rūmai, terasos, prūdai, tėkmės, gėlės, medžiai - bus sukurti iš nepamatuojamo kiekio brangių aromatinių medžiagų. Jų aromatas pasklis iki visų dešimties pasaulio krypčių. Visos gyvos būtybės, kurios pajaus šį aromatą, pradės praktikuoti Dharmą. Jeigu nebus taip, tai tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
23. Kai aš tapsiu Buda, tai visi bodhisatvos iš Budos Šalių dešimtyse pasaulio krypčių išgirs mano Vardą ir įgaus švarą, išsivadavimą, visų rūšių samadhi, o taip pat visokias gilias dharani. Jie įsitvirtins samadhije iki tol kol taps Budomis. Būdami šiuose įvairiuose susitelkimuose, jie lenksis nepamatuojamai, beribiam kiekiui visų Budų ir neišsiblaškys susitelkime. Jei nebus taip, tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
24. Kai aš tapsiu Buda, tai visi bodhisatvos iš kitų pasaulių, išgirdę mano vardą, pasieks stovį, kuriame atsikratys nuo Dharmų kūrimo, įgaus begalę dharani, švarą ir džiaugsmą. Jie įsitvirtins lygiuose santykiuose su visais aplinkiniais, eis bodhisatvos keliu, ir įgaus visas dorovingumo šaknis. Jeigu reikalingu momentu jie neįgaus pirmo, antro, trečio kantrumo24, jeigu jie negalės parodyti visų Budų Dharmos nepasitraukiamo sekimo stovio, tai tegul aš nepasieksiu teisingo nušvitimo.
7. Iš tikrųjų įvykdysiu Teisingą Nušvitimą
Buda pasakė Anandai: „Kai bikšu Dharmakara ištarė šiuos žodžius, jis pats save pašlovino ir ištarė šią pašlovinimo - gatha:
Aš nukreipiаu valią, kad pranokčiau šį pasaulį
Ir tikrai taip pasiekti Aukščiausią kelią.
Jeigu aš neįvykdysiu šio įžado,
Tai tegul aš nepasieksiu lygaus nušvitimo.
Aš tapsiu didžiu aukotoju,
Gelbėsiu visus varguolius ir prašančiuosius.
Aš padarysiu taip, kad visos gyvos būtybės
Neliūdės ir nekentės ilgoje naktyje.
Užmegs savyje gėrio šaknis,
Pasieks Bodhi vaisių.
Jeigu aš įvykdysiu Teisingą Nušvitimą,
Tai pavadinsiu save „Neišmatuojamas Ilgaamžiškumas“.
Visos gyvos būtybės, išgirdusios mano vardą,
Ateis į mano šalį
Ir įgaus aukso kūną, panašų į Budos kūną,
Papuoštą nuostabiais ženklais.
Taip pat, mano sąmonės dėka, didžiai atjautai
Aš atnešiu naudą visoms gyvų būtybių rūšims.
Aš atsisakysiu norų ir įsigilinsiu į tikrą prisiminimą,
Vykdysiu Brahmos kelią su švaria išmintimi.
Pažadu, kad mano išminties spindėjimas
Apšvies šalis iš dešimties pasaulio pusių,
Sunaikinsiu trijų užterštumų miglą,
Šviesiu gyvas būtybes
Ir gelbėsiu jas nuo visų bėdų.
Aš akimirksniu atmesiu trijų ydingų egzistencijos formų kentėjimus,
Sunaikinsiu visų aptemimų miglą.
Aš atversiu išminties akį,
Įgausiu spindintį kūną.
Aš užversiu blogiui kelius,
Praeisiu pro gėrio formų egzistencijos vartus,
Atversiu visiems Dharmos brangenybę,
Visur dalinsiu nuopelnų brangenybes ir dorovingumą.
Kaip Buda, įgausiu nepriekaištingą išmintį.
Atlikdamas gailestingumo praktiką,
Aš pastoviai būsiu dievų ir žmonių vedliu,
Tapsiu trijų pasaulių didvyriu.
Liūto riaumojimu aš paskelbsiu Dharmą,
Visur gelbėsiu jausmus turinčius.
Aš įvykdysiu visus buvusius įžadus
Tų, kas jau tapo Budomis.
Jeigu šiems įžadams lemta bus išsipildyti,
Tegul lyja brangių žiedų lietumi
Iš tūkstančių didžių dievų ir dvasių erdvės,
Sukrėsti mano ryžtu!“
Buda pasakė Anandai: „Tą akimirką, kai bikšu Dharmakara ištarė šią gatha, žemė sudrebėjo šešis kartus. Iš dangaus pradėjo lyti nuostabiais žiedais, kurie padengė visą žemę. Erdvėje pati iš savęs pasigirdo muzika ir suskambėjo šlovinimo žodžiai: „Tu ištiktųjų įgausi nepranokstamą teisingą nušvitimą!“
8. Nuopelnų kaupimas ir darbai dorovingumui.
„Ananda! Po to kai bikšu Dharmakara priėmė didžius Tathagatos Lokešvararadžios ir dievybių bei žmonių didelio susirinkimo akivaizdoje įžadus, jis įsitvirtino tikroje išmintyje, pradėjo didvyriškai praktikuoti stropumo paramitą. Jis pradėjo sutelkti savo sąmonę į didingą ir nuostabią Budos žemę. Budos kraštas, į kurį buvo nukreipta jo praktika, buvo plati ir didinga, pranokstanti ir ypatingai nuostabi. Ji buvo tvirta ir viskam pastovi, be nuosmukio ir kintamumo. Bikšu Dharmakara begalę kalpų kaupė nuopelnus ir augino dorovingumą. Jo sąmonėje neatsirado nei vienos minties, iššauktos godumo, pykčio, neišmanymo ir geismo.
Jis nebuvo prisirišęs prie Dharmos formų, garso, kvapo, skonio ir prisilietimo, tiktai džiugiai prisimindavo apie visas gėrio šaknis, kurias praktikavo visi praeities Budos. Jis vykdė ramumo ir švaros praktiką, atsitraukdamas nuo tuščio ir melagingo, atsiremdamas tik į teisingo susitelkimo vartus. Jis išaugino visas dorovingumo šaknis, nekreipdamas dėmesio į kentėjimus, mažindamas savo norus ir viskame žinojo saiką. Susitelkdamas siekė „baltų Dharmų“, buvo gailestingas ir atnešė naudą gyvoms būtybėms, nepaliaujamai siekė įvykdyti visus savo įžadus. Kantrybės galia buvo tobula. Jis pastoviai, kantriai ir širdingai elgdavosi su visomis gyvomis būtybėmis.
Jis sakė draugiškus ir rūpestingus žodžius, įtikindavo juos eiti praktikos keliu, gerbti tris brangenybes ir tarnauti mentoriui. Pas jį nebuvo tuščių, melagingų ir iškrypusių minčių. Visa jo praktika buvo didinga. Jis laikėsi pakankamą kiekį elgsenos taisyklių. Jis žvelgė į visas Dharmas, kaip į praeinantį įvykį, o į samadhi, kaip pastovią ramybę. Jis griežtai sekė savo kalbą ir neskaičiavo kitų klaidų, griežtai sekė kūnišką veiklą, nepažeisdamas vinajos ir elgesio normų. Jis griežtai sekė veiklą savo sąmonės, kuri buvo švari ir nesutepta. Jis nebuvo prisirišęs prie miestų ir laukymių, kurie jam priklausė, taip pat prie savo svitos ir brangenybių. Jis mokė gyvas būtybes 6 paramitų praktikos: aukojimo, įžadų laikymosi, kantrybės, ryžto, meditacijos ir išminties. Jis pamokslavo mokymą gyvoms būtybėms ir budino jas įsitvirtinti teisingam kelyje.
Priežastis buvo ta, kad jis subrandino tokias dorovingumo šaknis, kad kur tik jis begimtų, savaime atsirasdavo begalė lobynų, pripildytų brangenybėmis. Jis gimdavo arba kaip vyresnysis tarp pasauliečių, arba kaip žmogus iš kilmingo luomo, arba valdovu iš kšatrijų šeimos, arba kaip šventasis imperatorius – čekravartinas, arba kaip dievų 6 norų pasaulio dangaus valdovas, arba kaip Brahma. Visose vietose kur tik buvojo Budos, jis nepertraukiamai atliko Jiems nusilenkimus ir aukojimus. Neįmanoma suskaičiuoti visų Jo sukauptų nuopelnų ir dorovingumų, Jo įgautų tai darant. Jo burna ir kūnas pastoviai skleidė kvapą, panašų į sandalo ir utpalos žiedo25 kvapą. Šitas aromatas skleidėsi po nesuskaičiuojamus pasaulius.
Kiekviename savo gimime jis gimdavo su dailiu ir gražiu kūnu, apdovanotu 32 pagrindiniais ir 80 antriniais Budos ženklais. Nuo jo delnų pastoviai byrėdavo nesuskaičiuojami turtai, nuostabūs įvairiausi daiktai, reikalingi tam, kad atneštų naudą visoms jaučiančioms būtybėms.
Šių aplinkybių galia jis sugebėjo padaryti taip, kad begalė gyvų būtybių įgautų siekį pasiekti annutara samjak sambodhi“.
9. Įžadų išsipildymas
Buda pasakė Anandai: „Nuopelnai ir dorovingumas, kuriuos bikšu Dharmakara sukaupė, eidamas bodhi keliu, nesuskaičiuojami ir beribiai. Jis pasiekė nepriklausomybę visose Dharmose, kurias negalima pažinti žodinėmis nuostatomis. Visus įžadus ir priesaikas, kurias davė, jis iki galo įvykdė ir užbaigė. Tokiu būdu, jis ramiai įsitvirtino neišpasakytai didingame, visokiu dorovingumu papuoštame, plačiame, didžiame ir švariame Budos Krašte.“
Ananda paklausė Gerbiamojo Pasauliuose apie tai, ką sakė Buda: „Ar yra pasiekęs bodhi bodhisatva Dharmakara Buda praeities? Ar yra jis Buda ateities ? Ar randasi dabar kokiam nors pasaulyje?“
Gerbiamasis Pasauliuose pasakė: „Šis Buda Tathagata atėjo iš niekur ir išėjo į niekur. Jis negimė ir nemirė. Jis nepriklauso nei praeičiai, nei dabarčiai ar nei ateičiai. Kadangi jis davė įžadą gelbėti gyvas būtybes, nuo šiol Vakaruose nuo Džanbudvypos, atstumu 1000 koti naju Budos žemių, yra pasaulis, kuris vadinasi Aukščiausias Džiaugsmas.
Dharmakara, kuris pasiekė Budos stovį, gavo vardą Amitabha. Jis 10 kalpų iš eilės, nuo to laiko kai tapo Buda, pamokslauja Dharmą. Jį pagarbiai supa neišmatuojami, nesuskaičiuojami bodhisatvų ir šravakų susirinkimai“.
10. Visi duoda įžadus tapti Budomis
Kai Buda papasakojo, kaip Buda Amitabha, budamas bodhisatva, siekė įvykdyti savo įžadus, valdovo sūnus Adžatakšatru su 500 didikų išgirdo apie tai ir apsidžiaugė. Kiekvienas paėmė skėtį iš auksinių gėlių ir visi jie atėjo pas Budą, kad pagerbti Jį. Jie iškėlė gėlių skėčius virš Budos galvos ir prisėdo, kreipdamiesi į Jį, kad išgirstų sūtrų pamokslą. Kiekvienas iš jų pagalvojo: „Kai mes tapsim Budomis, tegul būsim panašūs į Budą Amitabha!“
Buda apie tai sužinojęs pasakė bhikšoms: „Šis princas ir kiti ištikrųjų taps Budomis. Praeityje jie įsitvirtino bodhisatvos kelyje. Prieš begalę kalpų jie pasiūlė auką 400 koti Budom. Budos Kašjapos26 laikais jie buvo mano mokiniais. O dabar jie, iš eilės, pasiūlė auką Man“. Kai bikšu išgirdo šiuos Budos žodžius, tai nebuvo tokių, kurie nesidžiaugtų.
11. Aukščiausio Džiaugsmo Šalies Didingumas ir Švara
Buda pasakė Anandai: „Ši Aukščiausio Džiaugsmo Šalis gausiai papuošta begale nuopelnų ir dorovingumų. Ten nėra jokių kentėjimų, bėdų, ydingų egzistavimo formų ir demoniškų aptemimų. Taip pat ten nėra keturių metų laikų, šalčio ir karščio skirtumų, lietaus ir rūko. Taip pat ten nėra didelių ar mažų upių, jūrų, kalvų, duobių, spyglių, smėlio, akmenų, Geležinių užkardos kalnų27 ir Sumeru. Žemė, akmenys ir kalnai natūraliu būdu sudaryti iš septynių brangakmenių. Vietoj žemės ten auksas. Ši šalis visur yra erdvi, plati, glotni ir lygi. Negalima rasti Jos krašto. Ji stebuklinga ir nuostabi, švari, aiški ir didinga. Ji pranoksta visus pasaulius iš dešimties pasaulio krypčių“.
Ananda paklausė Gerbiamojo Pasaulyje: „Jeigu šitoje šalyje nėra Sumerų kalno, ant ko ten įsitvirtinę yra Keturių dangiškų karalių dangus ir Trajastrimšos dangus?“
Buda pasakė Anandai: „Ant ko Įsitvirtinę Jamos, Tušitos drangūs, o taip pat formų pasaulio dangus ir be formos dangus?“ Ananda atsakė: „Jie yra įsitvirtinę neįsivaizduojamos karmos galia.“
Buda pasakė Anandai: „Kaip tu gali pažinti neįsivaizduojamą karmą? Tavo asmeninis atlygis neįsivaizduojamas. Karminis gyvų būtybių atlygis taip pat neįsivaizduojamas. Visų gyvų būtybių dorovės šaknys neįsivaizduojamos. Budų šventa galia ir Budų pasauliai taip pat neįsivaizduojami. Tos šalies gyventojų dorovinga nuopelnų galia ir dorovingumas įtvirtinti jų praktikos karmoje ir Budos dvasine galia. Todėl jie taip ir gali būti tokie“.
Ananda pasakė: „Karminio atlygio priežastis ir pasekmė nesuvokiami. Iš tiesų aš neabejoju tuo. Vis dėl to aš uždaviau šį klausimą norėdamas išsklaidyti gyvų būtybių abejonių pančius ateityje.
12. Visa apšviečiantis spindėjimas
Buda pasakė Anandai: „Dvasinis Budos Amitabhos spindėjimas gerbiamas aukščiau visko esančio. Su Juo negali lygintis netgi Budų spindėjimas iš 10 pasaulio krypčių. Jis tolygiai apšviečia rytines Budos šalis, daugialypes kaip Gangos smiltelės, o taip pat pietines, vakarines ir šiaurines šalis, keturias ribas, apačią ir viršų. Budos galvos aureolė gali apšviesti viena, dvi, trys, keturias jodžanas, gali apšviesti šimtą, tūkstantį, dešimtis tūkstančių koti jodžanų. Visas Budų spindėjimas apšviečia arba viena - dvi Budos šalis, arba apšviečia šimtus, tūkstančius Budos šalių. Tiktai Budos Amitabhos spindėjimas tolygiai apšviečia neišmatuojamas, begalines, nesuskaičiuojamas Budos šalis. Atstumas, kurį apšviečia Budų spindėjimas, skiriasi nuopelnų ir dorovingumo dydžiu, kuriuos Jie nusprendė įgauti, kai siekė Budos stovio iki tol buvusiuose pasauliuose. Kai Jie pasiekė Budos stovį, kiekvienas iš Jų pats įgavo jį nepriklausomai nuo nieko. Tai negalima išpranašauti išlanksto. Dorovingi Budos Amitabhos spindėjimo ženklai pranoksta saulės ir mėnulio šviesą tūkstančius, milijonus, dešimtis tūkstančių kartų. Tai, kad Jis turi patį ryškiausią švytėjimą, kuris pranoksta visų kitų Budų spindėjimus, tai Jis yra valdovas tarp Budų.
Todėl Budą Nepamatuojamas Ilgaamžiškumas dar vadina Buda Nepamatuojamas Spindėjimas, taip pat Jį vadina Buda Beribis Spindėjimas, Buda Nepriekaištingas Spindėjimas, Buda Nepalyginamas Spindėjimas, taip pat Jį vadina Išminties Spindėjimas, Pastovus Spindėjimas, Šviesus Spindėjimas, Švarus (tyras) Spindėjimas, Džiaugsmingas Spindėjimas, Išsivadavimo Spindėjimas, Ramus Spindėjimas, Pranokstantis Saulės ir Mėnulio Spindėjimą, Neįsivaizduojamas Spindėjimas. Toks spindėjimas tolygiai apšviečia visus pasaulius iš dešimties krypčių. Jeigu gyvenančios juose būtybės išvys šį spindėjimą, tai jų užterštumai išnyks ir gims gėris. Jų kūnas ir protas atras ramybę. Jeigu neišmatuojamų kančių trejuose keliuose jie išvys šį spindėjimą, tai įgaus įkvėpimą, o po mirties įgaus išsivadavimą. Jeigu gyvos būtybės išgirs apie šitą spindėjimą, apie Jo dvasinį autoritetą, nuopelnus ir dorovingumą bei dieną ir naktį be pertraukos šlovins Jį, tai, atitinkamai su jų norais, įgaus gimimą šioje Šalyje“.
