1. Esu programuotojų komandos vadovas Citadel Securities, viename iš svarbiausių rinkos formuotojų (angl. „market maker“). Mano grupė per dieną suprekiauja trečdalį visų akcijų apyvartos Amerikos rinkose. Iš keturių monitorių, kuriuos naudoja mūsų prekeiviai, geri trys bus užimti programomis, kurių kritines sudedamąsias parašė mano komanda, dirbanti iš Londono, Niujorko ir Čikagos. Greitu metu mano profesinė kelionė tikriausiai prasitęs Majamyje, į kurį Citadel Securities perkelia savo pagrindinį ofisą. Bet prasidėjo ji, žinoma, Klaipėdoje.
2. „Ąžuolyno“ gimnazija užima kertinį vaidmenį mano kelyje dėl daugelio priežasčių. Čia gautos žinios tapo tvariu pamatu vėliau įgytiems profesiniams įgūdžiams. Čia susiformavo ilgalaikės draugystės, kurios vis dar gyvos ir svarbios, nors ir pabirom visi po keturis pasaulio kraštus. Tačiau reziumuoti, kuo gi „Ąžuolynas“ buvo ypatingas, galėčiau taip – jis sukūrė įgalinančią terpę. „Ąžuolynas“ skatino reikštis, siekti, bandyti, daryti klaidas, augti.
Prisimenu tokį epizodą. 2010 m. vasarą su bendraklasiu nusprendėme "užsukti" verslą – suprogramuoti online žaidimą. Rimtam darbui reikalingas rimtas ofisas, todėl kažkaip įkalbėjome leisti mus per vasarą dirbti skaitykloje. Ten buvo pakankamai vietos mums ir dar keliems bendraklasiams, kuriuos pristatėme prie darbo. Svarbiausia, kad ten buvo labai daug kompiuterių, nes mes nesugebėjome padaryti taip, kad naršyklė pamirštų seną žaidimo kodą. Todėl, kai testuodavom pakeitimus, jungdavomės prie vis naujo kompiuterio, kol jie pasibaigdavo, kas būdavo ženklu eiti namo.
3. Kiek mes tada mažai žinojome apie programavimą už mokyklos ribų... Mes netgi versijų kontrolės sistemos nebuvome matę, todėl pakeitimus siųsdavome archyvais per Skype, nuolat sunaikindami vienas kito darbą. Ir juo mažiau mes žinojome apie tai, kaip kurti verslą ar kas yra geras MVP. Bet visos mūsų padarytos klaidos virto daug gilesniu supratimu, kai netolimoje ateityje susidūrėme su tų klaidų sprendimais profesinėje terpėje. O šita ir daugelis panašių patirčių suformavo „aš galiu tai padaryti, o kodėl gi ne“ požiūrį į gyvenimo iššūkius, ir šitas požiūris mano karjeroje neša dividendų, ne mažesnių nei geri matematikos įgūdžiai, taip pat įgyti „Ąžuolyne“.
Matyt, ne tik man, nes aš nuolat sutinku daug pasiekusius „Ąžuolyno“ alumnus Londone. Būtų tikrai smagu, jeigu mus vienytų alumnų organizacija. Aš manau, daugelis norėtų prisidėti prie naujų kartų sėkmės, bet neturi kontaktų. Manau, kad mums reikia socialinių tinklų grupės alumnams, naujienlaiškio kartą ar du per metus ir kokios vienos metinės vakarienės – o toliau viskas vystysis organiškai.
4. Dabartiniams „Ąžuolyno“ mokiniams palinkėčiau gurmaniškai mėgautis patirtimi. Dažnai, ypač kokioj dvyliktoj klasėj, labai norisi, kad viskas greičiau pasibaigtų. Tai va, tas viskas labai greit pasibaigs, ir toliau seks pusė šimto metų juodo darbo, kas yra, aišku, irgi labai įdomu, bet tas trumpas gyvenimo momentas, kai jau lyg ir esi suaugęs žmogus, bet turi jaudintis maksimum dėl vieno ar kito egzamino, – jis toks tik vienas. Todėl naudokitės juo ir kartu - žiniomis, kaupkite įspūdžius ir istorijas, kurios lydės jus per gyvenimą.