Šiandienos žmogui ir Jogui, nepasiekusiam Mokšos (Nušvitimo , išsivadavimo


Jums gali kilti klausimas, kodėl šis Tyras Kraštas (Amitabha kšetra) šiandienos žmogui yra  praktiškiausias ir prieinamiausias? Atsakymas paprastas: norėdami patekti į kitus Tyrus Kraštus, turime išsiugdyti savo prote šias savybes - Šventąją Meilę, Šventąją Užuojautą, Šventąjį Džiugesį, Šventąją Lygybę. Meditacijoje - koncentracijoje būti stabilūs.

Norėdami patekti pas Jėzų Kristų, kuris yra Kūrėjo pasaulyje (viršutinis aistrų pasaulis), jūs turite savo dvasioje išsiugdyti Šventąją Meilę. Tai reiškia, kad Jūs linkite kiekvienai gyvai būtybei augti dvasiškai. Tai noras, kad visi jūsų kaimynai, pažįstami, draugai pažintų absoliučią ar pozityvią tiesą, kad išsivalytų jų kūnai, kalba, mintys ir jie pasiektų aukštesniuosius pasaulius, o kartu Jūs priimate jų kentėjimus (Kristaus pavyzdys).

O kas lieka žmogui, kuris neišsiugdė vienos iš Didžiosios Beribės Dvasios nuostatų? Tai laikykis pagrindinių principų: nežudyk, nevok, nemeluok, nepaleistuvauk, nevartok alkoholio. Jie duoda galimybę kaupti nuopelnus ir gimti Nuopelnų Vertinimo į Norų išsipildymo Danguje. Bet išsekus nuopelnų vaisiams Jūs vėl atgimsite žmonių arba dar žemesniuose pasauliuose.

Todėl šiandieninis žmogus Kali Jugoje (degradacijos amžiuje) yra labai keblioje padėtyje ir nuopelnų bei Didžiosios Beribės Dvasios nuostatų srityje.  Todėl  Dharmakara, matydamas šitokią negailestingą gyvų būtybių padėtį, davė įžadą (48 įžadai) sukurti ypatingą Budos kraštą, kuriame galėtų atgimti visos kenčiančios būtybės,  kurios turi norą gimti šiame krašte.Tai buvo prieš daug kalpų. Kai Dharmakara (Tai Buda Amitabha, kol nebuvo dar Buda) nušvito, jis įkūrė šį kraštą bei palaiko kontempliacijos  dėka.

Taip pat ir Jogai turėtų pažvelgti į savo realizacijas praktikoje. Jeigu nesate realizavę „turja“ t.y. kai Jūs esate sąmoningas budrumo, sapnų ir be sapnų būsenose arba kai žvelgiate į savo protą, o jis dar pilnas norų ir prisirišimų, arba praktikai skiriate du kartus per savaitę keliasdešimt minučių, o visą kitą laiką skiriate mūsų civilizacijos progresui (tobulam juslių tenkinimui). Reikėtų susimąstyti ir pradėti praktikuoti Amitabhos tyro krašto praktiką, nes gimus šiame krašte gaunamas kūnas dvasinei praktikai. Nėra išorinių dirgiklių, kurie sukeltų mums kliūtis praktikuoti: ligos, skausmai, uodai, erkės, karštas arba šaltas klimatas. Tai ta vieta, kur Jūs galite atsidėti praktikai, kol tampate nušvitęs (nubudęs). Tai ta vieta, jeigu yra noro, iš kurios nusileidžiate į žemutinius pasaulius kaip Bodhisatva, kad puoselėtumėte pozityvią arba absoliučią tiesą gyvų esybių protuose bei suteiktumėt jiems dvasinę globą.