13. Beribis ilgaamžiškumas
Buda pasakė Anandai: „Budos Amitajaus Ilgaamžiškumo neįmanoma įvardinti ir suskaičiuoti. Egzistuoja nesuskaičiuojami šravakų susirinkimai. Jų išmintis persmelkia viską. Jie valdo prigimtines autoritetingas galias. Jie gali laikyti visus pasaulius ant delno. Tarp mano mokinių didis Maudgaljajana yra pirmas pagal savas antgamtines galias. Jis gali per parą sužinoti gyvų būtybių skaičių visose žvaigždėse ir žvaigždynuose iš trijų tūkstančių didžių tūkstantinių pasaulių.
Tarkim, kad gyvos būtybės iš 10 pasaulio krypčių pasiekė pratjiekabudų stovį, ir kiekvieno pratjakabudo ilgaamžiškumas siekia 10000 koti metų, o antgamtinės galios kiekvieno iš jų būtų panašios į antgamtines galias Maudgaljajanos ir, jeigu jie išbaiginėtų savo ilgaamžiškumą ir išmintį, kartu bandydami paskaičiuoti skaičių susirinkusių šravakų to Budos, tai nesuskaičiuotų nei vieno 1000, vieno 10000 dalies jų skaičiaus. Pavyzdžiui, gylis ir plotis didžios jūros begalinis. Jei paimti vieną plauką ir padalinti į šimtą dalių, tai tos dalelės bus panašios į mažas dulkeles. Jeigu lašinti į jūrą lašus, kurie panašūs į to plauko daleles, tai ar daug tokių lašelių bus jūroje?
Ananda! Skaičiai, kuruos gali pažinti Maudgaljajana, panašūs į vandens lašą dydžiu kaip plauko dalelė, o tie kurie negali jo pažinti, panašūs į didžius jūros vandenis. Toksai ir ilgaamžiškumas to Budos, o taip pat ir ilgaamžiškumas visų bodhisatvų, šravakų, dievybių ir žmonių šioje Šalyje. Neįmanoma Jo pažinti, pasiekti, sulyginti su kuo nors“.
14. Brangenybių medžiai auga visur toje Šalyje
„Tojе Budos Tathagatos Šalyje yra daug brangių medžių. Ten yra medžių iš gryno aukso, medžių iš gryno balto sidabro, medžių iš turkio, krištolinių medžių, perlamutrinių medžių ir medžių iš nuostabaus nefrito. Visi šie medžiai padaryti iš vienos vientisos brangenybės, o ne iš daugelio. Taip pat ten yra medžių, padarytų iš dviejų, trijų ir daugiau brangenybių, iki septynių. Jie sudėlioti iš daugelio brangenybių, taip, kad kamienas ir šakos yra padaryti iš vienos brangenybės, o lapai ir vaisiai - iš kitos. Taip pat yra medžių, kurių kamienas sudarytas iš aukso, o viduryje randasi sidabras, šakos iš turkio, viršūnė iš krištolo, lapai iš perlamutro, žiedai iš nefrito, vaisiai iš agato. Taip pat ten yra medžių, kurių kamienas, šakos, lapai, žiedai ir vaisiai sudaryti iš septynių brangenybių. Medžiai stovi eilėmis vienas šalia kito; kiekvienos rūšies medžiai sudaro atskirą eilę. Medžių šakos ir lapai išsidėstę tobuloje harmonijoje vienas prie kito; tas pats yra ir su žiedais. Medžiai skleidžia ryškią šviesą, kad net neįmanoma žiūrėti. Kai pučia švelnus vėjelis, medžiai išduoda penkis nuostabius, melodingus ir gilius garsus, kurie skamba natūraliai ir harmoningai. Tokie brangenybių medžiai auga visur šioje Šalyje“.
15. Bodhi pakyla
„Taip pat ten yra nušvitimo vieta ir bodhi medis 4 milijonai verstų aukščio. Jo šaknys pagal perimetrą užimą 5000 jodžanų. Šakos ir lapai plinta įvairias puses iki 200 verstų. Jie padaryti iš įvairių brangenybių. Šito medžio lapai ir vaisiai žėri, švyti ir persilieja. Taip pat ten yra raudonos, žalios, mėlynos ir baltos mani brangenybės. Šio medžio šakos papuoštos girliandomis, sukurtomis iš karališkų perlų. Medžio kamienas papuoštas daugeliu brangių spynelių, o taip pat varpelių, sukurtų iš aukso ir perlų. Nuostabios grandinės iš brangakmenių ir perlų apvynioja šį medį ir kabo nuo šakų. Brangenybės ir perlai atsispindi vienas kitame, persilieja ir spindi 100, 1000, 10000 įvairiaspalvių spindulių. Jų spindėjimas akinantis ir jo negalima palyginti su kuo nors. Įvairūs nuostabūs vaizdiniai patys iš savęs, pagal Sukhavati gyventojų norą, pasirodo šioje aureolėje. Lengvas vėjelis judina šakas bei lapus ir jie suskamba begale garsų, skelbiančių nuostabią Dharmą. Šis skambėjimas sklinda po visą Budos Šalį. Ji švari, džiaugsminga, grakšti, nuostabi ir harmoninga. Iš visų garsų, kokie tik yra iš dešimties pasaulio krypčių, garsas suskambantis iš to medžio yra pats nuostabiausias. Jeigu gyvos būtybės išvys šį bodhi medį, išgirs iš jo skambančią melodiją, įkvėps jo aromato, paragaus jo vaisių, prisilies prie jo spindėjimo ir prisimins šio medžio nuopelnus ir dorovingumą, tai įgaus šešių organų švarą, išsilaisvins nuo visų kančių, įsitvirtins negrįžtamume ir įvykdys Budos kelią. Po to, kai jie pamatė šį medį, jie įgaus trijų rūšių kantrybę: pirma - kantrybę garsu, antra - kantrybę lankstumu ir trečia - negimusios Dharmos kantrybę“.
Buda pasakė Anandai: „Visos šios gėlės, vaisiai ir medžiai, kurie randasi šioje Budos Šalyje, atlieka Budos poelgį dėl visų gyvų būtybių. Jie sukurti Budos Amitajaus begalinių dieviškų galių dėka, šio Budos pagrindinių įžadų galios dėka. Jie sukurti Jo tam, kad išsipildytų tie įžadai. Jie sukurti todėl, kad Šis Buda priėmė išmintingus, tvirtus, visa aprėpiančius įžadus“.
16. Salės ir bokštai
„Taip pat šioje Budos Amitajaus šalyje yra pamokslavimo salės, palapinės, bokštai ir pertvaros, padarytos iš 7 brangenybių. Jie papuošti ryškiais, stebuklingais, nepalyginamais, persipinančiomis grandinėmis iš baltų mani perlų. Taip pat tai priskiriama rūmams, kuriuose gyvena tenykščiai bodhisatvos. Iš jų yra tokių, kurie aiškina ir deklamuoja sūtras, būdami ant žemės. Yra tokių, kurie išklauso pamokslą apie sūtras arba deklamuoja sūtras, būdami ant žemės. Yra tokių kurie deklamuoja sūtras eidami. Yra tokių, kurie apmąsto mokymą arba nugrimzta į kontempliaciją, būdami ant žemės. Yra tokių, kurie aiškina, deklamuoja, išklauso pamokslą apie sūtras, išklauso sūtros skaitymą, deklamuoja sūtras eidami, apmąsto mokymą arba nugrimzta į meditaciją, sklandydami erdvėje.
Kai kurie iš jų pasiekia srotapanno stovį. Kai kurie pasiekia anagaminos arba arhatos stovį. Tie, kurie dar nepasiekė avaijvartikos stovio, tikrai pasieks avaivartikos stovį. Kiekvienas iš jų prisiminena Kelią, aiškina Kelią, atlieka Kelią. Iš jų nėra tokių, kurie nepatirtų džiaugsmo“.
17. Tekmių ir vandenviečių nuopelnai ir dorovingumas
„Visur tarp pilių ir pamokslavimo salių pliauškiasi tėkmių ir vandenviečių bangos. Visi jie turi įvairius dydžius. Ten yra siauros, plačios, gilios ir seklios tėkmės, tėkmes ilgiu 10 jodžanų, tėkmes ilgiu 20 jodžanų, tėkmes ilgiu 100 ir 1000 jodžanų. Šios tėkmės vanduo nuostabiai aromatingas ir skaidrus. Jis turi 8 dorovingumus. Pakrantėse auga begalės aromatingų sandalo medžių, o taip pat medžiai ant kurių auga „atnešantys laimę vaisiai28“. Šių medžių žiedai ir vaisiai neišpasakytai aromatingi. Jie skleidžia ryškų spindėjimą. Žiedlapiai nukloja prūdų vandenis. Kai pučia vėjelis, žiedai skleidžia įvairius, visokius, nuostabius kvapus, kurių negalima palyginti su niekuo, kas yra pasaulyje. Vandens tėkmė išnešioja šiuos aromatus pakrantėmis. Tėkmių pakrantės išpuoštos septinių rūšių brangenybėmis ir aukso smiltimis. Ant vandens žydi įvairiaspalvės, spindinčios ir aromatingos gėlės: utpalos, padmos29, kumudos30, pundarikos31.
Kai šios Šalies gyventojai nori išsimaudyti vandenyje, vanduo gali pakilti arba iki jų kelių, arba iki šlaunų, arba iki talijos, arba iki kaklo, arba gali pilnai padengti visą jų kūną, priklausomai nuo to ko jie nori. Priklausomai nuo jų noro, vanduo gali būti arba šiltas, arba šaltas, o tėkmė gali būti lėta arba greita.
Šitas vanduo viskame seka norus gyvų būtybių, gyvenančių šioje šalyje. Jisai pakelia dvasią ir duoda džiaugsmą kūnui. Šitas vanduo apvalo ir suteikia bekūnišką jausmą. Brangakmenių smiltys ryškiai spindi ir apšviečia vandenį į visą jo gylį. Žemos bangos, susidurdamos viena su kita, pamažėle burbuliuoja.
Šios bangos sukuria begalę stebuklingų garsų. Jie sukuria garsus, kurie kalba apie Budą, Dharmą, Sangą, arba apie paramitas, arba kaip sustabdyti sąmonės tėkmę ir nuraminti protą, arba gimimo nebuvimą ir išnykimą, arba apie 10 Budos galių32 ir baimes nebuvimą, arba apie kokios nors prigimties nebuvimą sąmonėje, pasaulio nesukūrimą ir nebuvimą individualaus „aš“, arba apie didingą gailestingumą, didingą užuojautą, apie džiaugsmą ir norų atmetimą, arba apie pašventimo ritualą, kurio metu apšlakstomos galvos amrita. Sąmonė, kuri išgirs visus šiuos garsus, apsivalys ir joje nebus jokios dualios koncepcijos. Šis žmogus įgaus teisingai lygų bendravimą su visais aplinkoje esančiais įvykiais, išaugins gėrio šaknis. Sekant tuo, ką jis nugirdo, jis visada elgsis pagal Dharmą. Jei šis žmogus norės išgirsti ką nors, tai visada sugebės išgirsti tai ko panorėjo. Jis aiškiai supras viską, ką tik nugirdo. Jis niekados neatsitrauks nuo siekio pasiekti anutara samjak sambodhi.
Visi gyventojai iš 10 pasaulio krypčių, gimstantys ten, patys iš savęs atsiranda iš lotosų, kurie auga prūduose, kurie išpuošti septyniomis brangenybėmis. Jie akimirksniu įgauna švarų bekūnį kūną, turintį nepranokstamas kokybes. Jie niekados negirdi trijų užterštumų pavadinimų, blogio ir kančios, tai netgi negalima net įsivaizduoti. Ar reikia kalbėti apie tai, kad jie nepatiria jokių kentėjimų? Ten girdimi tik natūralaus džiaugsmo garsai. Todėl ši šalis ir vadinama „Aukščiausio Džiaugsmo““.
18. Ten kūniškas grožis pranoksta viską, kas yra pasaulyje
„Nuostabi forma visų gyvų būtybių, kurie randasi Aukščiausio Džiaugsmo Šalyje, pranoksta viską, kas yra pasaulyje.
Visos gyvos būtybės atrodo vienodai ir tarp jų nėra skirtumų. Tiktai dėl galios sąlygiškumo ten yra pavadinimai „dievybės“ ir „žmonės““.
Buda pasakė Anandai: „Pavyzdžiui, jeigu pastatyti pavergtą pasaulietiškų kančių varguolį šalia su imperatoriumi, argi bus įmanoma sulyginti jų išvaizdas? Jeigu imperatorių sulyginti su šventu valdovu - čekravartinu, tai jis atrodys išsigimėlis, panašiai kaip varguolis, kuris buvo pastatytas šalia imperatoriaus. Šventas valdovas - čakravartinas pranoks jį viskuo, bet jeigu jį sulyginti su Trajatrimšos dangaus valdovu, tai jis irgi pasirodys išsigimėliu. Jeigu Indrą sulyginti su Šeštojo dangaus valdytoju, tai jo didybė nesieks nei šimtosios arba tūkstantosios dalies Šeštojo dangaus valdytojo didingumo.
Jeigu Šeštojo dangaus valdytoją sulyginti su Aukščiausio Džiaugsmo Šalies bodhisatvomis ir arhatais, tai spindėjimas jo išorės nesudarys nė vienos dešimt tūkstantosios, vienos dešimt milijoninės dalies bodhisatvų ir arhatų spindesio. Rūmai, kuriuose gyvena Sukhavati gyventojai, apranga, kurią jie dėvi, maistas ir gėrimai, kuriuos jie vartoja, viskuo panašūs į valdovo Paranimittavasavarti dangaus rūmus, aprangą, maistą ir gėrimus.
Kas liečia jų autoritetą ir dorovingumą, jų didybės padėtį, antgamtinius ir magiškus sugebėjimus, tai niekas iš dievybių ir žmonių negalės su jais lygintis.
Visų dievybių ir žmonių dorovingumas nesudarys nė šimtosios, tūkstantosios, dešimt tūkstantosios, dešimt milijoninės dalies nuopelnų Sukhavati gyventojų. Šių nuopelnų neįmanoma suskaičiuoti. Ananda! Reikia žinoti, kad neįmanoma įsivaizduoti didingo dorovingumo Budos Amitajaus Aukščiausio Džiaugsmo Šalies!“
19. Aukščiausio Džiaugsmo Šalies gyventojai turi visko kas būtina pakankamą kiekį.
„Po to visos gyvos būtybės, kurios jau gimė Aukščiausio Džiaugsmo Šalyje, arba dabar gimsta, arba gims ateityje, įgauna nuostabų kūną tokios išvaizdos: jų išorė ir išvaizda grakšti ir didinga, jų laimė ir dorovingumas nepamatuojami. Jie apdalinti išmintimi, supratimu ir prigimtinėmis antgamtinėmis galiomis. Jie pertekliuje turi visus būtinus daiktus: rūmus, drabužius, smilkalus, skėčius, baldakimus, o taip pat prabangos daiktus, kurie atsiranda akimirksniu, kai jie tik to panori.
Jeigu jie nori valgyti, tai brangi taurė, padaryta iš 7 brangenybių, savaime atsiranda prieš juos. Įvairus maistas savaime užpildo šį indą. Nors pas juos ir yra šis maistas, bet iš tikrųjų jie nevalgo jo, bet matydami jo formą ir užuosdami kvapą, sąmone valgo jį. Jų kūniškos jėgos dauginasi ir jie nesensta. Jų kūnas ir sąmonė minkšti ir švelnūs. Jų kūnas neskleidžia kvapo. Kai jie baigia valgyti, maistas savaime pranyksta. Kai yra būtina, maistas vėl pasirodo.
Jie turi nuostabius drabužius ir galvos apdangalus, sudarytus iš įvairiausių brangių substancijų, o karoliai skleidžia begalę spindulių, turinčių šimtus ir tūkstančius nuostabių atspalvių. Šie karoliai savaime atsiranda ant jų kūnų.
Jeigu apibūdinti formą ir spalvą būsto, kuriuose jie būna, tai reikia pasakyti, kad jie papuošti brangiomis grandinėmis, kurios persipina tarp savęs ir yra papuoštos brangiais varpeliais. Visokiausi reti ir nuostabūs perlai, puošiantys visus pastatus, spindi ir persilieja išskleisdami įvairiaspalvius spindulius. Ten yra nuostabiai įmantrūs platūs ir siauri, kvadratiniai ir apvalūs, dideli ir maži bokštai, terasos, salės, gyvenamos patalpos ir palapinės. Kai kurie iš jų kabo erdvėje, kai kurie randasi ant lygios žemės. Tas nuostabūs būstai švarūs ir ramūs. Jų vaizdas džiugina širdį. Tereikia tik pagalvoti apie juos, kaip jie tuoj pat pasirodo prieš akis, ir nėra to, ko juose nebūtų“.
