2. Pirma diena. Vakarų Islandija, Stykkishólmur, žvejyba

Važiuojama keliu Nr.1, 54, 56, 54. Atstumas nuo Reykjaviko iki Stykkisholmuro apie 180km. Kelionės trukmė - apie 2 su puse valandos.

Transporto priemonė: lengvoji mašina.

Padidinti "Islandija vakarų. Stykkishólmur"

- Pradedame kelionę Reykjavike keliu Nr1. einančiu į šiaurę, į Akureyrį.

- Neprivažiavus Borgarness miestelio, rekomenduojama nusukti į dešinė ir aplankyti Reykholto muziejų ir Barnafoss krioklį. Mes dėl laiko trūkumo to padaryti nespėjome.

Važiuoti taip: iš 1-o sukite į dešinę 50, po to į dešinę į 518, pravažiuosite Reykhólt gyvenvietę. Reykhólte yra Islandijos viduramžių kultūros muziejus Snorrastofa (www.snorrastofa.is) Muziejus taip pavadintas Snorri Sturlusson (1178-1241) garbei, kuris buvo Islandijos poetas, istorikas ir politikas. Jam priskiriama kelių Islandijos sagų autorystė.

Pravažiavus Reykholtą, už maždaug 18 km sukame į kairę 552 keliuku ir už 1 km atvykstate į Barnafoss.

Atgal grįžtame tuo pačiu 50 keliu, tik galima važiuoti kiek šiauriau ir į 54 kelią atvažiuoti iš šiaurinės pusės.

- Tęsiame kelionę į Stykkishólmurą 54 keliu. Ir vėl, dėl laiko trūkumo mes važiavome tiesiai į Stykkishólmuro miestelį, pasukdami į dešinę keliu 56 ir kirsdami pusiasalį per kalnagūbrį.

(56 kelias, Hraunsfjarðavatn laukai. 2008 vasara buvo rekordinė, oro temperatūra kilo iki 29 laipsnių šilumos, nuotraukoje kalnus dengia dulkių ar drėgmės sukeltas rūkelis, visiškai netipiškas subarktiniam Islandijos klimatui. Bet dangus vis dar išsaugojęs akinantį mėlynumą.)

    Turint laiko, pusiasalį vertą apvažiuoti 54 ir 574 keliu. Kairėje kelio pusėje 574 kelio pusėje matysite geltonos spalvos jūros krantus, kas nėra būdinga Islandijai. Paprastai jūros krantas Islandijoje yra juodo smėlio. Šiuo atveju krantas yra geltonas ne dėl mums įprasto Baltijos smėlio, o dėl smėlio iš begalės susmulkintų jūros kriauklelių. Privažiavę galite išsimaudyti, jūra nėra šalta, turistai tai mėgsta. Vietiniai užtat ne! Mes pasižiūrėti geltono smėlio ir išsimaudyti sustodavome netoli Arnarstapi kaimelio. Dar 2000 metais užėję į šalimais esančią bažnytėlę sutikome seną moterį, kuri nepaisant atstumo ir garbaus amžiaus, išvardino tris Baltijos valstybes. Islandai, kaip maža, izoliuota tauta, domisi pasauliu, daug skaito, daug keliauja.

    Priklausomai nuo metų laiko ir kelio kokybės, su lengvąja mašina galite pasukti į dešinę keliuku link Snæfellsnes kalno. Kartais ten būna organizuojamos sniego rogių ekskursijos į kalno viršūnę, bet dėl to reikėtų teirautis Turistų Informacijoje sostinėje, Stykkisholmure arba Ólasfvík miestelyje.

(Su sniego rogėmis ant Snæfellsnes kalno. Žiulio Verno romane "Kelionė į Žemės centrą" šito kalno viršūnėje yra vartai į žemės centrą. Kiti sako, kad kalnas yra energetinis. Bet kuriuo atveju, geru oru kalnas matomas iš sostinės ir savo sniego kepure tikrai puošia peizažą.)

    - Judame 574 aplink Snæfellsnes kalną laikrodžio rodyklės kryptimi. Pasukame kairėn į Dritvík. Pasidžiaugiame gražiais vaizdais:

(uolos Drittvíke)

    Pabandome pakilnoti 4 akmenis, gulinčius pakrantėje: 23kg, 54kg, 100kg ir 154kg. Jei pakelsite 54kg - galite būti jūreiviu Drittvíke, jei 154kg - jums ieškos laisvos kapitono vietos.

    - Pavažinėjame kitais keliukais, esančiais kairėje 574 pusėje. Tiesiog graži jūra, krantas, paukščiai.

    - Išvažiuojame į 54 kelią ir atvažiuojame į Stykkislhólm-urą. Geru oru iš Stykkilhólmuro atsiveria nepakartojami vaizdai į salelėmis nusėtą fjordą. Tai viena mano mėgstamiausių vietų Islandijoje. Aplankome šalia uosto esančią uolą su švyturiu. Uoste esanti agentūrą organizuoja žvejybos, paukščių žiūrėjimo iškylas, plaukia keltas per fjordą į Westfjordus(Vakarinius Fjordus.)

Mes iš anksto užsakėme žvejybą 11 val. dienos. Kateris plaukė kokias 15 minučių ir sustojo plūduru pažymėtoje vietoje. Mano pakeleiviai iš Lietuvos žvejybą laikė vos ne pagrindiniu kelionės į Islandiją tikslu. Bet po 20 minučių žvejybos jie sėdo pailsėti ir padarė išvadą: menkių žvejyba yra sunkus darbas. Tiesiog nuleidi valą ir trauki, nuleidi ir trauki, kaip "cemento maišus." Susitarėme su katerio kapitonu ir jis mums pavėžėjo iki Dýrhólmi saliukės, kurioje įlankoje virė jūros paukščių gyvenimas.

    Sugautą menkę kapitonas išdorojo ir patarė restoraną, kuriame mums paruošė po šviežų menkės patiekalą. Likusią menkę mes iškepėme patys svečių vakaruose ir su malonumu maitinomės kelias dienas. Ką tik pagautos menkės skonis ir šaldytos menkės, kurią mes paprastai perkame, skonis yra du visiškai skirtingi dalykai.

(mažas menkes paleidžiame dar metelius kitus pasiganyti. Ir apskritai, kur dėti tiek žuvies?)

    - Iš Stykkishólm-uro 54, 59 ir 61 keliu pasiekiame 1-ą kelią. Grožimės fiordų ir kalnų vaizdais.

    - 1-u keliu pasiekėme 704 kelyje esantį Laugarbakki, kuriame esančiuose svečių namuose gavome po kambarį. Žodis Laugar islandų kalboje reiškia šilto vandens telkinį. Tai patvirtindami, mes galėjome tupėti visą naktį veikiančiame karštame puode.

(Karštas vanduo liejasi laisvai. Islandija - šalis prie poliarinio rato. Bet ne viskas taip beviltiška - žemės energetiniai ištekliai ir šiuolaikinės technologijos leidžia kaimelio gyventojams ir užklydusiems turistams patirti tai, apie ką Europa gali tik svajoti.)

Spaudžiame čia ir skaitome toliau> Šiaurės Islandija. Húsavík