Amitabha (skr. अमिताभ Amitābha; amita – „beribė“, ābhā – „šviesa“; beribė, begalinė šviesa; (kin. 阿弥陀 Emituo), (jap. 阿弥陀, kor. 아미타 Amida) – „begalinės šviesos Buda“ Amitabha-Beribė šviesa.
Tyro Krašto mokymo pagrindą sudaro trys Mahajanos Sūtros:
Meditacija į Amitajų (skr. Amitāyus-vipaśyana(dhyāna)-sūtra);
Didžioji ir mažoji, sūtra parodanti Palaimos Šalį (Sukhāvatī-vyūha-sūtra).
Taip pat 250 sūtrose bei tantrose vienaip ar kitaip paminėtas Buda Amitabha.
Tyro Krašto sūtros buvo užrašytos pirmine kalba, sanskritu. Buvo galvojama, kad karai visiškai sunaikino šiuos šventraščius, bet 1880 m. tyrinėtojai atrado Japonijos šventyklose sanskrito kalba užrašytas didžiąją ir mažąją Sukhavativjuha sūtras, kurias Oksforde mokslininkai išvertė į anglų kalbą. Amitajaus Dhjana sūtra originalioje kalboje nerasta.
Taip pat vienoje paskaitoje kinijos vienuolis Guan Čengas pasakė, kad Indijoje archiologai molio puodynėse atrado užkoncervuotas ir ant medžio lentelių užrašytas didžiąją ir mažąją Sukhavativjuha sūtras. Banžiau atrasti tam patvirtinančios medžiagos, neradau, todėl laikausi Japoniškos versijos.
Kinijoje didžioji Sukhavativjuha sūtra buvo išversta į kinų kalbą 12 kartų (147-713 m.) laikotarpyje. Iki musų dienų išliko tik 5 vertimų variantai, kurie yra įtraukti į Kinietišką budistinį kanoną.
Mažosios Sukhavativjuha sūtros yra keletas vertimų, padarytų iš sanskrito (240-400 m.) periode.
Manoma, kad Amitajaus Dhjana sūtrą išvertė iš sanskrito į kinų kalbą Kalajašas (424-442 m.) laikotarpyje. Kaip minėjau, originalo kalboje šios sūtros nerasta, artimausias variantas yra šis.