20. Dorovingas vėjas ir lietus iš žiedų.
„Šioje Budos Šalyje kiekvieną kartą valgio metu pučia švelnus vėjelis, turintis visas dorybes. Šis vėjelis liečia tinklus ir brangius medžius, kurie skleidžia subtilų ir nuostabų garsą, skelbiantį apie kančias, tuštumą, nepastovumą, savojo „aš“ nebuvimą ir visas paramitas. Medžiai skleidžia subtilų, išrankų 10000 rūšių aromatą, turintį visus dorovingumus. Tas kas įkvėps šį aromatą, per amžius nepatirs nuovargio, iššaukto pasaulietiškais užterštumais. Tą, kurio kūną palies vėjelis, įgaus ramumą, harmoniją ir gerą savijautą, kaip bikšų, įgavusio pilną sąmonės ištirpimo samadhi. Šis vėjelis taip pat liečia medžius, sudarytus iš septynių brangenybių, nuo kurių byra daugybė spindinčių įvairiaspalvių žiedų. Šiais žiedais nuklota Budos Žemė. Vienos spalvos žiedai klojasi vienoje vietoje. Įvairių spalvų žiedai nesimaišo tarp savęs. Šie švytintys žiedai minkšti, švelnūs ir švarūs, panašūs į pūką. Jeigu kas nors ant jų užlipa, koja nuskęsta iki keturių pirštų žiedų sluoksnyje. Kai koja pakeliama, žiedų sluoksnis priima prieš tai buvusią padėtį. Kai valgio laikas praeina, tie žiedai savaime pranyksta ir didi Žemė pasirodo tobulai švaria. Kai vėl ateina laikas, viskas vėl kartojasi iš naujo be jokio skirtumo. Toks žiedų lietus lyja 6 kartus dienoje“.
21. Brangenybių lotosų ir Budų spindėjimas
“Taip pat Šis Pasaulis užpildytas brangenybių lotosais. Kiekvienas brangenybių žiedas turi 100000 koti žiedlapių. Šių žiedų spindėjimas turi begalę atspalvių. Mėlyni lotosai skleidžia mėlyną spindėjimą, balti lotosai skleidžia baltą spindėjimą, tamsūs, geltoni, perlamutriniai ir purpuriniai lotosai spindi kiekvienas savo atspalviu. Taip pat ten yra begalė 100 ir 1000 mani brangenybių. Jie persilieja ir atsispindi vienas kitame, jų spindesys užtemdo mėnulio ir saulės spindesį. Šie lotosai gali turėti pusę jodžanos didį, gali turėti 1,2,3,4 jodžanų dydį, gali siekti šimtus tūkstančių jodžanų. Iš kiekvieno žiedo išeina 36000 koti spindulių. Iš kiekvieno spindulio išeina 36000 koti Budų. Jų kūnai turi purpuriniai auksinę spalvą. Jų išorė begalo didinga. Kiekvienas Buda spindi šimtais tūkstančių spindulių. Jie pamokslauja subtilią ir nuostabią Dharmą visoms gyvoms būtybėms iš 10 pasaulio krypčių. Kiekvienas iš šių Budų įtvirtina begalę gyvų būtybių Budos tiesos kelyje“.
22. Aukščiausio vaisiaus pasiekimas
„Toliau, Ananda! Šioje Budos Šalyje nėra net vardo sutemoms, miglai, šviesai, saulei, mėnuliui, žvaigždėms, žvaigždynams, nėra dienos ir nakties kaitos, o taip pat laiko paskaičiavimo metams, mėnesiams ir kalpoms. Tai pat ten niekas neturi pastovaus būsto ir apie tai nekalbama net Budų ir bodhisatvų pamokslų pavyzdžiuose. Taip pat ten nėra skirtumo tarp ko nors atsisakymo ir ko nors priėmimo. Visi, kurie randasi ten, patiria tik aukščiausią džiaugsmą. Jeigu doras vyras ir dora moteris gimė arba turi gimti šioje šalyje, tai ji akimirksniu įsitvirtina teisingam susitelkime ir įgauna Anutara Samjak Sam Bodhi. Kodėl taip?
Todėl, kad jeigu kas nors įsitvirtina melagingam susitelkime arba visai neįsitvirtina nei jokiame susitelkime, tai jis negali pasiekti, todėl ir negali tapti gyventoju šios Šalies“.
23. Aukščiausio vaisiaus pasiekimas
„Toliau, Ananda! Kiekvienas iš daugelio, kaip Gangos smiltys Budų, būnančių, kaip Gangos smiltys, daugybėje pasaulių, išsidėsčiusių vakarinėje dalyje, iškiša ilgą liežuvį, skleidžia begalę spindulių, sako tiesos žodžius, šlovinančius neišpasakytus Budos Amitajaus nuopelnus. Taip pat šlovina Jį Budos iš daugybių, kaip Gango smiltys, pietų krypties, vakarų ir šiaurinės krypties pasaulių. Taip pat šlovina Jį Budos iš daugybės, kaip Gango smiltys, tarpinių krypčių, viršaus ir apačios. Kodėl Jie šlovina Jį ?
Todėl, kad gyvos būtybės, kurios randasi kitose pasaulio kryptyse, išgirdusios vardą To Budos, įgautų švarią sąmonę, pradėtų prisiminti apie Šį Budą, priimtų prieglobstį Jame ir siūlytų aukas, taip pat, kad galėtų sukoncentruoti savo sąmonę ir įgautų švarų tikėjimą. Jie šlovina Amitajų todėl, kad tos gyvos būtybės savo visus nuopelnus skirtų Šiam Budai ir priimtų įžadą gimti šioje Šalyje, o išpildžius šį įžadą ir gimus Tenai, įgautų negrįžtamumo stovį ir pasiektų aukščiausią teisingai lygų Bodhi“.
24.Trys kategorijos, kurios gimsta Tyrame Krašte
Buda pasakė Anandai: „Dievybės ir žmonės iš 10 pasaulio krypčių, kurie priima įžadą gimti Šioje Šalyje, skirstosi į tris kategorijas.
Tie, kurie priskiriami aukščiausiai kategorijai, palieka šeimą, atsisako norų ir tampa šramanais.
Jie siekia pasiekti Bodhi ir susitelkę prisimena Budą Amitabhą. Jie kaupia nuopelnus ir dorovingumus, priima įžadą gimti šioje Šalyje. Mirties metu Buda Amitabha kartu su savo Dievybėmis pasirodo prieš šias gyvas būtybes. Per trumpą laikotarpį, sekdami Šituo Buda, įgauna gimimą šioje Šalyje.
Jie gimsta iš žiedų, sukurtų ir 7 brangenybių. Jie įgauna išmintį ir narsą, o taip pat įvaldo antgamtinius sugebėjimus. Todėl Ananda, gyvos būtybės, kurios nuo šiol nori išvysti Budą Amitabhą, turi siekti aukščiausią Bodhį ir susitelkus prisiminti Aukščiausio Džiaugsmo Šalį. Jie turi auginti dorovingumo šaknis ir praktikuoti nuopelnų pašventimą. Šios priežasties dėka jie galės išvysti Budą, gimti šioje Šalyje, įgauti negrįžtamumo stovį ir pasiekti aukščiausią Bodhi.
Tie, kurie priskiriami vidurinei kategorijai, nors ir negali tapti šramanais, bet praktikuoja didžius nuopelnus ir dorovingumus. Jiems reikėtų siekti aukščiausio Bodhi ir susitelkus prisiminti Budą Amitabhą. Be to, kad jie kaupia nuopelnus ir dorovingumus, jiems reikėtų pastatyti stupas ir patalpinti Budos atvaizdus, valgydinti šramanus, iškabinti užuolaidas, uždegti ugneles, mėtyti gėles ir siūlyti smilkalus. Jie turi pašvęsti nuopelnus, sukauptus šio proceso metu, Budai Amitabhai ir priimti įžada gimti šioje Šalyje. Po to kai toks žmogus numirs, Buda Amitabha parodys savo magišką sukurtą formą, viskame panašų į tikrą Budą. Dievybės, iš Amitabhos svitos, iš nugaros ir priekio apsups šį žmogų, priims jį ir parodys jam kelią. Sekdamas magiškai sukurtu Buda, jis gims šioje šalyje, įgaus negrįžtamumo stovį ir pasieks aukščiausią Bodhi. Jo dorovingumas ir išmintis bus mažesnė, nei dorovingumas ir išmintis to, kuris priklauso aukščiausiai kategorijai.
Tie, kurie turi žemiausią kategoriją, gimstantys Tyrame Krašte tie, kurie negali atlikti nuopelnų kaupimo ir dorovingumo. Tokiems žmonėms reikia išsiugdyti siekį į aukščiausią Bodhi ir susitelkus prisiminti apie Budą Amitabhą. Jie turi nuoširdžiai tikėti į Jį ir patirti džiaugsmą, jų sąmonėje neturi gimti abejonių. Jie su visu nuoširdumu turi priimti įžadą gimti šioje Šalyje. Prieš mirtį tie žmonės sapne išvys Šį Budą ir įgaus gimimą Sukhavatyje. Jų dorovingumas ir išmintis bus mažesnė, nei dorovingumas ir išmintis tų, kurie priklauso vidurinei klasei.
Jeigu gyvos būtybės įsitvirtins Mahajanoje ir, įgavus švarią sąmonę bent dešimt minties momentų laikotarpyje, kreipsis į Budą Amitajų, priims įžadą gimti Jo Šalyje, išgirs giliausią Dharmą, išugdys savyje tikėjimą ir supratimą, įgaus sutelktą švarią sąmonę, kultivuos sąmonę, sutelktą tiktai į Budą Amitabhą, prieš mirtį sapne išvys Budą Amitabhą ir tikrai gims Šioje Šalyje. Jie įgaus sąmonės negrįžtamumo stovį, o taip pat pasieks aukščiausią Bodhį“.
25.Tikroji priežastis gimti Sukhavatyje
„Toliau, Ananda! Tarkim, dorovingas vyras arba dorovinga moteris išgirs šitą sūtrą, priims ją visa širdimi, dieną ir naktį nepertraukiamai deklamuos, skaitys ir perrašys ją, siūlys aukas mentoriui, dėstančiam šį mokymą, ir norės gimti šioje Šalyje. Tarkim, šis žmogus išsiugdys savyje siekį pasiekti Bodhi, tvirtai laikysis draudimų ir įžadų, jų nepažeidžiant. Jeigu jis atneš naudą turintiems jausmus, pašvęs jiems visus sukauptus nuopelnus, tai tikrai įgaus ramumą ir džiaugsmą. Jeigu jis susitelkdamas prisimins Budą Amitabhą, kuris randasi vakaruose, ir Jo Šalį, tai po mirties šis žmogus įgaus nuostabų kūną, panašų į Budos kūną, gims papuoštame brangenybėmis Šalyje ir greitai išgirs Dharmos pamokslą. Jis niekados negrįš į samsarą.
Toliau, Ananda! Jeigu kas nors iš gyvų būtybių nori gimti šioje Šalyje, jeigu jis nesugeba praktikuoti meditatyvų susitelkimą, deklamuoti sūtras ir laikytis įžadų, jam reikėtų prisilaikyti dorų veiksmų:
1. Nežudyti gyvų būtybių;
2. Nevokti;
3. Atsisakyti nepadorių siekių;
4. Netarti neapgalvotų žodžių;
5. Netarti nepadorių žodžių;
6. Susilaikyti nuo barnių;
7. Nesakyti dviprasmiškų kalbų;
8. Nebūti godžiam;
9. Nepykti;
10. Netingėti.
Jeigu toks žmogus dieną ir naktį galvoja apie nuopelnus, vertybes ir didybę Aukščiausio Džiaugsmo Pasaulio ir Budos Amitabhos, nuoširdžiai priima prieglobstį tam Budai, trykšta entuziazmu ir atlieka aukojimus, tai jis neturės baimės mirties akivaizdoje. Jo sąmonėje nebus nerimo ir jis gims To Budos Šalyje. Jei pas šį žmogų daug reikalų ir nuosavybės, jeigu jis negali palikti šeimos ir tapti vienuoliu, jei neturi laiko dieną ir naktį pasninkauti ir įvykdyti įžadus ir susitelkti, kad valytų sąmonę, tai jis turi, kai atsiras laisvesnio laiko, sėdint meditacinėje padėtyje, nuraminti sąmonę, atmesti norus ir išvyti liūdesį.
Jam reikia ugdyti savyje atjautą visiems aplinkiniams, nepykti, niekam nepavydėti, nebūti gobšiu ir savanaudžiu, neatsitraukti pusiaukelėje nuo budizmo praktikos, neturėti abejonių. Jis turi būti nuolankus vyresniesiems, ištikimu ir atsidavusiu. Jis turi tikėti į Budos sūtrų kalbos gylį. Jis turi tikėti, kad gerų darbų atlikimas atneša laimę. Jis turi vykdyti visas šias Dharmas be išlygų ir treniruotis prisimenant Amitabha. Jeigu jis nori pasiekti išsivadavimą, tai turi dieną ir naktį galvoti apie Budą ir priimti įžadą: „Noriu gimti Budos Amitabhos Tyrame Krašte“.
Jeigu jis tai vykdo be pertraukos 10 dienų ir 10 naktų laikotarpiu, arba bent 1 dienos ir 1 nakties laikotarpiu, tai po mirties gims Šioje Šalyje ir seks bodhisatvos keliu. Visi tokiu būdu gimę įgaus avajvartiko stovį. Taip pat jie įgaus auksinį kūną, papuoštą 32 didžio vyro ženklais ir be abejo taps Budomis. Tai, kokiame krašte ir kokioje šalyje jie taps Budomis, priklausys nuo jų noro, taip pat nuo to, kiek anksti jie pradėjo praktikuoti. Jeigu jie be nuovargio siekia realizuoti Kelią, tai būtinai įgaus tai ir nepažeis savo įžadų.
Ananda! Visa aukščiau išsakyto galia visi Budos -Tathagatos iš beribių, nesuskaičiuojamų, nesuvokiamų, nesulyginamų, bekraščių pasaulių visi kartu giria Budos Amitajaus nuopelnus ir dorovingumus“.
26.Nusilenkimai Budai ir pamokslo apie Dharmą išklausymas.
„Toliau, Ananda! Visi iš 10 pasaulio krypčių bodhisatvos, norėdami pagerbti Budą Amitajų, kuris yra Aukščiausio Džiaugsmo Šalyje, prisiartina prie vietos, kur randasi Buda. Jie siūlo Jam aukas smilkalais, gėlėmis, vėliavomis ir brangiais skėčiais. Jie klausosi pamokslų apie skelbiamą sūtros Dharmą. Jie giria šio Budos nuopelnų didingumą ir dorovingumą, Siekdami paskleisti doktriną apie gyvų būtybių dorovingą perkeitimą“.
Tada Gerbiamasis Pasauliuose ištarė tokį pagyrimą:
„Rytmetinės Budų Šalys
Skaičiu panašios į Gangos smilteles.
Bodhisatvų daugybė, kaip smiltys Gangoje,
Lenkiasi Budai Amitajui.
Bodhisatvos pietinėje, vakarinėje, šiaurinėje krypčių,
O taip pat bodhisatvos viršaus ir apačios,
Visi kartu nuolankiai atnašauja kaip dovaną
Įvairias nuostabias brangenybes.
Jie harmoningai ir melodingai apdainuoja
Nepranokstamą garbingą Budą.
Jie įgauna antgamtinę išmintį
Ir įžengia per gilius Dharmos vartus.
Išgirdę šventą ir dorovingą Budos vardą,
Jie įgauna ramybę ir didelę naudą.
Jie nepertraukiamai atlieka
Įvairias atnašas.
Jie kontempliuoja šią subtilią,
Nesuvokiamai nuostabią, nepranokstamai,
Apdovanotą visais didingais nuopelnais ir dorovingumu Šalį,
Su kuria negali lygintis kitos Budos Šalys.
Išugdę siekį Aukščiausiam,
Jie duos įžadus pasiekti Bodhi.
Tinkamu laiku didingoje pagarboje Amitajus
Truputį nusišypsos ir nušvis aukso spindesiu.
Šis spindėjimas išeis iš Budos burnos;
Jis apšvies 10 pasaulio krypčių;
Grįžęs, jis 3 kartus apeis apie Budą
Po to įeis į Jo Ušnišą31
Kai bodhisatvos išvys šį spindėjimą,
Jie pasieks negrįžtamumo stovį.
Tuoj pat jie patirs didį džiaugsmą.
Buda balsu, kaip griaustinis,
Ištars nuostabius, skambius žodžius:
„ O tikri vyrai, atvykę iš 10 pasaulio krypčių!
Man yra žinomi visi jūsų įžadai!“
Bodhisatvos sutelks savo valią gimimui nuostabiam Tyram Krašte
Ir išklausys pranašavimą Budos apie tai,
Kad jie tikrai pasieks Budų stovį.
Jie pasieks, kad visos Dharmos
Panašios į iliuzinius garsus.
Jie įvykdys visus nuostabius įžadus
Ir tikrai pasieks šią Šalį.
Jie pasieks, kad pasaulis panašus į šešėlį,
Ir duos daugybę priesaikų.
Jie įvykdys bodhisatvų kelią,
Išaugins visas dorovingumo šaknis,
Užbaigs nuostabią Bodhi praktiką
Ir išklausys pranašavimą Budos apie tai,
Kad jie tikrai pasieks Budų stovį.
Jie pasieks, kad visos Dharmos
Viskame tuščia ir neturi individualaus „AŠ“
Jie sieks gimti Budos Tyrame Krašte
Ir ištiktųjų gims šioje Šalyje.
Jie išgirs Dharmą ir pradės praktikuoti,
Pasiekę švarią vietą
Ir išklausys pranašystę gerbiamojo Amitajaus apie tai,
Kad jie iš tikrųjų pasieks nubudimą,
Šakninių įžadų galia
Budos begalinės nuostabios šalies,
Visi kurie išgirs Jo vardą ir užsinorės gimti ten,
Iš tikro pasieks negrįžtamumo stovį.
Bodhisatvos įvykdys savo įžadus
Ir taps neišskirtiniais nuo šios Šalies gyventojų.
Jie prisimins apie visų gyvų būtybių gelbėjimą,
Kiekvienas iš jų sieks Bodhi.
Jie atmes savo sansarinius kūnus
Ir pasieks kitą krantą.
Jie skraidys nuo vieno Tyro Krašto link Kito
Ir lenksis 10000 koti Budoms.
Pagerbę Juos, jie su džiaugsmu
Grįš į Ramaus Nusilenkimų Šalį“.
27.Budų dorybių gyrimas
Buda pasakė Anandai: „Šios Šalies bodhisatvos, gerbdami autoritetą ir dvasinę galią Budos, per vieną gurkšnį aplanko begalę Tyrų Kraštų iš 10 pasaulio krypčių ir atlieka paaukojimus Budoms. Gėlės, smilkalai, lietsarginės vėliavos, vėliavėlės ir kiti aukojimo objektai atsiranda jiems ant delnų, tereikia tik jiems pagalvoti apie tai. Šios aukų atnašos begalo gražios ir nuostabios, visuose pasauliuose daugiau nėra tokių. Jie atnašauja jas Budoms ir susirinkusiems Bodhisatvoms. Žiedus, kuriuos jie išmėto, ore virsta vienu žiedu, kuris krenta žemyn ir skleisdamas 100 ir 1000 spindinčių spindulių, virsta į žiedų lietsargius, užpildančius visą erdvę. Įvairiaspalviai lietsargiai skleidžia įvairius kvapus. Smilkalų garas kyla į dangų. Patys mažiausi iš skėčių į plotį siekia 10 jodžanų. Jie didėja savo išmatavimuose, iki kol užpildys 3000 iš didingų tūkstantinių pasaulių, o po to pranyksta. Kol žemė nebus nusėta šviežiais žiedais, žiedai, kurie buvo išmesti ankščiau, neišnyksta. Iš tuštumos sklinda dieviška muzika ir nuostabūs garsai šlovinantys Budos Dorovingumus. Akimirksniu Bodhisatvos grįžta į savo Šalį ir susirenka į pamokslų sales, kurios padarytos iš septinių brangenybių. Buda Amitajus garsiai skelbia didį mokymą. Švelniu balsu jis pamokslauja nuostabią Dharmą ir ten nėra nei vieno, kuris nesidžiaugtų ir neįgautų Kelio pasiekimo. Šį momentą kvapnus vėjelis judina medžio šakas, sudarytas iš septinių brangakmenių, kurie skleidžia 5 nuostabius garsus. Vėjelis nupučia begalę nuostabių žiedų ir išnešioja į visas puses, tokiu būdu pati iš savęs atliekama auka Budai. Visos dievybės nepertraukiamai aukoja dovanas tam Budai ir susirinkusiems Bodhisatvoms, šravakoms, 100 ir 1000 įvairių gėlių smilkalų, o taip pat lenkiasi jiems, meniškai grodami muziką iš 10000 ladų. Visi, kurie seniai ir neseniai atvyko į šią Šalį, jaučia džiaugsmą ir palaimą. Štai kokia didi galia pagrindinių Budos Amitajaus įžadų. Dievybės ir žmonės aukoja šitam Tathagatai ir nepertraukiamai kuria nuopelnus, todėl kad šis Tathagata yra tobulas, todėl, kad nepertraukiamai sumaniai praktikuoja Dharmą, todėl, kad sumaniai pritraukia prie Savęs gyvas būtybes, todėl, kad sumaniai įvykdė visus savo įžadus“.
28. Didžių vyrų dvasinis spindėjimas.
Buda pasakė Anandai: „Visi bodhisatvos, kurie randasi šio Budos Šalyje, mato ir girdi praeities, ateities ir dabarties įvykius, vykstančius iš 8 pasaulio krypčių, viršaus ir apačios. Jiems žinomos visos dorovingos ir ydingos mintys visų dievybių ir žmonių, o taip pat skraidančių ir šliaužančių vabalų.
Jie iš anksto žino viską, ką jie kalba, kada pasieks nušvitimą ir kur persikūnys.
Mahasthamaprapta. Visi šravakos, kurie randasi To Budos šalyje, turi ryškiausią švytėjimą, supantį jų kūnus.
Spindėjimas bodhisatvų, esančių šioje šalyje, apšviečia šimtus jodžanų. Ten yra du išaukštinti bodhisatvos, kurių spindesys pranoksta bet kokį kitą spindesį. Šis stiprus švytėjimas apšviečią 3000 didžių tūkstančių pasaulių“.
Ananda paklausė Budos: „Kaip vadina šiuos bodhisatvas?“
Buda pasakė: „Vieną iš jų vadina Avaloketešvara32, o kitą Mahastamaprapta33. Jie atliko bodhisatvos praktiką Sahos pasaulyje ir gimė Šioje šalyje. Jie pastoviai yra iš Budos Amitabhos dešinės ir kairės pusės. Jeigu Jie nori pasiekti pasaulius, kur randasi begalė Budų 10 pasaulio krypčių, tai akimirksniu savo sąmonės galia atsiranda ten ir atneša didelę naudą ir džiaugsmą visoms gyvoms būtybėms.
Jeigu dori vyrai arba doros moterys, būdami pasaulyje, randasi pavojuje, kenčia bėdas arba baimes, tai jiems tik reikia priimti prieglobstį bodhisatvai Avaloketešvarai ir nebus tokių, kurie neįgaus išsivadavimo“.
29. Amitabhos įžadų galia, didingumas ir gylis.
„Toliau, Ananda! Visi bodhisatvos, kurie kada nors buvo, dabar yra, arba bus šio Budos Šalyje, vadinasi ekadžatiprati Budomis. Jie priėmė išskirtinius didžius įžadus ir žengė į gyvybės ir mirties pasaulį, kad gelbėti gyvas būtybes. Liūto riaumojimu jie skelbė Dharmą, apsivilko priesaikų ir nuopelnų didžiais šarvais. Nors jie ir gims ydingame pasaulyje, aptemusiame penkiais užterštumais, bet parodė vienybę „aš“ ir „kiti“ bei priėmė ryžtą pasiekti Budos Stovį. Jie neįgavo ydingų gimimo egzistencinių formų. Kiekviename gyvenime jie turėjo atmintį apie visus praėjusius gyvenimus. Buda Amitajus, norėdamas išgelbėti visas gyvas būtybes iš 10 pasaulio krypčių, padarė taip, kad jie gimtų Jo Šalyje, įgautų Nirvanos kelią, taptų bodhisatvomis, o po to taptų Budomis. Pasiekus Budos stovį, jie pamokslautų Mokymą, atverčiant gyvas būtybes prie Dharmos ir gelbėtų atverstuosius, kurių buvo neįmanoma suskaičiuoti.
Visi šravakos, bodhisatvos ir kitos gyvos būtybės iš 10 pasaulio krypčių, gimę šio Budos Šalyje, įgaus kelią į nirvaną ir tikrai pasieks Budos stovį. Tų, kurie tokiu būdu įgavo Budos stovį, neįmanoma suskaičiuoti, nors šio Budos Šalies gyventojų kiekis yra pastovus ir tarsi nedaugėja. Kodėl taip?
Budos Amitabhos Šalis panaši į didelį vandenyną, kuris yra visų vandenviečių valdovas. Visos egzistuojančios tėkmės įteka į vandenyną, o didingo vandenyno vanduo nei kyla, nei senka ir pastoviai išlieka ramus. Budos Šalys 8 krypčių, viršaus ir apačios, neįmanoma suskaičiuoti. Amitabhos Šalis yra pati plačiausia, didingiausia, šviesiausia ir džiaugsmingiausia iš jų. Būdamas bodhisatva, jis stengėsi įvykdyti visus savo įžadus ir kaupė nuopelnus, kol tapo Buda Amitaju. Nuopelnus, kuriuos jis meiliai pašventė gyventojams šalių iš 8 pasaulio krypčių, viršaus ir apačios, beribiai ir bekraščiai, gylis jų neišmatuojamas. Juos neįmanoma apibūdinti žodžiais“.
30. Bodhisatvos praktika.
„Toliau, Ananda! Visi bodhisatvos, kurie randasi šioje Budos Šalyje, pasiekė tobulumo meditacijoje, išmintyje, antgamtinių galių įvaldyme ir dorovingume. Jie iki galo pasiekė visų Budų brangenybių turinio paslaptį, sukontroliavo visas jusles, įvaldė savo kūną ir sąmonę, giliai įsiskverbė į išminties tiesą. Jie priėmė praktikos prieglobstį visiems Budoms ir nepraktikavo kitų metodų. Jie pasiekė šventą septynių praregėjimų34 kelią, įgavo penkias akis, kad pasiekti tiesą ir pažinti pasaulietišką moralę. Jų kūniškos akys budrios, jų dangiškos akys įsiskverbia į visą ką esantį, jų Dharmos akys švarios, jų išminties akys mato tiesą, Jų Budų35 akys tobulos. Jie pasiekė visų Dharmų prigimtį, tobulai įvaldė gražbylystės meno, visada veikia pagal savo valią ir jiems neegzistuoja kliūtys. Jie gerai įvaldė visus beribius meniškus išteklius, kokie tik yra pasaulyje. Jų žodžiai nuoširdūs, jie viskame seka pareigos jausmu ir gelbėja visus jaučiančius. Jie skelbia teisingą Dharmą. Jie pasiekė vaizdinių nebuvimo, neveikimo, prieraišumo nebuvimo ir išsivadavimo, bet kokio ribojimo nebuvimo. Jie pilnai atsikratė nuopuolio ir nejaučia prieraišumo tiems daiktams, kuriais jie naudojasi. Jie keliauja per visus Budos pasaulius, nepatirdami nei meilės, nei pasibjaurėjimo kam nors, nepuoselėdami vilčių kam nors, nei vilčių nebuvimo. Jie atsikratė nuo supratimo „aš“ ir „kiti“. Jie niekam nejaučia pykčio. Kodėl taip yra?
Visi šie bodhisatvos jaučia didelę atjautą visoms gyvoms būtybėms ir trokšta atnešti jiems naudą. Jie pilnai atsikratė užsispyrimo ir sukūrė begalę nuopelnų. Turėdami išmintį be kliūčių, jie pasiekė susitapatinimą su Dharma, gerai pažino atsiradimo ir išnykimo procesą. Jie klausėsi meniškų priemonių garsų, nesidžiaugė pasaulietiškomis kalbomis, bet džiaugėsi tik pamąstymais apie Dharmą. Jie pažino, kad visos Dharmos turi tuštumos prigimtį ir ramybę. Jie pilnai atsikratė gimti gyvų būtybių kūnuose ir nuo aptemimų. Jie vienodai stropiai užsiėmė praktika visuose trijuose pasauliuose, iki galo praėjo vienybės važiuoklės kelią, pasiekė kitą krantą, nukirsdino abejonių kelius ir pasiekė stovį, kuriame nėra daugiau ko siekti. Meniškų išminties priemonių dėka jie padidino savo pažinimo ir pasiekimo sugebėjimus. Nuo pat praktikos pradžių jie įgavo visas reikiamas antgamtines galias ir įgavo vienybės važiuoklės kelią, neįėję į samadhi, kuriuos skelbia kitų mokymų pamokslautojų.
31. Tikri nuopelnai ir dorovingumai.
Jų išmintis didi ir gili, panaši į didingą vandenyną, jų Bodhi aukštas ir platus, panašus į Sumerų kalną. Spindėjimas skleidžiamas jų kūnų, daug daugiau ryškesnis, negu spindėjimas saulės ir menulio. Jų sąmonė skaidri ir švari, panaši į snieguotą kalną. Jų kantrumas ir drovumas panašus į žemę. Jų santykiai lygūs su visais aplinkiniais, savo švarumu panašūs į vandenį. Jie panašiai į niršią liepsną iki baltumo nuplovė nešvarumus, jie sudegino užtemimo malkas. Jų neprisirišimas panašus į vėją. Jiems neegzistuoja nei jokių kliūčių, todėl, kad Dharmos griaustinio lingavimu jie budina tuos, kurie nepabudo, todėl, kad jie apšlaksto visas gyvas būtybes Dharmos amrita, todėl, kad jų didi atgaila yra plati, kaip tuštuma, todėl, kad jie nepaliečiami nei kokių nešvarumų, kaip lotoso žiedas, todėl, kad jie gali išsklaidyti miglą, kaip njagrodha36 medis, todėl, kad jie sugriovė klaidingus požiūrius, kaip vadžra, todėl, kad jų negali pajudinti demonai ir kitų mokymų pasekėjai, taip pat kaip jie negali pajudinti Geležinių Užtvarų kalnų. Jų sąmonė yra tiesi viskame, jie įvaldė dorus meniškus susitelkimo būdus, jie sugeba pamokslauti Dharmą be galo, jie nepavargdami siekia įvaldyti Dharmą. Jų įžadų laikymasis panašus į krištolą, kuris švarus ir skaidrus iš vidaus ir išorės. Žodžiai, ištarti jų, atneša džiaugsmą visoms gyvoms būtybėms. Jie muša Dharmos būgną ir iškelia Dharmos vėliavą. Jie apšviečia pasaulius savo išminties saule ir sugriauna neišmanymo miglą. Jie būna švaroje, harmonijoje, ramybėje, susitelkime ir dėmesingume. Jie drausmina save ir kitus kaip didingi mentoriai. Jie moko gyvas būtybes ir veda jas atsisakyti prisirišimų, atsikratyti trijų rūšių purvo ir laisvo antgamtinių galių įvaldymo. Savo įžadų galios dėka jie subrandino doros šaknis, sutriuškino Marą ir nusilenkė visiems Budoms. Jie tapo pasaulio žiburiais.
Jų sukurtas perteklinis laimės laukas, jų parodyti nuostabūs geri ženklai, nusilenkimai, kuriuos jiems parodo gyvos būtybės, didis džiaugsmas, kurį jie patiria, jų vyriškumas, bebaimiškumas, nuostabi kūniška išvaizda, nuopelnai ir gražbylystė tobuli ir neturi sau lygių. Juos pastoviai gyrė visi Budos. Jie įvykdė visas bodhisatvos paramitas ir pastoviai ramiai įsitvirtino įvairiuose samadhi, kuriuose neegzistuoja nei gimimo, nei išnykimo. Jie vykdo savo praktiką, sėdėdami paeiliui ant visų nušvitimo pakylų. Jie žymiai daugiau pranoko dviejų žemesnių važiuoklių37 lygį.
Ananda! Dabar Aš tik trumpai papasakojau apie tikrus nuopelnus bodhisatvų, gimusių šiame Didelio Džiaugsmo Pasaulyje. Jeigu nuodugniai pasakoti apie tai, tai neužteks laiko pasakoti apie tai šimtai tūkstančių kalpų“.
32. Beribis ilgaamžiškumas ir džiaugsmas.
Buda pasakė bodhisatvai Maitrėjai: „Nuopelnų, dorovingumų ir išminties dievybių, žmonių, šravakų ir Bodhisatvų, gyvenančių Neišmatuojamo Ilgaamžiškumo Šalyje, neįmanoma aprašyti.
Taip pat reikia pasakyti, kad ši Šalis nuostabi, rami, džiaugsminga ir švari. Kaip gi jie gali nesistengti siekdami gėrio? Jie pastoviai prisimena apie bodhisatvos kelią. Įeidami ir išeidami iš šios Šalies atlieka aukojimus. Jie praktikuoja kontempliacijos kelią pagal sūtros mokymą. Jie pastoviai yra džiaugsme. Jie talentingi, ryžtingi ir išmintingi. Jų sąmonė nepajudinama. Jie pastoviai mąsto apie mokymą.
Iš išorės tarsi lėti, o ištikrųjų jie judrūs. Tarp jų nesutiksi neatsargių ir neveiklių. Jie vieningi, kaip pusbroliai. Jie pasitempę, jiems būdinga savikontrolė, jie dėmesingai seka save. Jų kūnas ir sąmonė švarūs. Jie nejaučia godumo ir prie nieko neprisirišę. Jų valia sutelkta į ramaus susitelkimo praktiką. Jie neturi nei pertekliaus, nei trūkumų.Jie ramiai ir nepaliaujamai siekia įvaldyti bodhisatvos kelią, nedarant klaidų, nepuolant į erezijas, viskame sekdami pavyzdžiais, įtvirtintais sūtrose, nedrįsdami nukrypti nuo jų. Jie mąsto tik apie Kelią ir neturi kitų minčių. Jie niekados nejaučia liūdesio, jie pastoviai vykdo Neveiklimą38. Jie pasiekė tuštumą ir atramos nebuvimą. Jie ramūs ir neturi jokių norų. Jie priėmė dorą įžadą išsemti savo sąmonę. Jie užjaučiantys ir širdingi. Jie viskame seka ritualu ir pareiga. Jie gelbėja ir laisvina visas gyvas būtybes. Jie pastoviai išlaiko tiesumą ir švarą. Jų valia nukreipta į Aukščiausią. Jie praktikuoja švarų susitelkimą, būdami ramūs ir džiaugsmingi. Kiekvienas iš jų kažkada pasieks Aukščiausią, natūraliai kiekviename žmoguje esančią išminties šaknį, natūraliai pasireikš ir patys iš savęs apsišvies ypatingai ryškiu spindėjimu. Jeigu sudėsi vienas ant kito, tai įgausi 7 brangenybes39, jeigu kaupti po truputį, tai pasirodys daug daiktų. Doras spindėjimas, kurio ryškumas nesulyginamas su niekuo, apšvies beribę erdvę, nesutikdamas pasipriešinimo nei iš viršaus, nei iš apačios.
Kiekvienam žmogui reikia stropiai ir energingai dirbti, susitelkiant į Dharmos pasiekimą, ir ištikrųjų jis sugebės įveikti užtemimus ir gimti Budos Amitabhos beribės švaros šalyje. Jis galės atsikratyti nuo 5 ydingų egzistencijos sričių ir užkirsti blogio kelius. Neegzistuoja žmonių, kurie gimė tenai ir neįvaldė aukščiausio Kelio. Toje Šalyje nėra tokių, kurie priešintųsi bodhisatvos keliui ir nukryptų nuo jo. Jie natūraliai juda šiuo keliu, tarsi juos trauktų. Jie atsisako savos valios ir jų sąmonė tampa tapati tuštumai. Jei stropiai praktikuoti Budos mokymą, tai galima tapti ilgaamžiu. Jeigu ilgaamžiškumas ir džiaugsmas beribis, tai ar verta prisirišti prie pasaulietiškų darbų, sąmyšio, liūdesio ir nepastovumo?“
33. Pabudimas stropiai praktikai
„Pasaulietiški žmonės kovoja tarp savęs. Veikiant labai didelėms, nepakeliamoms kančioms, jie vargsta, kad išgyventų. Pagerbti ir pripažinti, vargšai ir turtingi, vaikai ir suaugę, vyrai ir moterys vargina savo sąmonę sunkiais apmąstymais. Jeigu jie neturi žemės tai sielvartauja, kad neturi žemės. Jeigu jie neturi būsto, sielvartauja dėl būsto. Jeigu jie turi artimus žmones ir daiktus, arba jų nėra - jie vis tiek sielvartauja. Jeigu pas juos yra kas nors viena, jiems mažai to vieno ir nori susilyginti su kitais. Jeigu jie tenkinasi mažu, tai vis tiek jie yra veikiami didelių kančių baiminantis vandens, ugnies, vagių, banditų, piktadarių, kreditorių, gaisro ir potvynio. Jie bijo, kad jų nuosavybę išvoks arba ištampys, kad ji bus sunaikinta. Jų sąmonė užpildyta šykštumu, jie tvirtai prisirišę prie savo nuosavybės, ir nieko nesugeba atiduoti vargšams. Bet gyvenimo pabaigoje jiems vis tiek reikės išsiskirti su tuo. Jie negalės nieko pasiimti su savimi. Vargšų ir turtingų kentėjimai ir liūdesys vienodai begalinis. Pasaulietiški žmonės, tėvai ir sūnūs, vyresni ir jaunesni broliai, vyrai, žmonos ir giminės turi vienas kito atžvilgiu būti pagarbūs ir rūpestingi bei nepavydėti vienas kitam. Jie turi dalintis pritekliu ir netektimis ir nepavydėti. Jie pastoviai turi laikytis harmonijos žodžiuose ir bendravime bei nesibarti vienas su kitu. Jeigu jie barasi ir jaučia pyktį, tai kituose gyvenimuose kentės ir užsitrauks ant savęs didžias bėdas. Tie, kurie pasaulinėje veikloje kenkia kitiems, nors ir neateina atpildas iškarto, bet tinkamu laiku iš tikro bus veikiami nelaime. Žmogus, kurį valdo prisirišimai ir norai, gimsta vienišas ir miršta vienišas, vienišas išeina ir vienišas ateina. Liūdesį ir džiaugsmą kiekvienas žmogus turi patirti pats ir nėra nieko kas galėtų jį pakeisti. Gera ir bloga pastoviai keičia vienas kitą. Keliai, kuriuose gimsta viena po kitos gyvos būtybės, netapatūs. Neaišku, kada vėl galės pasimatyti su artimaisiais ir draugais. Kodėl neatsiduoti gerų darbų darymui, kol dar yra jėgų ir sveikatos? O ko gi laukti? Pasaulietiški žmonės nesugeba savarankiškai išvysti skirtumus tarp blogio ir gėrio. Pastovioje kovoje jie atlieka įvairius gerus ir blogus, kenksmingus ir dorus darbus. Jų kūnas pavergtas kvailumu, o dvasia aptemusi. Jie seka nebudistiniais mokymais. Jie pastoviai abejoja, o jų sąmonėje nėra tvirtų dorovės šaknų. Paveikti aptemimo, jie priešinasi budistiniam mokymui ir netiki į sūtrų Dharmą. Jie negali išsilaisvinti iš rūpesčių ir siekia tik malonumų. Jie aptemdyti pykčio, jie trokšta turėti vertybių ir daiktų ir iki pat mirties negali sustoti. Kaip tai apgailėtina! Žmogus visą gyvenimą neatlieka jokio gėrio, nežino apie Kelią ir dorovingumą ir nėra nieko kas papasakotų jam apie tai. Ar tai nebaisu? Niekas netiki į gimimo ir mirties įstatymus, prieinamų gerų ir ydingų egzistencijos vietų. Visi sako, kad jų nėra. O po to patys praregi, visa tai žvelgdami vienas į kitą. Tėvas verkia numirusio sūnaus, sūnus - numirusio tėvo. Broliai, vyrai ir žmonos lieja ašaras vienas dėl kito. Mirtis ir gyvenimas keičia vienas kitą. Žmonės, sukaustyti liūdesio ir prisirišimo, negali išsilaisvinti. Netgi jų gailestingumo jausmai ir gėrio palinkėjimas nepertraukiamai surišti su jusliniais norais. Jie neturi savybių giliam, nuodugniam ir dėmesingam pamąstymui, negali sutelkti savo dvasines jėgas ir judėti bodhisatvos keliu. Ką jie galės padaryti, kai gyvenimo metai ateis į pabaigą? Tų, kas eina klystkeliais, daug, o tų, kurie pasiekė tiesos Kelią,-mažai. Kiekvienas laiko savyje žudantį nuodą ir yra apkvailintas kenksmingais garais. Žmonės atlieka neapgalvotus veiksmus, priešinasi dangaus ir žemės įstatymams, pasileidę atlieka didžius piktumus. Jų gyvybinė energija netikėtai pasibaigia. Jie keliauja į žemus blogio pasaulius, neturėdami termino grįžti iš ten. Jiems reikėtų nuodugniai apgalvoti savo situaciją, atsisakyti blogio, išsirinkti gėrį ir jį praktikuoti. Prisirišimą ir norų objektus, garbę ir klestėjimą negalima išsaugoti visam laikui. Kada nors vis tiek reikės išsiskirti su jais. Reikia stropiai stengtis gauti gimimą Ramybės ir Džiaugsmo Šalyje. Šios Šalies gyventojų išmintis tobula. Nuopelnai ir dorovingumas tobuli. Nereikia sekti savo norus ir atsainiai laikytis įžadų, kurie išdėstyti sūtrose. Tokios pagrindinės tiesos, kurias reikia žinoti žmogui“.
34. Sąmonė įgavo atvirumą ir aiškumą.
Maitrėja pasakė: „Budos žodžiai, pamokslaujant mokymą kaip laikytis įžadų, labai gilūs ir turintys savyje didelį gėrį. Jie budina gyvas būtybes subrandinti savyje atjautą ir gailestingumą bei siekti išsilaisvinti nuo liūdesio ir kančios. Buda yra Dharmos Valdovas. Jis gerbiamas aukščiau visų kitų išminčių. Jo spindėjimas apšviečia daugybę pasaulių. Jis yra dievybių ir žmonių globėjas. Nuo šiol mes buvome pagerbti susitikti su Buda ir išgirsti Budos balsą, skelbiantį doktriną apie Neišmatuojamo Ilgaamžiškumo pasiekimą. Tarp mūsų nėra tokių, kurie nesidžiaugtų. Mūsų sąmonė įgavo atvirumą ir aiškumą“.
Buda pasakė Maitrėjai: „Budos pagerbimas yra didelis gėris. Iš tiesų visoms gyvoms būtybėms reikia prisiminti apie Budą, atmesti abejones, išrauti norus, užkirsti blogio šaltinius. Tie, kurie keliauja po tris pasaulius, neturi vietos kur galėtų sustoti. Nuo dabar Aš parodau gyvoms būtybėm Tiesos Kelią, kad išgelbėti tuos, kurie dar neišgelbėti.
Reikia žinoti, kad žmonės iš 10 pasaulio krypčių begales kalpų persikūnija penkiuose keliuose ir patiria begalines kančias. Gimdami patiria kentėjimus ir skausmą, senatvėje taip pat patiria kentėjimus ir skausmą, sirgdami patiria neišpasakytai stiprius kentėjimus ir skausmą. Jie pastoviai būna pyktyje, bjaurastyje ir nešvarumuose bei neturi nieko kuo galėtų džiaugtis. Reikia save riboti viskame, išplauti sąmonę nuo purvo. Kalbose reikia vadovautis atsidavimo ir tikėjimo principais. Bendraujant su žmonėmis ir dvasinėje sferoje reikia prisilaikyti harmonijos principų. Žmogus gali išgelbėti pats save ir padėti aplinkiniams. Jis turi priimti reikiamus įžadus ir stropiai auginti gėrio šaknis. Nors per vieną gyvenimą kentėsi ir apkrausi save nelengva praktika, bet po to akimirksniu gimsi Neišmatuojamo Ilgaamžiškumo Šalyje, patirsi beribį džiaugsmą, per amžius išrausi gyvenimo ir mirties šaknis, niekados iš naujo nepatirsi kentėjimų ir sielvarto. Tavo ilgaamžiškumas tęsis 1000, 10000 kalpų. Savo valios pagalba galėsi disponuoti savimi.
Todėl reikia stropiai praktikuoti Dharmą, stengtis įvykdyti savo įžadus ir neturėti abejonių. Tas, kas pabandys suabejoti šiuo mokymu, gims tos Žemės pakraštyje, mieste iš septinių brangenybių ir kentės 500 metų“.
Maitrėja pasakė: „Išklausę aiškius Budos pamokymus, mes susitelkę mokysimės ir praktikuosim nusilenkimus (atsidavimą) pagal Mokymą. Mes nedrįsim abejoti tos doktrinos teisingumu“.
35. Nešvaraus pasaulio kančios.
Buda pasakė Maitrėjai: „Gyvendami šitame užterštame pasaulyje, jūs turite įvaldyti savo sąmonę, sutvarkyti mintis, neatlikti ydingų poelgių. Dorovingumas, įgautas dėka to, labai didelis. Kodėl taip? Dešimtyje pasaulio krypčių blogio daug, o gėrio mažai.
Tačiau viena lengvai keičia kita. Visi, kurie randasi šiame 5 blogių40 pasaulyje, yra veikiami ypač stiprių kentėjimų. Nuo šiol aš tapau Buda šiame pasaulyje ir mokau gyvas būtybes atsisakyti nuo 5 blogių, nukirsti 5 ligas41, atsikratyti 5 ugnių42, suvaldyti savo protą, prisilaikyti 5 dorų veiklų ir kurti nuopelnus.
Kas tai 5 rūšių blogis?
Pirmos rūšies blogis yra tas, kad visos pasaulietiškų būtybių klasės linkusios kurti įvairų blogį. Stipresni engia silpnuosius. Jie yra žiaurūs vienas kito atžvilgiu. Jie plėšia, luošina, žeidžia ir ryja vienas kitą. Jie nežino kas yra gėris. Vėliau jie yra veikiami sunkių bausmių.
Todėl pasaulyje egzistuoja varguoliai, elgetos, vieniši, kurti, akli, nebyliai, suluošinti ir išprotėję. Jie tampa tokiais todėl, kad praeituose gyvenimuose ne tikėjo Keliu ir dorovingumu bei nebuvo linkę į gėrį. Žymūs, turtingi, pašvęstieji, gerbiami, protingi ir talentingi atsiranda šiame pasaulyje todėl, kad praeituose gyvenimuose jie praktikavo gailestingumą ir sūnaus pamaldumą, o taip pat atliko dorus darbus ir kaupė nuopelnus. Visa tai mes galime matyti šiame pasaulyje nuosavomis akimis.
Po mirties žmonės eina į miglotas sritis ir įvairiuose gyvenimuose įvairiuose keliuose įgauna įvairius kūnus. Todėl ir egzistuoja Nirajos43 pragaro gyventojai, gyvūnai, o taip pat skraidantys ir šliaužiojantys vabalai. Persikūnijimas jų kūnuose yra panašus į įkalinimą kalėjime, į kuriuos uždaro žmones pagal pasaulietiškus įstatymus. Šiuose kalėjimuose kaliniai veikiami sunkiomis, nepakeliamomis bausmėmis.
Priklausomai nuo padaryto sunkaus blogio sąmonėje, gyvos būtybės dvasia ir gyvybinė energija įgauna trumpą ar ilgą gyvenimą. Gyvos būtybės gimsta viena paskui kitą įgaudamos atlygį. Jos, veikiamos daugybės nelaimių, iki pat mirties negali nuo jų atsikratyti. Ir taip jos sukasi samsaroje begalę kalpų. Joms sunku išeiti iš jos, sunku įgauti išsivadavimą. Tai labai liūdna, kad neįmanoma aprašyti! Visa tai visada savaime vyksta erdvėje tarp dangaus ir žemės. Nors atpildas ir neateina iškarto, bet reikia žinoti, kad gėris ir blogis ištikrųjų sugrįš tam, kuris tai atlieka.
Antros rūšies blogis yra tas, kad pasauliečiai žmonės neturi niekam saiko. Jie išlaidūs, paleistuviai, išdidūs ir pasileidę. Jie savivaliauja ir kvailioja. Pakilę į aukštumas jie nesuvokia atsakomybės, nevykdo pareigų, susijusių su jų padėtimi. Jie žlugdo atsidavusius ir sąžiningus. Jų žodžiai skiriasi nuo minčių. Jie neišpasakytai meluoja. Gerbiami ir niekingi, savi ir svetimi pastoviai apgaudinėja vienas kitą. Jų pyktis, neišmanymas ir godumas labai stiprūs. Turėdami daugybę norų, jie vykdo labai daug rimtų nusikaltimų. Jie kaupia pyktį ir iššaukia neapykantą kituose, sugriauna savas šeimas ir žlugdo save, negalvodami nei apie praeitį, nei apie ateitį. Būdami šykštus, jie gaili turtų ir nesugeba aukoti. Jie vargina savo sąmonę ir alina savo kūną neišpasakytai sunkiais prisirišimais, rūpesčiais ir gobšumu. Nei vienas iš jų iki galo nesugeba atskirti gėrio nuo blogio. Jie, gimsta džiaugsmingoje vietoje ar įeina į kančių ir kentėjimų pasaulius, vis tiek pamatę gėrį jie jį atstumia ir nenori galvoti apie tai. Jie pastoviai puoselėja savyje nusikaltimus motyvus, tikėdami pasipelnyti kitų sąskaita. Pasipelnę, jie greitai viską praleidžia ir vėl atiminėja iš kitų. Subjauroję savo dvasią ir sąmonę, jie galu gale patenka į blogio pasaulius ir į tris ydingas egzistencijos formas, kur patiria daugybę kentėjimų. Jie begalo sukasi ten ir begalę kalpų negali išeiti iš šių pasaulių. Tai labai apmaudu, kad neįmanoma aprašyti!
Trečios rūšies blogis yra tas, kad pasauliečiai žmonės parazituoja tarpusavyje. Kiek gi metų gali taip pragyventi? Negeri žmonės nekontroliuoja savo kūno ir sąmonės. Jie pastoviai kuria blogį. Jų protas pastoviai užpildytas iškrypusiomis mintimis. Visi jie turi žiaurią ir piktą išvaizdą. Jie iššvaisto savo šeimos santaupas ir visada elgiasi ne pagal įstatymus. Jie padarys viską, kad patenkintų savo norus. Taip pat jie susitelkia į grupuotes ir su ginklu rankose kovoja vienas su kitu. Jie pagrobia į nelaisvę kitus žmones, užmuša arba sužeidžia juos, plėšia ir įbaugina. Jie ima moteris į žmonas ir mėgaujasi jomis. Kai šios moterys jiems nusibosta, tai jie pradeda jų nekęsti ir kankina jas. Tie piktumai tampa žinomi žmonėms ir dvasioms, kurie užrašo juos ir prisimena. Jie žengia į tris ydingas egzistavimo formas ir patiria begalines kančias. Jie be krašto sukasi ten ir daugybę nesuskaičiuojamų kalpų negali ištrūkti iš ten. Tai labai apmaudu, kad neįmanoma aprašyti!
Ketvirtos rūšies blogis yra tas, kad pasauliečiai žmonės neprisimena, kad reikia daryti gerus darbus. Jie taria dviprasmes kalbas, pykstasi, meluoja, keikiasi. Jie neapkenčia gerų žmonių ir jiems pavydi. Jie puola išmintingus ir išsilavinusius. Jie negerbia savo gimdytojų, niekina mokytojus, nepasitiki draugais. Tarp jų sunku rasti teisiuosius. Jie išaukština save ir tvirtina, kad tik jie žino tikrą Kelią. Jie atlieka begalo sunkius poelgius. Jie puola silpnus žmones ir pataikauja įtakingiems žmonėms. Jie nesigėdija ir nesibaimina atpildo už savo poelgius. Juos sunku sutramdyti. Jie pastoviai niekina visus aplinkinius. Jie atmeta protėvių sukurtus nuopelnus. Jie neapkenčia amžininkų. Kai jų nuopelnai baigiasi ir gyvenimo metai eina į pabaigą, pikti demonai apsupa juos iš visų pusių. Tai, kad jų vardas ir jų darbų sąrašas randasi jų pačių sąmonėje, pragaro pasiuntiniai tempia juos į kentėjimų sritis ir jie negali niekaip iš ten ištrūkti. Gaudami atlygi už praeityje atliktus darbus, jie krenta į ugninius katilus, kur jų kūnas ir sąmonė vėl ir vėl pilnai sunaikinami. Jų dvasia ir kūnas patiria neišpasakytai didelius kentėjimus. Kada ateis momentas, kai jie atgailaus?
Penktos rūšies blogis yra tas, kad pasauliečiai žmonės yra tingūs, nenori kurti gėrio, kontroliuoti savęs ir gerinti savo karmą. Jie priešinasi tėvų pamokymams ir nesilaiko jų. Jeigu šeimoje viešpatauja nesutarimai, ar negeriau visai neturėti vaikų? Pasauliečiai žmonės nepateisina išmaldos ir nesilaiko priesaikos. Jie neatsilygina už gerą geru. Jie pasileidę ir išsiblaškę. Jie priklausomi nuo vyno, vaikosi gražuolių, muša tarnus ir neturi žmogiškų jausmų. Jie nežino nei pareigos, nei padorumo taisyklių. Jų neįmanoma paprotinti. Jie nesielvartauja dėl to, kad naikina kapitalą ir visą giminės turtą. Jie neprisimena apie tėvų gėrį, nevykdo pareigos prieš mokytojus ir draugus. Nei mintim, nei kalba, nei kūnu jie neatlieka nė vieno gero darbo. Jie netiki į Dharmos sūtras, kurias pamokslavo Budos, netiki į gimimo ir mirties, gėrio ir blogio įstatymus. Jie nežino, kodėl jie gimė ir kur eis po mirties. Jie nežmogiški savimylos ir nepaslaugūs. Jie tikisi gyventi amžinai. Kai atjaučiantys žmonės pamoko juos, jie netiki jais. Jie sako jiems grubius žodžius ir nenori jiems atnešti naudos. Jų sąmonė mirtinai užmūryta, jų mintis nėra laisva. Jie pradeda atgailauti, kai jų gyvenimas eina į pabaigą. Iš anksto jie gerų darbų neatlieka.
Atgailauti reikia tinkamu laiku. Kokia gailesčio vertė pačioje pabaigoje?
Erdvėje tarp žemės ir dangaus egzistuoja penki aiškiai atskirti keliai44. Gyvos būtybės gauna atlygį už gėrį ir blogį. Laimė ir nelaimė keičia viena kitą. Žmogus turi pats patirti visa tai. Nėra nieko, kas galėtų jį pakeisti. Geras žmogus daro gėrį. Jis eina nuo džiaugsmo link džiaugsmo, nuo šviesos link šviesos. Blogas žmogus vykdo blogį. Jis eina nuo kančios link kančios, nuo sutemų link sutemų. Kas gali pažinti visa tai? Tiktai Buda gali visa tai žinoti! Jis moko gyvas būtybes, pamokslauja joms ir aiškina apie visa šita. Įtikėjusių ir vykdančių Mokymą mažai; gyvenimas ir mirtis keičiasi nepertraukiamai. Blogio kelias neturi pabaigos. Tokiu būdu pasauliečių žmonių neįmanoma suskaičiuoti.
Todėl egzistuoja trys užterštumo ir nesuskaičiuojamų kančių rūšys. Gyvos būtybės begalę kalpų per amžių amžius sukasi čia ir nėra termino kada išeiti iš čia. Jiems sunku įgauti išsivadavimą. Tai labai liūdna, kad neįmanoma aprašyti! Tokios penkios blogio rūšys, penkios ligos ir penkios ugnys. Jos panašios į didelę liepsną, sudeginančią žmogaus kūną. Jeigu žmogus būdamas tos liepsnos viduryje, gali su visu nuoširdumu apjungti savo sąmonę, sutvarkyti mąstymą, kontroliuoti kūną, riboti savo žodžius ir poelgius, kurti gėrį ir nedaryti blogio, tai jis įgaus išsivadavimą ir išsaugos savo nuopelnus. Toks žmogus pasieks ilgaamžiškumą ir nirvaną. Tokios penkios gėrio rūšys“.
36. Paliepimas praktikuoti stropiai
Buda pasakė Maitrėjai: „Jeigu kas nors ryšis eiti priešprieša prieš tai, ką Aš pasakiau apie 5 blogio rūšis, 5 ligas ir 5 ugnis, kurios be pabaigos kuria viena kitą, tai tikrai atsiras ydingose egzistavimo sferose. Jis, arba šiame gyvenime yra veikiamas sunkios bausmės ir visi gali matyti tai, arba po mirties įžengs į tris ydingas egzistencijos sferas, bus paveiktas ilgesiu ir pats save degins labai stipriais nuodais. Jis ir jo pikti priešai tame pasaulyje be pabaigos vienas kitą žeis ir žudys.
Netgi mažas poelgis pagimdo didžią agoniją ir kančią. Niekas iš žmonių nenori aukoti, nes visi jie yra veikiami godumo ir prisirišę prie pinigų ir daiktų. Kiekvienas nori malonumų tik sau ir nenori atsisukti į tiesą. Jie pavergti kvailumo ir godumo. Jie aistringai kovoja dėl naudos, turtų, pripažinimo ir šlovės, siekia tik momentinių džiaugsmų, neturi nei kantrybės, nei drovumo, nei daro jokių dorų poelgių. Jų nusikaltimams nėra ribų. Po mirties jie natūraliu būdu tampa surišti dangaus įstatymais ir įeina į amžinas liūdesio bei baimės sferas. Taip buvo visada. O, kaip gi tai liūdna!
Jums reikia, įgautas sūtras, papasakotas Budos, stropiai apgalvoti jas, sutvarkyti visus savo veiksmus ir kontroliuoti save. Iki pat mirties nebandykit tinginiauti. Jums reikia lenktis išminčiams, puoselėti gėrį, kultivuoti žmogiškumą ir atjautą, o taip pat rūpintis visais aplinkiniais. Jus turite išsigelbėti iš šio pasaulio, pašalinti gyvenimo ir mirties blogio šaknis. Jūs turite per amžius atsikratyti nuo visų rūšių purvo, palikti liūdesio, baimės ir kančios kelią.
Koks geriausias poelgis iš visų poelgių?
Jums reikia sutvarkyti savo sąmonę, reikia kontroliuoti savo kūną, o taip pat reikia kontroliuoti ausis, akis, burną ir nosį. Jeigu kūnas ir sąmonė švari, tai dori darbai atliekami lengvai. Jeigu žmogus neseka norams ir priklausomybėms, tai jis neatlieka nei kokio blogio. Reikia padaryti harmoninga savo kalbėseną ir išorę, susitelkus stebėti savo poelgius. Reikaluose reikia prisilaikyti susitelkimo ir neskubėjimo. Jeigu atlikai skubėdamas blogą poelgį, tai paskui būtinai reikia atgailauti. Jeigu žmogus nedėmesingas savo poelgiams, tai jis praranda nuopelnų didingumą.
37. Tarsi varguolis atradęs brangenybę.
Jums reikia auginti plačias dorovingumo šaknis, nepažeidžiant bodhisatvos kelio įžadų, praktikuoti kantrybę, drovumą ir stropumą. Jums reikia auginti savyje atjautą, sutelkti savo sąmonę, laikytis pasninkų ir laikytis švaros.
Jeigu jūs praktikuosite visa tai viena dieną ir vieną naktį, tai atliksite didelį nuopelną, tarsi tai atlikę 100 metų budami Budos Amitajaus Šalyje. Kodėl taip yra? Šalis šio Budos yra viskame Dora, joje nėra blogio net kaip ant plauko galiuko. Atliekami dori darbai mūsų pasaulyje 10 dienų ir 10 naktų sukuria didelį nuopelną, negu dorų darbų darymas kituose Budos Šalyse per 1000 metų. Kodėl taip yra? Kituose Budos pasauliuose nuopelnai įvyksta patys iš savęs. Šita žemė, kurioje neatliekami nei jokie žemi blogi poelgiai.
Mūsų pasaulyje gėrio mažai, o blogio daug. Čia geria kančią, valgo nuodus ir niekados nesiilsi. Iš atjautos jums su gailesčiu širdyje aiškinu kaip priimti sūtrų Dharmą, laikytis jos ir galvoti apie ją, kaip lenktis Budoms ir praktikuoti bodhisatvos kelią. Aukšti ir žemi, vyrai ir moterys, giminės ir draugai turi apšviesti vienas kitą Dharmoje. Jie turi susitarti tarp savęs ir tikrinti vienas kitą; tarpusavio santykiuose turi vadovautis harmonijos ir pareigos principais. Tarp jų turi vyrauti džiaugsmas, atjauta ir sūnaus pagarba.
Jeigu tu padarei kokį netinkamą poelgį, tai reikia atgailauti, sunaikinti blogį ir daryti gėrį. Jeigu ryte išgirdai apie atgailą, tai vakare reikia pasikeisti. Sūtrų ir įžadų reikia laikytis, kaip varguolis saugo rastą brangenybę. Atlikus atgailą, atlik praktiką. Nuplautą nuo purvo sąmonę lengva pakeisti. Pakeitus ją, natūraliai pajausi, kad gali atlikti bet kokius įžadus.
Tose vietose, kur praktikuojamas budizmas, nėra šalių, miestų ir gyvenviečių, kurie neklestėtų. Po dangiškąja (Kinija) vyrauja harmonija. Saulė ir mėnulis šviečia aiškiai, vėjas pučia ir lietus lyja reikiamu laiku. Bėdos neateina. Valstybė turtinga, liaudis rami. Armija nenaudojama. Klesti dorovingumas ir pagarba žmogui. Kultivuojami ritualai ir mandagumas. Šalyje nėra plėšikų ir banditų, nėra pykčio ir melo. Stiprūs neengia silpnųjų. Kiekvienas žino savo vietą.
Aš noriu jūsų taip pat, kaip tėvai prisimena savo vaikus. Aš Buda tapau šiame pasaulyje, gėriui laimėjus prieš blogį. Aš sunaikinau gyvenimo ir mirties kentėjimus, tam, kad įgauti 5 dorovingumus ir iškilti iki ramybės stovio ir neveikimo. Kai Aš išeisiu į Nirvaną, sūtrų kelias išnyks. Žmonės taps melagiai ir veidmainiai bei darys visokius blogus darbus. Jie bus deginami 5 ugnių, palenkiami 5 ligų ir vienas kitam suteiks kentėjimus. Jūs turite mokyti vienas kitą laikytis įžadų surištų su Dharma, pamokslauta Budos sūrtomis ir nedaryti jokių nusižengimų“.
Bodhisatva Maitrėja sudėjo rankas ir pasakė Budai: Ištikrųjų, ištikrųjų! Pasauliečiai žmonės nuvarginti blogiu ir kentėjimais. Buda, patirdamas mums atjautą, gelbsti mus nuo kančios. Mes nedrįsim pažeisti Budos paliepimų“.
38. Nusilenkimai spindinčiam Budai.
Buda pasakė Anandai: „Jeigu nori išvysti neišmatuojamą, švarų, tolygų ir lygų nušvitimą, o taip pat Šalį, kurioje yra bodhisatvos ir arhatai, reikia atsisukti veidu į Vakarus, kur leidžiasi saulė, nusilenkti ir ištarti mantrą „NAMO AMITABHAJA BUDAJA45““.
Ananda atsistojo iš savo vietos, atsisuko veidu į Vakarus, sudėjo rankas, nusilenkė ir pasakė: „Nuo šiol aš noriu išvysti Budą Amitabhą, kuris randasi Aukščiausio Džiaugsmo Šalyje. Aš noriu nusilenkti Jam ir pasėti doros šaknis“.
Kai jis palenkė galvą nusilenkime, jis staiga išvydo Budą Amitabha. Jo kūnas buvo didingas ir tiesus. Jis buvo panašus į auksinį kalną, kuris yra iškilęs virš visų pasaulių. Jis išgirdo, kaip Budos Tathagatos dešimtyse pasaulio krypčių nepertraukiamai šlovino Budos Amitabhos nuopelnus ir dorovingumą.
Ananda pasakė: „Aš niekados nemačiau nieko panašaus šio Budos Tyrame Krašte. Aš su džiaugsmu priimu įžadą gimti šioje Žemėje“.
Gerbiamasis Pasauliuose pasakė: „Tie, kurie jau gimė tenai, seniai iki tol sudarė ryšį su begale Budų ir išaugino dorovingumo šaknis. Jeigu tu nori gimti ten, tai reikia, apjungus sąmonę, su pagarba priimti prieglobstį Šiam Budai“.
Kai jis ištarė šiuos žodžius, Buda Amitabha iš savo delnų išskleidė beribį spindesį, kuris nušvietė visus Budų pasaulius. Tada pradėjo kartu aiškiai matytis visos Budų šalys. Todėl, kad nuostabus Budos Amitabhos spindėjimas buvo begalo aiškus, tai aiškiai pasimatė visi juodi kalnai, apsnigę kalnai, vadžros kalnai, Geležinės Užkardos kalnai, dideli ir maži kalnai, tėkmės, upės, krūmai, miškai, o taip pat visų dievybių ir žmonių, kurie buvo trijuose pasauliuose. Visi pasauliai buvo užpildyti švytėjimu. Panašiai kaip patekanti saulė apšviečia pasaulį, iki pat nirajos pragarų, gilių tarpeklių ir kitų tamsių vietų, kurios kaip ir pasaulio pradžios kūrime tampa vienodai šviesūs, panašiai kaip vanduo kalpos pabaigoje užlieja pasaulį ir visi daiktai skęsta jame ir nematoma nieko, tiktai neaprėpiamus ir plačius vandenis, taip pat ir spindėjimas šio Budos užpildo visą pasaulį. Bodhisatvų ir šravakų spindėjimas blanksta, kai jie išvysta šio Budos skleidžiamus akinančius spindulius.
Visi keturių susirinkimų46 nariai, dievybės, drakonai ir kiti atstovai aštuonių antgamtinių jėgos grupių, žmonės ir nežmonės pamatė Aukščiausio Džiaugsmo Pasaulį, papuoštą visomis brangenybėmis. Buda Amitabha, turėdamas didingą išvaizdą, sėdėjo ant aukšto sosto. Jo kūnas spindėjo. Šravakai ir bodhisatvos pagarbiai supo Jį. Jo forma buvo panaši į Sumerų Kalno Valdovą, kuris iškilęs virš vandenyno paviršiaus. Šis kalnas spindi ryškų spindėjimą, jis švarus, tiesus, lygus, ant jo neauga piktžolės ir panašios į tai, jis papuoštas tik daugybe brangenybių. Daugybė išminčių gyvena jo šešėlyje.
Ananda ir visi bodhisatvos pašoko, patyrę didelį džiaugsmą ir susižavėjimą. Jie nusilenkė Budai, siekdami kaktomis žemę. Jie vieningai ištarė mantrą: „NAMO AMITABHAJA SAMJAK SAM BUDHAJA!“. Visos dievybės ir žmonės iki pat skraidančių ir šliaužiojančių vabalų, išvydę šį spindėjimą, išsigydė nuo visų ligų ir kentėjimų bei išsivadavo nuo visų aptemimų. Jų širdyse įsiviešpatavo atjautos jausmas. Jie su džiaugsmu pradėjo daryti gerus darbus. Pakabinti ore varpai, litaros, citros47, kanklės48, violos49 ir kiti muzikiniai instrumentai patys iš savęs skambėjo penkiais garsais50. Dievybės ir žmonės visų Budos šalių pasirodė iš tuštumos, nešini gėlėmis ir smilkalais ir barstydami juos kaip aukas. Tai Aukščiausio Džiaugsmo Šalis, kuri yra vakaruose už šimtai tūkstančių koti najut kitų šalių, Budos galia pasirodė prieš susirinkusių akis šiame susirinkime, tarsi įgavę švarią dievišką akį, galinčią stebėti visą pasaulį. Tie, kurie buvo šioje žemėje, išvydo Saha pasaulį, Tathagatą Šakjamunį, kuris pamokslavo Dharmą, o taip pat Jo bikšų susirinkimą.
39. Užjaučiančio Pono matyto (įvykio) išvardijimas
Buda pasakė Anandai ir bodhisatvai Užjaučiančiam Ponui51: „Ar jūs matėte Aukščiausio Džiaugsmo Šalies nuostabius, švarius ir didingus rūmus, terasas, šaltinius, prūdus, miškus, medžius? Ar jūs matėte viso dangaus dievybes, pradedant dievybėmis norų pasaulio, iki pat gyventojų aukščiausio dangaus, kurie pila lietų iš smilkalų ir žiedų virš visos Budos Šalies?“
Ananda atsakė: „Žinoma, matėme!“ Buda paklausė: „Ar girdėjote Budos Amitabhos pamokslą, kuris garsiai skamba visuose pasauliuose ir keičia gyvas būtybės?“
Ananda atsakė: „Žinoma, girdėjome!“ Buda paklausė: „Ar matėte susirinkimus bodhisatvų, kurie šioje šalyje atlieka švarią praktiką, laisvai keliauja tuštumoje, panorėjus atsiranda bet kokiose rūmuose, be trikdžių pasiekia Budas iš dešimties pasaulio krypčių ir siūlo Jiems aukas? Ar matėte jūs visus tuos šioje Šalyje, kurie nepertraukiamai prisimena apie Budą? Ar matėte sukurtus magišku būdu paukščius, kurie sklando erdvėje ir dainuoja įvairiais balsais?“
Užjaučiantis Ponas atsakė: „Mes matėme vienas prie vieno taip, kaip Buda pasakė“.
Buda pasakė Maitrėjai: „Ar tu matei šioje Šalyje gyvas būtybes, kurios gimsta magišku būdu?“
Maitrėja pasakė: „Aš mačiau, kad šioje Šalyje yra žmonių, kurie gimsta iš įsčių rūmuose, panašiai kaip Jamos pasaulio gyventojai; taip pat mačiau ten gyvas būtybes, kurios sėdi sukryžiuotomis kojomis ir pačios iš savęs pasirodo iš lotosų. Kokia priežastis, kad šioje Šalyje egzistuoja tie, kurie gimsta iš įsčių ir tie, kurie gimsta magišku būdu?“
40. Abejojančiųjų miestas Sukavati pakraštyje.
Buda pasakė Užjaučiančiam Ponui: „Yra gyvos būtybės, kurios kuria nuopelnus ir atlieka dorovingus darbus, bet jų širdyse viešpatauja abejonės.
Jos priima įžada gimti šioje Šalyje, bet nesugeba pažinti Budos išminties. Jos pilnos abejonių ir negali įtikėti į neįsivaizduojamą išmintį, neaprašytą išmintį, plačią Mahajanos išmintį, nepalyginamą, aukščiausią Budos išmintį, kuri neatitinka jokių apibrėžimų, nes jie tiki į sielvarto ir džiaugsmo52 įstatymą. Jos augina gėrio šaknis ir duoda įžadą gimti šioje Šalyje.
Taip pat egzistuoja tokios gyvos būtybės, kurios įgijo kai kurias doros šaknis ir tikisi įgauti Budos išmintį. Bet tų gėrio šaknų netobulumo pasėkoje, jos negali išsiugdyti savyje tikėjimo į visą apimančią išmintį, nepalyginamą išmintį, autoritetingą, dorovingą, didingai neįsivaizduojamą Budos išmintį. Todėl jie nesistengia iš anksto sukoncentruoti savo valią gimti švarioje Budos Šalyje. Nors jos nepertraukiamai galvoja apie Amitabhą.
Po mirties jos gimsta Sukhavati, kadangi pagrindinis praktikos įžadas buvo gimti ten. Visi šie žmonės, nors ir gimė šioje Šalyje vardan šios doros priežasties, bet jie negali pasiekti vietos, kur yra Amitajus ir atsiranda septynių brangenybių mieste, kuris yra šio Budos Šalies pakraštyje. Buda neverčia jų eiti ten, bet jų sąmonė savaime traukia juos į šį miestą. Ten taip pat yra brangenybių prūdai su lotosais, kuriuose magišku būdu įgaunami kūnai ir pastoviai jie yra džiaugsme, panašiai kaip gyventojai Trajastimšos danguje. Iš šito miesto negalima išeiti. Jo gyventojai negali užsinorėjus pakilti aukštai į orą. Per 500 metų jie nei karto nėra pagerbti išvysti Budą ir negirdi pamokslų apie Dharmos sūtras. Jie nesimato su bodhisatvomis ir šravakomis. Pas tuos žmones trūksta išminties, jų sąmonė ne prašvitusi, jie blogai žino sūtras, jų sąmonė neatvira Budos mokymui, jie nepatiria džiaugsmo. Todėl ir sakoma, kad ten yra žmonės, kurie gimsta iš įsčių.
Taip pat yra žmonių, kurie tiki į Budos išmintį ir patys įgauna didelę išmintį. Jie atmeta visas abejones ir įtikėję, augina išminties šaknis, atlieka daugybę nuopelnų ir juos pašvenčia gyvoms būtybėms. Jie magišku būdu gimsta iš lotosų, kurie auga septinių brangenybių prūduose. Jie sėdi lotose, sukryžiavę kojas. Akimirksniu jie įgauna spindintį kūną, o taip pat nuopelnus ir dorovingumą ir viskame tampa panašūs į bodhisatvas.
Maitrėja! Reikia žinoti, kad tie kurie gimsta šioje šalyje magišku būdu, gimsta todėl, kad turi nuostabią išmintį. Tie, kurie gimsta iš įsčių 500 metų nemato Trijų Brangenybių, nežino koks bodhisatvos kelio įvaizdis, nekuria nuopelnų ir nepraktikuoja dorovingumo kelio, gimsta taip ne todėl, kad nesilenkė Budai Amitajui. Reikia žinoti, kad tie žmonės praėjusiuose gyvenimuose neturėjo išminties ir jautė dideles abejones.
41. Abejonės trukdo išvysti Budą
Pavyzdžiui, pas šventąjį valdovą – čakraavartina yra požemis iš 7 brangenybių. Jeigu valdovo sūnūs padarys nusikaltimą, valdovas uždarytų juos tenai. Jie būtų daugiaaukščiuose išpuoštuose bokštuose, ten būtų brangios užuolaidos, auksinės lovos, papuošti nuostabiomis brangenybėmis turėklai, langai, gultai, kėdės, nuostabūs gėrimas, maistas ir drabužiai. Kaip tu galvoji, jeigu valdovas- čekraavartinas sukaustytų jų kojas aukso pančiais, ar būtų šie maži princai ramūs ir džiaugsmingi?“
Užjaučiantis Ponas pasakė: „Ne, o Gerbiamasis Pasauliuose! Tas, kas yra apribotas, nebus ramus. Jis visais būdais stengsis išeiti iš kalėjimo. Jis prašys prižiūrėtojų paleistį jį ir neatsitrauks iki to laiko, kol čakraavartinas ne pasidžiaugs jo pasitaisymu ir dovanos jam išlaisvinimą“.
Buda pasakė Maitrėjai: „Štai tokios ir visos gyvos būtybės. Netgi puolusios į abejones, jie tikisi įvaldyti Budos išmintį ir pasiekti didingą išmintį. Jie negali įtikėti, kadangi pas juos mažai doros šaknų. Išgirdę Budos vardą jie stengiasi įgauti tikėjimą. Nors jie ir gimsta lotose, augančiam šioje Šalyje, jie negali išeiti iš jo. Šitos žiedo įsčios panašios į sodą, o taip pat į rūmus. Kodėl?
Ji švari ir joje nėra nei jokių kenkėjiškų piktžolių. 500 metų jie nemato 3 brangenybių, nesilenkia Budoms ir nutolę nuo nuostabių doros šaknų. Todėl jie kenčia ir nejaučia džiaugsmo. Jeigu tos būtybės atpažins savo nuodėmių šaknis, giliai atgailaus, sieks palikti šią vietą tai, kai tik, karma, kurią atliko savo poelgiais praėjusiuose gyvenimuose, bus išbaigta, jie išeis iš ten. Jie prisiartins prie vietos, kur randasi Buda Amitajus ir klausysis pamokslus apie sūtrų Dharmą. Palaipsniui jie įgaus Budos Dharmos supratimą ir pasidžiaugs. Taip pat jie atliks nusilenkimus nesuskaičiuojamiems, begalėms Budų ir įgis daugybę nuopelnų ir dorovingumų.
Tau, Adžita53, reikėtų žinoti, kad abejonės atneša didelę žalą bodhisatvoms. Abejodami bodhisatvos praranda didelę naudą. Todėl reikia nuoširdžiai tikėti į aukščiausią Budų išmintį“.
Užjaučiantis Ponas pasakė: „Kodėl mūsų pasaulyje yra gyvos būtybės, kurios nors ir daro gėrį, bet nesiekia gimti Ten?“
Buda pasakė Užjaučiančiui Ponui : „Toms gyvoms būtybėms trūksta išminties. Jie laiko, kad Vakarinis pasaulis negali lygintis su rojaus pasauliais. Todėl nesidžiaugia ir nesiekia gimti tenai“.
Užjaučiantis Ponas atsakė: „Šitos gyvos būtybės iš savo klaidingo matymo nenori gimti Budos Šalyje. Kaip jie gali išsivaduoti iš sansaros?“
Buda pasakė: „Jie pasėjo gėrio šaknis, bet negali atsikratyti koncepcijos, nesistengti pasiekti Budos išminties. Jie giliai susitepė pasaulietiškais džiaugsmais ir žmonių laime. Nors ir jie kuria nuopelnus, bet nori pasiekti vaisių, kuriuos įgauna dievybės ir žmonės. Gaudami dorovingą atlygį, jie viskuo patenkinti ir negali ištrūkti ir trijų pasaulių kalėjimo. Panašu į tai, kaip tėvai, motinos, žmonos, vaikai, vyrai ir giminės, nori išgelbėti vienas kitą, bet negali atsikratyti karmos valdovo –klaidingo matymo. Jie pastovai yra sansaroje ir negali savęs valdyti. Tu gali matyti, kaip kvaili žmonės, nenorėdami sodinti gėrio šaknų, tik augina neteisingus požiūrius, remdamiesi tik pasaulietine išmintimi ir gražbylyste. Kaip gi jie galės atsikratyti didžių gyvenimo bėdų ir mirties?
Taip pat yra gyvos būtybės, kurios pasėjo gėrio šaknis, ir sukaupė daugybę nuopelnų, bet laikosi koncepcijos ir ribojimų, prie kurių jie yra labai prisirišę. Jie nori išeiti iš sansaros, bet per amžius negali to pasiekti. Jeigu, remiantis nekonceptualia išmintimi, auginti dorovingumo šaknis, išvalyti kūną ir sąmonę, atmesti ribojimus, norėti gimti Tyrame Krašte ir siekti Bodhi, apie kurį pamokslauja Buda, tai tikrai gimsi šioje Budos Šalyje ir per amžius įgausi išsivadavimą“.
42. Bodhisatvų persikūnijimas
Bodhisatva Maitrėja pasakė Budai: „Koks skaičius bodhisatvų, pasiekusių negrįžtamumo stovį, randasi šiame Saha pasaulyje ir kitose Budos57 šalyse, kurie gims Aukščiausio Džiaugsmo Šalyje?“
Buda pasakė Maitrėjai: „Šiame pasaulyje yra 720 koti bodhisatvų, kurie atliko aukojimus begalei Budų ir išaugino dorovingumo šaknis. Jie iš tikro gims šioje Šalyje. Mažos praktikos58 bodhisatvų, kurie sukaupė nuopelnus ir dorovingumus ir tikrai ten gims, neįmanoma suskaičiuoti. Toje Šalyje gims ne vien mažo krašto bodhisatvos, bet ir Bodhisatvos iš kitų Budos šalių.
Tolimo spindesio Budos šalyje54 yra 18 koti najut bodhisatvų- mahasatvų, kurie gims toje šalyje. Brangenybių Lobyno Spindesio Budos šalyje, kuri randasi šiaurės rytuose, yra 90 koti bodhisatvų pasiekusių negrįžtamumą. Visi jie gims toje Šalyje.
Iš Budos šalies Begalė Garsų, iš Budos šalies Spindėjimas, iš Budos šalies Dieviškas Drakonas, iš Budos šalies Didi Jėga, iš Budos šalies Liūtas, iš Budos šalies Atsikračiusio Dulkų, iš Budos šalies Dorovingumo Pagrindas, iš Budos šalies Žmogų Mylintis Valdovas, iš Budos šalies Gelių vėliava iš tikro gims tenai 10, 100, 1000, netgi 10000 koti pasiekusiųjų negrįžtamumą bodhisatvų.
12 Budą vadina Nepranokstamu Žiedu. Jo šalyje yra begalybė bodhisatvų, kurie pasiekė negrįžtamumo stovį, kurie išmintingi, ryžtingi, kurie atliko aukojimus begalybei Budų. Visi jie, parodydami didį ryžtą, seka vieningos važiuoklės keliu. 7 dienų laikotarpyje jie gali įvaldyti Dharmas, kurias didingi vyrai neatsitraukdami praktikuoja šimtai tūkstančių koti kalpų. Visi šie Bodhisatvos gims Tenai.
13 Budą vadina Bebaimis. Jo šalyje yra 790 koti didžių bodhisatvų, o taip pat maži bodhisatvos ir šravakos, kurių neįmanoma suskaičiuoti. Visi jie ištikrųjų gims Sukhavatyje. Jeigu sakyti Budos vardus iš 10 pasaulio krypčių, o taip pat perskaičiuoti bodhisatvas, kurie turi gimti Sukhavatyje, tai nespėsi įvardinti visų“.
43. Šis mokymas nepriskiriamas Mažajai Važiuoklei.
Buda pasakė Užjaučiančiam Ponui: „ Žiūrėk kaip tie bodhisatvos – mahasatvos įgauna gerą naudą! Egzistuoja dori vyrai ir doros moterys, kurie išgirdę Budos Amitabhos vardą, galėjo savo sąmonėje subrandinti džiaugsmą, priimti prieglobstį Budai Amitabhai. Jie atlieka praktiką, atitinkančią Budos pamokymus. Reikia žinoti, kad šie žmonės įgaus didelę naudą. Jie ištikrųjų įgaus nuopelnus ir dorovingumus, apie kuriuos kalbama aukščiau. Jų sąmonėje nebus trūkumų. Jie neiškils virš jų. Jie įvykdys didžius doros darbus.
Reikia žinoti, kad toks žmogus nėra Mažos Važiuokles pasekėjas. Mano Dharmoje tokį įvardija kaip pirmąjį mokinį. Todėl aš sakau tau, dievybėms, pasauliečiams, asurams ir kitiems, kad reikia su džiaugsmu atsiduoti dvasinei praktikai ir išsiugdyti retą tikėjimo sąmonę. Reikia ieškoti mokytojo, kuris galėtų paaiškinti šią sūtrą. Reikia siekti to, kad begalė gyvų būtybių greitai įsitvirtintų šitame mokyme ir pasiektų negrįžtamumo stovį. Būtinai reikia siekti išvysti tą nuostabiai didingą ir gražią Budos Šalį. Tas, kas įvydys šiuos nuopelnus ir dorovingumus, parodys stropumą religinėje praktikoje. Jis klausysis pamokslų apie šiuos Dharmos vartus. Taip, kad jis siekia Dharmos, jo sąmonėje negims nepasitikėjimas, abejonės, pataikavimas ir veidmainystė. Netgi, jeigu jis įeis į didžią ugnį, jis nepatirs abejonių. Kodėl? Begalė koti bodhisatvų siekia pasiekti šiuos nuostabius Dharmos vartus ir vertina šios doktrinos pamokslą55. Jie niekados nepasitraukia nuo jos. Daugelis bodhisatvų nori išgirsti šitą sūtrą, bet negali pasiekti tai. Štai kodėl jūs turite siekti, kad pasiektumėte šią Dharmą.
44. Pranašystė apie Bodhi pasiekimą.
Ateityje, kai tikroji Dharma išnyks, iš tikro bus gyvų būtybių, kurios praeityje išaugino doros šaknis ir atliko aukojimus begalei Budų, o taip pat šito Tathagatos didžia galia, galės pasiekti šios didžios dharmos vartus, galės priimti ją ir ją įvaldyti. Jie iš tikro įvaldys plačia Budos išmintimi ir įgaus gilius šios Dharmos pasiekimus. Jie visur ją aiškins kitiems žmonėms ir su džiaugsmu atsiduos religinei praktikai. Visi dori vyrai ir doros moterys, kurie jau įvaldė, dabar įvaldo arba įvaldys ateityje šitą Dharmą, įgaus didžiausią naudingą gėrį. Jums iš tikro reikia įsitvirtinti tikėjime, atmesti abejones, pasodinti doros šaknis ir pastoviai praktikuoti šitą mokymą. Tai ir nepateksit į brangenybėmis išpuoštą kalėjimą, į kurį patenka tie, kurie abejoja.
45. Pasiliks tiktai ši Sūtra
Nuo šiol aš pamokslavau šią Dharmos sūtrą gyvoms būtybėm tam, kad jie išvystų Budą Amitabhą ir viską kas yra jo Šalyje. Kas sieks įvaldyti ją, įgaus ją. Po to, kai aš išeisiu į Nirvaną, jie nepatirs abejonių. Ateityje Sūtros kelias išnyks. Iš didelės atjautos ir gailestingumo aš išsaugosiu šią sūtrą dar 100 metų. Visos gyvos būtybės, kurios susitiks su šios sūtros mokymu, atlikdami savo įžadus galės išsigelbėti.
Gyvoms būtybėm sunku sutikti, sunku išvysti Tathagatą, kai jis randasi pasaulyje. Sunku išgirsti ir sunku įgauti budistinį sūtrų kelią. Taip pat sunku sutikti gerą draugą, išgirsti Dharmą ir atsirasti stovyje, kad praktikuotum Ją. Sunkiausia iš sunkiausių išgirsti šią Sūtrą, su džiaugsmu priimti ją ir įtikėti į ją. Nėra nieko sunkiau už tai!
Jeigu kas išgirdęs Budos balsą, apvalys savo sąmonę, išaugins gailestingumo jausmą visoms gyvoms būtybėms, šokinės iš džiaugsmo, pravirks ir pradės rauti nuo savęs plaukus ir drabužius, atgailaudamas už prieš tai atliktus nusižengimus, tai reikia žinoti, kad tai vyksta dėl to, kad jis prieš tai sekė Budos keliu ir nėra paprastas žmogus. Jeigu kas girdi Budos vardą ir jo sąmonėje viešpatauja abejonės, jeigu jis netiki į Budos sūtros posakių tikrumą, tai vyksta todėl, kad praeityje jis sekė blogio keliu, jo bloga karma neišsemta ir jis negali įgauti išsivadavimo. Todėl jie ir netiki į šį Mokymą“.
46. Paliepimas stropiai praktikuoti ir tvirtai prisilaikyti šio mokymo.
Buda pasakė Maitrėjai: „Nelengva sutikti nepranokstamą Budos Dharmą ir Tathagatas. Nelengva sutikti dešimtis kuriančių galių, bebaimiškumą, kliūčių nebuvimą ir prisirišimo nebuvimą, labai gilią Dharmą. Taip pat sunku sutikti bodhisatvos Dharmos paramitą. Taip pat sunku suprasti kalbėseną žmogaus, kuris pamokslauja šitą Dharmą. Sunku sutikti tvirtą ir gilų tikėjimą. Dabar pamokslavau pagal aukščiausius principus šios didžios ir nuostabios Dharmos vartus, kuriuos giria visi Budos. Pavedu jums laikytis išskirtino budrumo, kad suteikti naudos apdalintoms jausmais gyvoms būtybėms, kurios yra amžinoje naktyje. Neleiskite gyvoms būtybėms nuskęsti penkiose egzistencijos srityse, kuriose jie yra veikiami begalo didelių kentėjimų. Reikia stropiai praktikuoti pagal mano mokymą. Reikia kultivuoti sūnaus56 nuolankumą Budos atžvilgiu ir pastoviai prisiminti apie mokytojo malonę. Reikia padaryti taip, kad ši Dharma pastoviai egzistuotų pasaulyje ir neišnyktų. Reikia tvirtai prisilaikyti jos ir neleisti, kad ji būtų sunaikinta. Nepulkite į klaidingą dharmą, kurioje sakoma, kad sūtros atsiranda ir išnyksta57! Reikia pastoviai ir nepertraukiamai apie tai prisiminti! Tada pasieksite sėmės šiame kelyje. Tokia mano Dharma. Štai taip aš ją išdėsčiau. Ką praktikuoja Tathagata, reikėtu sekti juo. Reikia stropiai atlikti gerus darbus ir siekti gimti Tyrame Krašte“.
47. Džiaugsmas ir išmintis išgirdusiems šią Sūtrą.
Gerbiamasis Pasauliuose ištarė tokias eiles:
„Tie, kurie prieš tai nėjo džiaugsmo ir išminties keliu,
Negali išgirsti šitą Teisingą Dharmą.
Tiktai tie, kurie lenkėsi Tathagatoms,
Gali pasidžiaugti ir įtikėti į šitą.
Pikti, išsiaukštinę, išpuikę, turintys neteisingą požiūrį žmonės
Negali įtikėti į nuostabią Tathagatos Dharmą.
Taip pat, kaip neregys, kuris randasi rūke,
Negali parodyti kelio kitiems.
Tiktai tie, kurie vykdė gėrį Budoms,
Atmetę pasaulietiškus reikalus, priėmė meniškus išmintingus būdus,
Tie, kurie išgirdę Sūtras, laikėsi jų,
Perrašė, skaitė, deklamavo, šlovino ir siūlė aukas mokytojams,
Apjungę savo sąmonę, pasieks Tyrą Kraštą
Ir tvirtai nuspręs gimti Aukščiausio Džiaugsmo Šalyje.
Panašiai, kaip didi liepsna sudegina 300 pasaulių,
Jie galės atlikti tai, padedant didžio Budos dorovingumo.
Apie giliausią išminties Tathagatų vandenyną
Gali kalbėti tiktai Budos.
Šravakai mąsto apie Budos išmintį begalę koti kalpų,
Bet, išsėmę savo dvasines galias, negali išmatuoti jos.
Tiktai pats Buda žino apie nuopelnus ir Tathagatos išmintį.
Tik Gerbiamasis Pasauliuose gali paaiškinti jų esmę.
Sunku įgauti žmogaus kūną, sunku sutikti Budą!
Sunkiausia iš sunkiausio įtikėti į išmintingus pamokslus apie Dharmą58!
Tiktai taip gyvos būtybės gali tapti Budomis,
Atlikę Samantabharos praktiką ir pasiekę kitą krantą.
Todėl išmintingiems vyrams, kurie daug girdėjo apie mokymus,
Reikia įtikėti į šiuos mano mokymo teisingus žodžius.
Jeigu kam nors pasiseks išgirsti šią nuostabią Dharmą,
Jam reikia pastoviai prisiminti Budą ir džiaugtis.
Reikia prisilaikyti šio mokymo
Ir visur gelbėti gyvas būtybes iš gimimo ir mirties tėkmės.
Buda sako, kad toks žmogus iš tikro yra geras draugas“.
48. Būtina išsaugoti naudą, įgautą klausant šios Sūtros.
Kai Gerbiamasis Pasauliuose išsakė šios Sūtros Dharmą, 12000 najut koti dievybių, žmonių ir kitų pasaulietiškų gyvų būtybių atsikratė nešvarumų ir įgavo švarią Dharmos akį. 20 koti gyvų būtybių įgavo anagamito vaisių. 6800 bikšu išsėmė savo karmą. Jų sąmonė įgavo išsivadavimą. 40 koti bodhisatvų, siekusių aukščiausio Bodhi, įgavo negrįžtamumo stovį. Jie papuošė save nuopelnais ir didžių priesaikų dorovingumais.
25 koti gyvų būtybių įsitvirtino sprendime niekada neatsitraukti nuo praktikos. 40 koti najut šimtai tūkstančių gyvų būtybių, kurie dar nesutelkė savo valios į aukščiausiąjį Bodhi, iš pirmo įgavo šį siekį. Jie pasėjo gėrio šaknis ir priėmė įžadą gimti Šioje Džiaugsmo Šalyje ir išvysti Budą Amitabhą. Visi jie ateityje ištikrųjų gims šito Tathagato Šalyje. Jie taps įvairių lygių Budomis. Kiekvienas iš jų vadinsis vardu Tathagata Nuostabus Garsas. Taip iš Budos kraštų dešimties pasaulio krypčių pat 80 koti najut žmonių, kurie tuoj pat gimė Sukhavatyje ir išvydo Buda Amitabhą, ir tiek pat žmonių, kurie gimė tenai paskui. Visi jie nusprendė kantriai laukti Budos pranašystės apie aukščiausio Bodhi pasiekimą. Visos šios gyvos būtybės gimė Aukščiausio džiaugsmo Šalyje, priimtų Budos Amitabhos įžadų dėka.
Tada 3000 didingų tūkstantinių pasaulių šešis kartus sudrebėjo ir parodė įvairius retus stebuklus. Didis spindesys nušvietė 10 pasaulio krypčių. Dievybės, sklandžiusios tuštumoje, uždainavo ir pradėjo groti nuostabią muziką, kurios niekada negirdėjo dievybės iš formų pasaulio. Iš viršaus lietumi pasipylė begalybė nuostabių žiedų. Gerbiamas Ananda, bodhisatva Maitrėja, taip pat bodhisatvų, šravakai, dievybės, drakonai ir kiti iš aštuonių rūšių antgamtinių būtybių, visi buvo didžiame susirinkime, patyrė didelį Džiaugsmą, įtikėjo, priėmė ir išėjo.
Pastabos.
1 Bhadrakalpa – kalpa, kurioje mes gyvename. Šioje kalpoje, pagal mahajanos tradiciją, pasaulyje turėtų pasirodyti tūkstantis Budų.
2 Šešiolika tikrųjų vyrų–šita bodhisatvų grupė atsiranda tik šiame tekste. Koks jų vaidmuo mokyme apie Tyrą Kraštą, neaišku.
3 Laimės laukas – simbolis „nuopelnų lobynas“, kuriame kaupiami budizmo pasekėjų nuopelnai.
4 Galvos laistymo ritualas (Skt. Abhiseka) – inicijavimo ritualas.
5 Budų pranašystė apie savo Bodhi pasiekimą (Skt. Vyakarana) – bodhisatva, kuris ateityje turi pasiekti Budos būseną, išgirsta tokią pranašystę iš Budų lūpų.
6 Ačarja – mokytojas.
7 Prisimenamas – kaip budistai prisimena apie Budas, taip Budos prisimena apie savo pasekėjus.
8 Trys važiuoklės – šravakų, pratjekabudų, bodhisatvų.
9 Samadhi gėlių girlianda (Skt. Avatamsaka Samadhi) – Samadhi, per kurį gali įeiti į dharmos pasaulį (Skt. Dharmadhatu).
10 Dharmos akis – gebėjimas suvokti visų aplinkybių tarpusavio ryšio dėsnį.
11 Udumbara – figos gėlė, paprastasis figmedis (lot.Ficus carica), žydinti kartą per 3000 metų. Yra Budos pasirodymo šauklys.
12 Lokeshvararaja – kinų kalba šis vardas verčiamas kaip savarankiškai egzistuojantis pasaulio karalius. Šiame pavadinime yra užuominų į vieną iš Šyvos epitetų – Lokešvarą (pasaulio karalių), taip pat į bodhisatvos Avalokitešvaros vardą.
13 Čia pateikiamas devynių iš „dešimties Budos epitetų “: Tathagata – Tai Atėjęs, Vertas Nusilenkimų, Įgavęs Lygų Tikrą Nušvitimą, Išmintingai Nužengęs, Teisingai Išėjęs, Išsivadavęs nuo Pasaulio, Didis Vyras, Vyrų Tramdytojas, Mokytojas Dievų ir Žmonių, Gerbiamas Pasauliuose Buda.
14 32 didžio vyro savybės.
15 Nayuta – šimtas milijardų.
16 Pratjakabuda – tas, kuris pasiekė nušvitimą, bet nepamokslauja Dharmos.
17 Šis 18 įžadas laikomas svarbiausiu. Reikėtų pažymėti, kad nors Dharmakara žada gimimą Sukhavatyje visiems, kurie dešimt minties akimirkų sutelkia dėmesį į jo vardą, iš tikrųjų labai sunku išlaikyti koncentraciją net ir šiuo laikotarpiu.
18 Brahmos kelias – tai asketiškas susilaikymas nuo lytinių santykių ir jausmingų impulsų.
19 Narajana – Višnu, dievybė, kuri yra populiari brahmanizme ir induizme.
20 Ėkadžiatiprati Budų – asmuo, kuris tik ką įžengęs į bodhisatvos kelią, išugdė bodhičitą ir įeina į begalę samadhi, tokiu būdu pasiekia 10 bodhisatvos kelio etapą.
21 Jodžana – senovės Indijos atstumo vienetas. Gali būti lygus 64, 120 arba 160 km.
22 Pirmoji, antroji ir trečioji kantrybė:
garsų kantrybė, kurią sudaro tai, kad girdėdami garsus jie supranta tiesą;
kantrybė lankstumui, protas yra lankstus ir suvokia aukščiausius mokymus;
negimusios Dharmos kantrybė, kad visos dharmos suvokiamos kaip neturinčios savo prigimties.
23 Utpala – lotoso rūšis, turinti mėlyną spalvą.
24 Buda Kašjapa – paskutinis iš „Septynių praeities Budų“. Jis buvo trečiasis Buda šioje kalpoje, po Krakučiandos ir Kanakamunio. Šakjamunis yra ketvirtasis šios kalpos Buda.
25 Geležinės užkardos kalnas – kalnas kuris žiedu apjuosia didįjį vandenyną, kurio centre yra Sumeru kalnas. Šio kalno viduje yra pragarai.
26 „Nešantis laimę vaisių“ – ypatingas oranžinės spalvos vaisius, primenantis ilgą agurką.
27 Padma – lotoso rūšis, turinti raudoną spalvą.
28 Kumuda – geltonos spalvos lotoso rūšis.
29 Pundarika – lotoso rūšis, turinti baltą spalvą.
30 Dešimt Budos galių – dešimt sugebėjimų, kuriuos turi kiekvienas Buda: gebėjimas pažinti tikrąsias ir melagingąsias sąmonės būsenas; gebėjimas pažinti gyvų būtybių karmą; sugebėjimas pažinti bet kokį samadhi ir meditacinį transą; gebėjimas pažinti žemesnius ir aukštesnius gyvių būtybių sugebėjimus; gebėjimas žinoti, ką supranta gyvos būtybės; gebėjimas pažinti visų gyvų būtybių sąmonės prigimtį ir jų veiksmus; gebėjimas žinoti visas priežastis ir padarinius, kurie formuoja gyvų būtybių karmą; gebėjimas žinoti viską apie praėjusius gyvų būtybių gyvenimus; sugebėjimas pažinti viską antgamtinių galių pagalba, sugebėjimas būti laisvu nuo klaidų.
31 Ušniša – Plaukų iškila virš viršugalvio, reiškiantis Dharmakajos realizaciją.
32 Avaloketešvara – Vienas iš bodhisatvų, stovinčių Budai Amitabhai iš dešinės pusės.
33 Mahasthamaprapta – Vienas iš bodhisatvų, stovinčių Budai Amitabhai iš kairės pusės.
34 Septyni praregėjimai – septyni Bodhi skirsniai.
35 Budos akys – akys, leidžiančios pamatyti Dharmos prigimtį.
36 Njarodhos medis – bananmedis (lot.Ficus religiosa.)–didžiulis medis su persipynusiomis iš šakų ore šaknimis, kurios tarnauja atramomis dideliam vainikui.
37 Dviejų [apatinių] važiuoklių lygis – yra devintasis iš dešimties sąmonės lygių pagal Mahajanos mokymą. Dvi važiuoklės – tai šravakų ir pratjakabudų važiuoklės, o dešimtas lygis – bodhisatvų.
38 Neveiklumas – filosofinis terminas, susijęs su daosizmu, įrodantis apie kinų daosizmo religijos įtaką sutros vertėjui.
39 Septyni lobiai (Sanskr. sapta rat–nani.) – auksas, sidabras, liapis lazuritas, krištolas, perlamutras, perlas, agatas.
40 Penkios blogybės – žmogžudystė, vagystės, ištvirkavimas, melas, intoksikacijos.
41 Penkios ligos – penkių rūšių kančios, kurias sukelia penki nusikaltimai.
42 Penkių ugnių – tas pats, kas penkios ligos.
43 Niraja – iš sanskrito kalbos, pragarai.
44 Penki keliai – pragaro gyventojai, alkanos dvasios, gyvūnai, žmonės, dangaus gyventojai.
45 „Namo Amitabhaja Buddhaja“" – šios mantros transkripcija naudojama kinų kalbos tekste "Namo Amito Fo".
46 Keturi susirinkimai – bhikšu, bhikšuni, upasaki, upasiki.
47 „Citra“ – panašus į kankles muzikos instrumentas iš 7 stygų.
48 Kanklės – muzikos instrumentas turintis 25 stygas.
49 Viola (Altas) – smuiko tipo instrumentas. Buvo grojama uždėjus ant šlaunies.
50 Penki garsai – Kinų muzikos skalėje turi penkis tonus.
51 Bodhisatva Atjaučiantis Ponas – bodhisatva Maitrėja.
52 Sielvarto ir laimės [dėsnis]–priežastinio ryšio dėsnis.
53 Adžita – taip vadino Maitrėją, kai jis prisijungė prie Šakjamunio bendruomenės, skelbusios Dharmą Sahos pasaulyje.
54 Budos šalys – Budos šalys nebūtinai gali būti tyros ir laisvos nuo aptemimo. Tai pasaulis, į kurį ateina Buda ir atlieka joje savo veiklą. Pavyzdžiui, kaip Sahos pasaulis jis buvo Budos Šakjamunio veiklos lauku.
55 Pamokslauti – originalo kalboje vartojamas terminas „girdėjimas“. Budizmo doktrinų klausymas pats savaime turi magišką reikšmę. Svarbu ne mechaninės, knyginės mokymo žinios, o jo suvokimas iš patyrusio mentoriaus lūpų.
56 Sūnaus pamaldumas yra terminas, pasiskolintas iš konfucianizmo, vienos iš svarbiausių konfucianiškosios etikos kategorijų.
57 Pagal mahajanos mokymus, Sūtros nėra tekstai, kuriuos kuria žmonės. Kaip ir Budos mokymai, Sūtros egzistuoja už laiko ir erdvės ribų, ir tik gyvų būtybių sugebėjimas juos suvokti yra suvaržomos jų pačių karmos.
58 Originale vartojama frazė „išmintingas Dharmos klausymasis “.